- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- A6.-38-673/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00400-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau ir– VMI) atstovui, išnagrinėjusi administracinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2020-01-10 pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. VMI įgaliotas atstovas, apie posėdį informuotas tinkamai, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Esant tokiai situacijai byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė (b. l. 1-3). Pareiškėjos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. sausio 3 d. duomenimis, matyti, kad bendrovė turėjo 28 586,99 Eur mokestinę nepriemoką Pareiškėjai, tuo tarpu 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka Pareiškėjai buvo 32 641,68 Eur (b. l. 7). 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka Pareiškėjai siekė jau 36 434,48 Eur, 2018 m. sausio 1 d. - 43 136,66 Eur, tuo tarpu 2019 m. lapkričio 7 d. - 43 439,86 Eur (b. l. 8-9). Bendrovės skola Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną – 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė 43 439,86 Eur (b. l. 9). Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-638/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 10 d. (b. l. 18-19). Iš Mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto istorinių duomenų matyti, kad Bendrovės vadovė nuo 2005 m. kovo 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 10 d., buvo A. R. (b. l. 4). Iš Bendrovės pateiktų Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010 metus matyti, kad Bendrovės turtas 2010 metais sudarė 97 172,15 Eur (335 516,00 Lt), o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 77 420,93 Eur (267 319,00 Lt) (b. l. 18), iš ko galima daryti išvadą, kad jau 2011 m. sausio 1 d. Bendrovė buvo nemoki. Bendrovės bendra mokestinė nepriemoka Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai – 2019 m. gruodžio 10 d. – 43 439,86 Eur VMI (b. l. 10). Pareiškėja, siekdama išieškoti aukščiau nurodytą Bendrovės mokestinę nepriemoką, sistemingai nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priimta viso septyniolika nurodymų kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), tuo tarpu, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 14-19-34368 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 5 742,86 Eur), 2010 m. balandžio 20 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 14-19-47585 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 11 619,39 Eur), o 2013 m. gegužės 3 d. buvo priimtas dar vienas sprendimas Nr. (23.17-08)-320-32287 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 11 231,94 Eur), kurie buvo perduoti vykdyti antstoliams, tačiau šie Pareiškėjos taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs ir nesėkmingi, Bendrovės mokestinė nepriemoka Pareiškėjai vis didėjo. Pareiškėja, matydama, kad taikytini mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai yra nerezultatyvūs, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu bei 106 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-116108 „Išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto“, kurio bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma 12 068,29 Eur, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau šis Pareiškėjos priimtas vykdomasis dokumentas antstolio iki šios dienos taip pat neįvykdytas. Pareiškėja, siekdama išieškoti iš Bendrovės papildomai susidariusią 2018 m. rugsėjo 21 d. mokestinę nepriemoką 26 862,88 Eur sumai, mokėtiną į valstybės biudžetą, 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė dar vieną sprendimą Nr. (23.31-08)467-157116 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kurį vėl perdavė vykdyti antstoliui, tačiau ir šis Pareiškėjos priimtas vykdomasis dokumentas antstolio iki šios dienos neįvykdytas. Pareiškėjos vertinimu darytina pagrįsta išvada, kad Bendrovė ilgą laiką (daugiau kaip ketverius metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) nepajėgė atsiskaityti su Pareiškėja, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir Pareiškėjos interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė A. R. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos visiškai nevykdė.
Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-638/2019 Bendrovei iškėlė bankroto bylą pagal Pareiškėjos pareiškimą (nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 10 d.), kuria buvo konstatuotas Bendrovės nemokumas nutarties priėmimo dienai. Šis faktas nekvestionuojamas, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas aukščiau nurodytoje 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje, kuria iškėlė Bendrovei bankroto bylą, pažymėjo, jog „Iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad bendrovės vardu yra registruotinas nekilnojamasis turtas – pastatas - garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam antstolių yra taikytinas areštas, taip pat inžineriniai tinklai-vandens tinklai nuo pirties iki Mickevičiaus g. (ilgis 177 m), esantys adresu Daukšių k., Kėdainių r., kuriems irgi antstolių yra taikytinas areštas. Valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad bendrovės vardu nėra registruota nei vienos transporto priemonės. Remiantis viešais Sodra duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 1946,47 Eur, įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Remiantis viešais VMI duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) skola sudaro 43 378,86 Eur. Taigi nustatytų aplinkybių visetas leido teismui padaryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktas, 3 punktas), todėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu.
Pareiškėjas nurodo, jog pastebėtina ir tai, kad Bendrovė buvo jau nemoki ir 2011 m. sausio 1 d., kadangi iš Bendrovės pateiktų Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010 m. matyti, kad Bendrovės turtas 2010 m. sudarė 97 172,15 Eur (335 516,00 Lt), o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė, t. y. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai (267 319,00 Lt) viršijo pusę (79,67 proc.) į jos balansą įrašyto turto vertės (335 516,00 Lt), dėl ko Bendrovė „nemokumo“ statusą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme buvo įgijusi dar 2011 m. sausio 1 d. ir jos finansinė būklė, įvertinus mokumo koeficientą (1,2551), buvo beveik nulinė. Todėl A. R., būdama Bendrovės vadove nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena), turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir eidama Bendrovės vadovės pareigas nuo 2005 m. kovo 15 d. turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu.
A. R. 2020-01-10 teismui pateiktame pareiškime (b. l. 31) nurodė, kad kalta prisipažįsta visiškai, pripažino, kad nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. būdama (duomenys neskelbtini) vadove, todėl privalėdama žinoti apie įmonės finansinę padėtį, įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, supranta, kad dėl to buvo pažeistos kreditorės VMI teisės. Gailisi. Prašė skirti mažesnę baudą, nei minimali numatyta sankcijoje, nes ji šiuo metu neturi darbo, negauna pajamų, nors sutuoktinis dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą, jų šeimos gyvenamasis namas išvaržytas už skolas, gyvena kaime pas gimines, sūnus studentas, studijuoja užsienyje, jam reikalinga parama, turtinė padėtis šiuo metu yra ypač sunki, be to prižiūri savo sunkiai sergančią mamą.
ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir A. R. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-2); Mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto istoriniai duomenys (b. l. 3-6); Bendrovės balansai už 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metus (b. l. 7-9); VMI išieškojimų istorija (b. l. 10-12); VMI viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 12, 13, 14, 17); prievolių ataskaitos (b. l. 13-15, 17); VMI viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto (b. l. 16); Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis iškelti bankroto bylą (civ. byla Nr. eB2-2268-638/2019) (b. l. 18-19); VMI viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 20);
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismui pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R., nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, todėl žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, pažeidė kreditorės Pareiškėjos interesus, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir turi būti nubausta.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį atsižvelgiama į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į tai, kad asmuo galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, į jo nurodytą ir rašytiniais duomenimis pagrįstą sudėtingą turtinę ir šeiminę padėtį.
Teismas, įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmą kartą pagal ANK 120 straipsnį baudžiamam asmeniui už pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas įmonės vadovei už jos padarytą nusižengimą paskirti mažesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ANK 34 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635-636 straipsniais,
nutaria:
A. R., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 500,00 (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.