Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2013-06-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 str. 2 d. 48 MGL (6420 litų) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2016-08-14 apie 23 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, laikydamas rankoje virtuvinį peilį, vėliau virtuvinę šakutę, o po to suėmęs ranka už sprando bei laikydamas rankoje kėdės koją, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą motinai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str.1 d.

Kaltinamasis E. K., jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl grasinimų nužudyti, sunkiai sužaloti savo motiną. Anksčiau apklaustas įtariamuoju savo kaltę neigė, bijodamas atsakomybės, dabar kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Savo motinos - nukentėjusiosios D. K. atsiprašė, ji jam atleido. Apie tos dienos įvykius gali papasakoti trumpai. Viskas vyko vakare, valandų nepamena, jo motinai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tą vakarą buvo stipriai girtas, todėl dėl savo girtumo taip ir pasielgė. Kiek dabar atsimena, tai be jokios svarbios priežasties, gal motinai nedavus pinigų cigaretėms, ar dėl kitų menkaverčių priežasčių, jis supykęs pradėjo siautėti ir daužyti daiktus namuose - duris, dvi kėdes, stalą. Kiek atsimena, tai paėmęs virtuvinį peilį metė jį į grindis. Mano, kad paėmęs virtuvinį peilį ir šakutę, žodžiais grasino motiną užmušti. Ką daugiau ir ką tiksliai sakė neatsimena dėl savo sunkaus girtumo. Jis neatsimena, kad ranka būtų paėmęs motinai už kaklo, o kita ranka laikydamas nulūžusią kėdės koją grasintų ją sukišti motinai į gerklę. Neneigia, kad taip galėjo būti, bet to neatsimena dėl girtumo. Kadangi buvo girtas mano, jog reikia tikėti viskuo ką parodė jo motina D. K.. Dėl savo elgesio gailisi. Praeityje turėjo problemų dėl elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, dabar alkoholio nebevartoja (b. l. 47).

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2016-08-14, apie 23.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs girtas sūnus E. K., paprašė cigarečių, kurių nedavus jis pradėjo daužyti daiktus - kėdes, šviestuvą, indus. Vieną po kito ėmė peilius, kuriais grasino ją „išmėsinėti“. Po to paėmęs šakutę ir šaukė, kad ją sugrūs į gerklę. Viena ranka paėmęs ją už kaklo, o kita ranka sulaužytos kėdės koją prikišęs prie burnos, grasino ją sugrūsti į gerklę. Jai iš sūnaus ištrūkus ir pabėgus į savo kambarį paskambino į policiją. Skambinant girdėjo kaip dūžta daiktai mėtomi į kambario, kuriame ji buvo, duris. Girdėjo sūnų šaukiant, grasinant, kad jis ją papjaus ją ir jos vyrą. Dėl sudaužytų daiktų, sugadinto turto pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, buvo tik grasinimai (b. l. 30-32).

Liudytojas K. K. parodė, kad 2016-08-14, apie 23 val. 30 min., į namus grįžo neblaivus sūnus E. K. Jis tuo metu jau gulėjo lovoje. Sūnus motinos pradėjo reikalauti maisto, vėliau cigarečių. Žmona išėjo į tą kambarį kur buvo sūnus, o jis liko tame kambaryje, kur gulėjo, todėl kas vyko kambaryje nematė, tik girdėjo ką sakė. Jis norėjo eiti į kambarį, tačiau žmona jam eiti neleido. Jis girdėjo, kaip namuose viskas dužo. Po to išgirdo, kad žmona kviečia policiją. Po to sūnus buvo sulaikytas. Grįžęs iš policijos sūnus ir vėl grasino. Jis sakė, kad yra dirbęs „Samsone“ ir ne vieną kiaulę išmėsinėjęs, todėl jam išmėsinėti juos su žmona nieko nėra. Mano, kad sūnaus grasinimai yra realūs, kadangi jis buvo užkoduotas, o dabar vėl pradėjo gerti ir jo elgesys labai pasikeitė. Jis su žmona jaučiasi nesaugūs (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios D. K., liudytojo K. K. parodymai ir kita bylos medžiaga:

2016-08-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys, kad 2016-08-14 apie 23:30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus E. K. grasina motinai D. K. (b. l. 10-13);

2016-08-15 apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Įvykio vietoje paimtas peilis, virtuvinė šakutė, kėdės koja. Įvykio vietoje apžiūrėtos sugadintos kambario durys, išmėtyti daiktai, kėdės koja, peilis, šakutė, įsmeigta į grindis. Daiktai, turintys reikšmės tyrimui, paimti įvykio vietoje, apžiūrėti ir pakvitavimu atiduoti saugoti D. K. (b. l. 15-17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26-27, 28);

2016-08-15 asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota tai, jog įtariamajam E. K. 2016-08-15 00.39 val. buvo nustatytas apysunkis girtumo laipsnis - 2,31 prom. (b. l. 49).

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., nes jis laikydamas rankoje virtuvinį peilį, vėliau virtuvinę šakutę, o po to suėmęs ranka už sprando bei laikydamas rankoje kėdės koją, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą motinai D. K..

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, atsakomybę sunkinančia – kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam E. K. už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. skirti 15 MGL baudą. Taikyti BK 64-1 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę nustatyti 10 MGL baudą.

Kaltinamasis E. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 88).

Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis E. K. gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skiriant kaltinamajam E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškimas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę - nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitai priklauso, teistas, administracine tvarka baustas vienuolika kartų už įvairių teisės pažeidimų padarymą, informacijos apie daugelį paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra, taip pat nėra sumokėjęs baudos pagal 2013-06-14 Kauno apygardos teismo nuosprendį, taigi teismas mano, kad skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos kaltinamajam jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. K. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Teismas mano, kad viešųjų darbų bausmė yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamajam E. K. 2016-08-16 paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 60-61) ir 2016-08-18 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. K. (b. l. 65). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 418, 419, 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64-1 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. 48 MGL baudos pridėti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 valandų viešųjų darbų.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas E. K. palikti galioti kardomąsias priemones. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti šias kardomąsias priemones.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.