- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1991-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02206-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų M. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir M. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. M. ir M. M. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2015 m. birželio 11 d. jų sudarytą taikos sutartį.
Nurodė, kad M. M. 2006 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sutuoktinei M. M. 10 000/14 339 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Laikui bėgant, M. M. sveikata pablogėjo - skundėsi širdies veiklos sutrikimais. To pasekoje, jam teko gydytis ligoninėje. M. M. artimieji bei kiti asmenys privačiuose pokalbiuose kelia abejones dėl minėtos 2006 m. liepos 17 d. dovanojimo sutarties teisėtumo ir tikrosios pareiškėjo valios dėl šio sandorio sudarymo bei tikrųjų jo ketinimų. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu yra keliamos abejonės dėl 2006 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio teisėtumo ir pareiškėjo valios bei šio sandorio pasekmių, sudarė 2015 m. birželio 11 d. taikos sutartį. Šia sutartimi pareiškėjai siekia užkirsti kelią bet kokiems asmenims ateityje inicijuoti ginčą dėl dovanojimo sandorio galiojimo ir atitikimo jo valią.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjų M. M. ir M. M. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino.
Nurodė, kad pareiškėjai taikos sutartimi iš esmės prašo patvirtinti esamus faktus, kad 2006 m. liepos 17 d. tarp pareiškėjų buvo sudaryta dovanojimo sutartis; kad sutartis sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų ir visiškai atitinka pareiškėjų valią; kad pareiškėjui M. M. žinomos ir suprantamos dovanojimo sandorio sudarymo pasekmės ir kita. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, susiję su 2006 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartimi. Tokia šalių sudaryta taikos sutartis dėl deklaratyvių teiginių, faktų nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus tokią šalių sudarytą taikos sutartį, ji negalėtų apriboti tretiesiems asmenims teisės ateityje ginčyti šalių sudarytą dovanojimo sandorį, koks ir yra tikrasis šalių sudarytos taikos sutarties tikslas.
Be to, akivaizdu, kad tarp šalių jokio ginčo dėl minėtos 2006 m. liepos 17 d. dovanojimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų nėra. Tad toks šalių susitarimas neatitinka taikos sutarčiai keliamų reikalavimų, jos tikslų. Pareiškėjų argumentai, kad M. M. artimieji ir tretieji asmenys privačiuose pokalbiuose kelia abejones dėl minėtos dovanojimo sutarties teisėtumo ir tikrosios pareiškėjo valios, nesudaro pagrindo tvirtinti pareiškėjų pateiktos taikos sutarties. Pažymėtina, kad šalys taikos sutartimi negali uždrausti tretiesiems asmenims ateityje ginčyti sudarytą dovanojimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. M. ir M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį arba taikos sutarties patvirtinimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.983 str. 1 d., nes minėta nuostata įtvirtina šalių pareiga taikos sutartimi išspręsti ne tik kilusį teisminį ginčą, bet ir užkirsti kelią tokiam ginčui kilti ateityje. Vadovaujantis šia nuostata, teismas turi pareigą patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį. Be to, pareiškėjai nurodo, kad jų taikos sutartis neatitinka CPK 42 str. 2 d. numatytų pagrindų, kada taikos sutartis teismo negali būti patvirtinta.
Patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjų nuomone, užkerta kelią tretiesiems asmenims pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties ginčo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 str., 140 str. 3 d.).
Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, tai yra ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Įstatymo nurodytais atvejais teismas šalių pateiktos taikos sutarties netvirtina (jei sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui). Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, tai yra kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir dėl šios priežasties, lygiai taip pat kaip ir teismo sprendimas, negali būti sąlyginė bei sukurti abejotinas teisines pasekmes dėl jos vykdymo (CK 6.985 str., CPK 267 str.).
Šiuo atveju, pareiškėjai 2006 m. liepos 17 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią vienas iš pareiškėjų M. M. padovanojo savo žmonai, pareiškėjai M. M., dalį žemės sklypo, kurio vertė 99 405 Lt. Ši sutartis buvo patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š.. Tačiau, pareiškėjų teigimu, M. M. artimieji privačiuose pokalbiuose pradėjo kelti abejones dėl jų sudarytos ir patvirtintos dovanojimo sutarties, todėl pareiškėjai 2015 m. birželio 11 d. sudarė taikos sutartį, kurią pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui patvirtinti.
Kaip matyti iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio, pareiškėjas M. M. patvirtina, kad pareiškėja M. M. yra teisėta žemės sklypo savininkė ir turi teisę jį valdyti savo nuožiūra. Be to, pareiškėjas nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta jo iniciatyva, nenaudojant jokio smurto ar apgaulės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai siekia patvirtinti dovanojimo sutarties teisėtumą, o neišspręsti kilusio ar galimai galėsiančio kilti ginčo. Kaip buvo minėta anksčiau, taikos sutarties esminis bruožas yra tarpusavio kompromisas, tai yra priešingų nuomonių ar interesų suderinimas, tačiau šiuo atveju, skirtingų interesų ar nuomonių išsiskyrimo neįžvelgtina, tai yra jokio ginčo dėl 2006 m. liepos 17 d. sudarytos dovanojimo sutarties nėra.
Pareiškėjų argumentai, jog pareiškėjo M. M. artimieji kelia abejones dėl sudarytos dovanojimo sutarties bei pablogėjusios sveikatos neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo motyvais pakeisti nutartį nėra pagrindo, o kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.