Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai ieškovas paaiškino, kad virš dešimt metų kartu su atsakove negyvena, nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Po gyvenimo skyrium su atsakove iš savo asmeninių lėšų įsigijo dvi transporto priemones. Atsakovė prie šių transporto priemonių įsigijimo niekuo neprisidėjo. Jis dirba, gauna apie 850 Eur per mėnesį. Išlaikomų asmenų neturi. Gyvena kartu su senyvo amžiaus mama. Gyvenant kartu su atsakove jokių paskolų neėmė, pragyvendavo iš jo algos.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 str. 1 d.)). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad yra ieškovo draugas, bendrauja apie penkiolika metų, pažįsta ir atsakovę, tačiau apie ją jau kokius dešimt metų nieko nežino ir nėra matęs. Jis gyvena kaimynystėje, netoli ieškovo ir nėra matęs, kad per tuos dešimt metų pas ieškovą nors kokiam laikui būtų grįžusi atsakovė. Ieškovas gyvena normaliai, dirba.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. J. parodė, kad yra ieškovo draugas, bendrauja jau gal apie dvidešimt metų. Atsakovė išėjo pas kitą vyrą ir jau kokius dešimt metų nesirodo. Ieškovas dirba, greičiausiai mašinas nusipirko iš algos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54, 3.64 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda daugiau nei vienuolika metų, santuoka yra iširusi galutinai, teismo paskirtas terminas susitaikymui šalių apsisprendimo skirtis nepakeistų, o tik pažeistų šalių teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą, pareikalautų papildomų išlaidų.

Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Ieškovas teigia, kad abu su atsakove pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nes iš pradžių santuokinį gyvenimą gyveno ir vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau atsakovė pradėjo pakankamai dažnai važiuoti į komandiruotes, kas ieškovui kėlė įtarimų dėl atsakovės neištikimybės, kol galiausiai (duomenys neskelbtini) atsakovė išsikraustė gyventi atskirai. Šalys nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios nebevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, nepalaikė jokių ryšių. Atsakovė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepateikė. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių, todėl teismas daro išvadą, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino turto ir/ar kreditorių. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovė yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jai išlaikymas nepriteistinas.

Paprastai laikoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str.). Ieškovas prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai atsakovė išėjo iš namų ir ieškovas su atsakove faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus ir teismo posėdyje liudytojų duotus parodymus, kurie patvirtino, kad atsakovė su ieškovu nebegyvena apie dešimt metų, ir nesant byloje duomenų, patvirtinančių priešingą, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir pripažįsta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jam jo pavardę – V., o atsakovei – pagal jos pasirinkimą. Kadangi atsakovė savo pozicijos dėl pavardės po santuokos nutraukimo nepateikė, teismas po santuokos nutraukimo šalims palieka santuokines pavardes, t.y. A. V. ir L. V. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl santuokoje įgytų transporto priemonių pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž K. v. V. K, bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1. 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m, spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z. bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Ieškovas prašo jo vardu įregistruotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, nes šios transporto priemonės buvo įsigytos šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio iš asmeninių ieškovo lėšų. Duomenų, kad atsakovė kokia nors pinigų suma prisidėjo prie šių transporto priemonių įsigijimo, byloje nėra. Atsakovė savo pozicijos dėl šio reikalavimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo įsigytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), o teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, teismas šį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą laiko teisėtu, pagrįstu ir pripažįsta transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo A. V. nuosavybe.

Dėl santuokoje įgyto privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo

Ieškovas prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo L. V., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 350,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 400,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 100,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 430,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 100,00 Eur, be mokėtinos kompensacijos A. V.. Nurodo, kad prie šių transporto priemonių įsigijimo jis neprisidėjo, todėl po santuokos nutraukimo aukščiau nurodyti automobiliai priteistini asmeninėn atsakovės nuosavybėn, nepriteisiant ieškovui iš atsakovės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį.

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 str. 2 d.). Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Ieškovo prašomas santuokoje įgyto turto privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo būdas, nesant atsakovės prieštaravimų, laikytinas pagrįstu ir nepažeidžiančiu sutuoktinių interesų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t.y. atsakovės visišką santuokos nutraukimo bylos ignoravimą ir savo pozicijos nė vienu iš spręstinų klausimų nepateikimą, į tai, kad, anot ieškovo, atsakovė vertėsi automobilių verslu, pirkdama transporto priemones ir parduodama jas (duomenys neskelbtini), ieškovas finansiškai neprisidėjo nei prie vieno iš atsakovės vardu registruoto automobilio įsigijimo, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga turtą priteisti vienam sutuoktiniui, neįpareigojant jo kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismo vertinimu, toks privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo būdas atitinka sutuoktinių interesus. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovei L. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 350,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 400,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 100,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 430,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 100,00 Eur, be mokėtinos kompensacijos A. V. tenkintinas pilnai.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

CK 3.109 straipsnyje nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovas prašo atsakovės įsiskolinimą valstybei, kurio priverstinį išieškojimą vykdo antstolė T. G., pripažinti asmenine atsakovės prievole. Paaiškino, kad gyvenant kartu su atsakove jiedu jokių skolinių įsipareigojimų neprisiėmė, pinigų bendrų poreikių tenkinimui nereikėjo skolintis, nežino už ką atsakovė yra skolinga valstybei. Teismas įvertinęs tai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė savo pozicijos dėl šio reikalavimo bei neįrodinėjo prievolės solidarumo, pripažįsta, jog kreditorinis atsakovės įsipareigojimas Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurio priverstinį išieškojimą vykdo antstolė T. G., yra asmeninė atsakovės L. V. prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 102 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 102 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 4,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių ir teismo dokumentų siuntimo atsakovei, teismas šių išlaidų sumą priteisia iš atsakovės L. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. V. (iki santuokos – U.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. V. palikti jo pavardę – V., atsakovei L. V. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – V..

Pripažinti transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei L. V., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 350,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 400,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 100,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 430,00 Eur; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 100,00 Eur, be mokėtinos kompensacijos ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurio priverstinį išieškojimą vykdo antstolė T. G., asmenine atsakovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 102 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,98 Eur (keturis eurus, 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.