- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2-306-465/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- S. L.
- Advokatai
- Evelina Balikas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovei S. L. dėl neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad einant pro parduotuvę „Maxima“, esančią Mindaugo g. 11, Vilniuje, ją užpuolė ir į ranką įkando be priežiūros ir be antsnukio, šalia parduotuvės palaidas šuo. Apie šį įvykį nedelsiant buvo informuota policija ir iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurį ieškovę nuvežė į ligoninę, kur po apžiūros jai buvo suteikta pirmoji pagalba ir ieškovė išleista namo. Dėl šio įvykio atsakovei buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės, paskirta bauda. Ieškovė tvirtina, kad dėl šuns įkandimo jai buvo sužalota sveikata bei padaryta neturtinė žala. Paaiškina, kad dėl įkandimo patyrė didžiulį fizinį skausmą ir išgąstį, patyrė įvairių nepatogumų. Prašė priteisti iš atsakovės 3500,00 Lt neturtinės žalos, ir 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė. Patikslino, kad ją užpuolęs šuo buvo pririštas prie stulpelio, matė, kad šalia šuns guli antsnukis, bet nemanė, kad šuo gali būti agresyvus. Ieškovė pati pranešė policijai, kuri ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ieškovę apžiūrėjusi gydytoja rekomendavo vaistų nuo skausmo, tepaliuką nuo tinimo ir pasiūlė pasiskiepyti. Už skiepus nemokėjo, nes jie kompensuojami. Nedarbingumo pažymėjimo neprašė, nes buvo neseniai įsidarbinusi. Dabar jaučia baimę šunims.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jos šuo nėra agresyvus. Palikdama savo šunį prie parduotuvės „Maxima“, pririšo jį trumpu pavadėliu tam pritaikytoje vietoje ir uždėjo antsnukį. Taigi, padarė viską, kas objektyviai buvo įmanoma, kad šuo nekeltų grėsmės. Tvirtina, kad taip pririštas šuo galėjo pasiekti praeivį tik tuo atveju, jei jis eitų sąmoningai labai arti jo. Atsakovės teigimu 2013-10-03 VšĮ RVUL paciento, patyrusio trauma apžiūros lape sužalojimo pobūdis įvardijamas kaip suspaudimas ir žaizda, o tai patvirtina, kad šuo grybštelėjo atsakovės ranką dėl jos pačios neatsargumo, o ne užpuolė ją. Ieškovė elgėsi itin neatsargiai, sąmoningai nepraėjo pro šunį protingu atstumu, dėl to ir įvyko incidentas. Ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei būtų buvusi atsargi ir tyčia neįstumtų savęs į rizikingą situaciją. Atsakovės manymu, ji atliko visus veiksmus, kad užtikrintų praeivių saugumą ir tik dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo atsakovės šuo galėjo pasiekti ieškovę. Šis įvykis nesukėlė ieškovei jokių ilgalaikių pasekmių, padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl tai tolesniam ieškovės gyvenimui ir jos sveikatai įtakos neturės. Prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė pasėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovės šuo nėra agresyvus, jis prižiūrėtas ir paskiepytas. Anksčiau jokių panašių incidentų nėra buvę. Šuo buvo pririštas tam skirtoje vietoje. Atsakovė neginčija, kad antsnukis buvo šalia. Jį šuo galėjo nusiimti arba pats, arba tai padarė praeiviai. Atsakovė baudą iš karto sumokėjo. Prašoma neturtinė žala per didelė. Dėl šuns įkandimo ieškovė neprarado darbingumo ir jau kitą dieną dirbo. Gydytoja jokio privalomo gydymo ieškovei neskyrė. Jai buvo rekomenduojami vaistai nuo skausmo ir tepaliukas nuo tinimo. Skiepai buvo kompensuojami. Be to, atsakovė nepatyrė jokios turtinės žalos ir neprašo jos priteisti. Atsakovė sutinka atsiprašyti, bet nemato pagrindo atlyginti neturtinę žalą, nes neegzistuoja kriterijų neturtinei žalai atlyginti. Atsakovei 19 metų, ji ką tik baigė mokyklą, niekur nedirba. Įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį nepateikė, nes mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-03 d. apie 15.00 val. ieškovei, K. G., einant pro parduotuvę „Maxima“, esančią Mindaugo g. 11, Vilnius, ją užpuolė ir į ranką įkando be priežiūros ir be antsnukio šalia parduotuvės prie stulpelio pririštas šuo. Atsakovei dėl šio įvykio taikyta administracinė atsakomybė (b. l. 5, 6, 7, 9, 10).
Šį aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu 2013-10-16 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK nutarimu Nr. 14N-3051767-13, pripažinus, kad S. L. paliko savo šunį pažeisdama Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktą „užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų“. Minėtu nutarimu atsakovė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, padariusią žalą asmens sveikatai, nubausta 200 Lt dydžio administracine bauda, kurios neskundė ir neginčijo (b. l. 9, 10). Šių aplinkybių konstatavimas ir asmens nubaudimas administracine tvarka laikytinas prejudicija, kurios papildomai įrodinėti nereikia, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako, nes atsakovės kaltė, o tuo pačiu ir kitos sąlygos jos civilinei atsakomybei taikyti, yra pilnai įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.249 str.). 2013-10-16 nutarimu (b. l. 10) yra konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas bei jos kaltė dėl ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo, kuris yra tiesioginė atsakovės neteisėtos veikos išdava, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl sveikatos sužalojimo, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Ieškovė nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos ir neprašo jos atlyginti, tačiau prašo atlyginti neturtinę žalą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal įstatymą, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 str.), o įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą, o žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Neturtinę žalą, kuri vertinama 3500,00 Lt, ieškovė grindžia tuo, kad po atsakovės šuns užpuolimo ir įkandimo ji patyrė begalinį išgąstį ir baimę, didžiulį dvasinį sukrėtimą, labai nemalonius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Patirta trauma ieškovei trukdė ir tebetrukdo pilnavertiškai gyventi jaučiant baimę šunims.
Teismas nenustatė, jog neigiamas fizinis poveikis pasireiškė pavojingu gyvybei - sunkiu kūno sužalojimu, taip pat nenustatė, kad dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovė patyrė tam tikrų neigiamų liekamųjų reiškinių – ji nesigydė stacionare, neturėjo nedarbingumo, žaizda nebuvo didelė ir gili, nereikėjo dėti siūlių, nebuvo išrašyta būtinų gydymui vaistų, tačiau buvo rekomenduoti vaistai nuo skausmo ir tepaliukas nuo tinimo (b. l. 8).
Atsižvelgiant į sužalojimų padarymo faktines aplinkybes, padarytų sužalojimų, pasireiškusių atsakovės sąmoningais veiksmais, nesunkų pobūdį, akivaizdžių neigiamų pasekmių nebuvimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, teismas mano, kad ieškovė neįrodė reiškiamo reikalavimo priteisti iš atsakovės 3500,00 Lt neturtinės žalos realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255; Teismų praktika Nr. 24). Todėl yra pagrindas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos sumą.
Pinigais išreikštą neturtinės žalos dydį nustato teismas. Remdamasis virš nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijaus taikymą, teismas laiko, jog 300,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra reali ir pakankama.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už nagrinėtino ieškinio padavimą (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Todėl tenkinant ieškinio reikalavimą iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, kuris šiuo atveju sudarytų 72,00 Lt (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas nėra pilnai tenkinamas mažina ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovės 100,00 Lt už teisinių paslaugų teikimą (CPK 93 str.). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento, todėl jos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Sutinkamai su CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies, nuostata iš atsakovės taip pat priteistina 5,94 Lt su procesinių dokumentų įteikimu teismo turėtų pašto išlaidų, viso valstybės naudai iš atsakovės išieškotina 77,94 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.267 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos ir 100,00 Lt (vieną šimtą litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 77,94 (septyniasdešimt septynis litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.