Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. C. ir I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. C. ir I. C. skundą suinteresuotiems asmenims D. V., antstoliui Daliui Bliznikui, dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Antstolis neteisėtai areštavo pareiškėjai I. C. asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi jis įgytas po sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimo.

2. Antstolis turtą įkainojo nepagrįstai mažomis kainomis. Vidutinės rinkos vertės, kurios yra nurodytos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, nėra ir negali būti tikrosios daikto rinkos vertės įrodymu, nes Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Areštuotas turtas negali būti laikomas tinkamai įvertintu ir todėl, kad antstolis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos (2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-352, akto redakcija 2011 01 11 Nr. 1R-8) 9 p., kuriame įtvirtinta nuostata, jog “turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas”. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad areštuojant turtą antstolis kreipėsi į turto vertintoją, tokiu būdu pažeisti ne tik skolininko, bet ir išieškotojo interesai, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog surašant turto arešto aktą buvo apžiūrėtas nekilnojamasis turtas, nustatyti daiktų skiriamieji požymiai, išklausyta išieškotojo ir skolininko nuomonė. Areštuotas turtas įvertintas iki 90 % mažesne suma nei nustatyta rinkos vertė teismo paskirtoje ekspertizėje, tokiu būdu pažeistas CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimas - įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis. Skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir eksperto nustatytos areštuoto turto vertės yra labai didelis, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje nesivadovavo eksperto atliktu turto vertinimu, taip pat nepateikė jokių motyvų bei argumentų, kodėl nebuvo atsižvelgta į ekspertizės išvadas.

1. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad nepagrįstai areštuotas pareiškėjos turtas. Vadovaujantis CK 3.87 str. 2 d. sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas ar bendroji nuosavybės teisę nėra pasibaigusi kitu būdu. Teismas nepatvirtino sutarties dėl gyvenimo skyrium, todėl vadovaujantis kas išdėstyta bei CK 3.100 str. 5 p. pareiškėjų turtui taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės rėžimas.

2. Antstolis turtą įkainojo rinkos kainomis vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenims. Vadovaujantis CPK 681 str. pareiškėjai prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė.

1. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad nepagrįstai areštuotas pareiškėjos asmenine nuosavybės teise įgytas turtas. Nurodė, kad suinteresuoto asmens D. V. prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3323-577/2009 bei priėmė sprendimą pareiškėjų prašymą dėl sutarties dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo palikti nenagrinėtą, t. y. panaikino 2009 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų I. C. ir R. C. sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių (turto padalijimas bei sutuoktiniu kreditoriniai ir debitoriniai reikalavimai). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad iki pat 2011 m. sausio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos I. C. ir R. C. buvo sutuoktiniai (faktiškai nepatvirtinta separacija), dėl ko ir šiuo metu pareiškėjų turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas.

2. Nepagrįstas skundo argumentas, jog areštuotas turtas buvo įkainotas neteisingai. Antstolis pareiškėjų turtą įkainojo remiantis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, kurie laikytini teisingais ir pagrįstais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ginčas byloje kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Atskirajame skunde keliamos dvi argumentų grupės: 1) dėl skolininko sutuoktinės turto areštavimo teisėtumo; 2) dėl antstolio areštuoto turto įvertinimo. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl skolininko sutuoktinės turto areštavimo

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus ir nutartis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, taip pat privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau realiai įvykdytas bei tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Apeliantų tvirtinimu, antstolis nerpagrįstai areštavo ne tik pareiškėjo (skolininko), bet ir pareiškėjos asmenines lėšas bei nekilnojamąjį turtą, įgytą po separacijos nustatymo, t.y. atskirajame skunde remiasi CK 3.100 straipsnio 5 punkto norma, nustatančia, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytina, ar pareiškėjos nurodytas areštuotas turtas įgytas po separacijos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-09-10 sprendimu (civilinė byla Nr.2-3323-577/2009) patvirtino pareiškėjų separaciją, separacijos sutartį bei padalijo turtą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-05 nutartimi atnaujintas procesas dalyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių patvirtinimo ir panaikinta 2009-09-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl gyvenimo skyrium (separcijos) pasekmių bei pareiškėjų prašymas šioje dalyje paliktas nenagrinėtas. Pareiškėjų manymu, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-01-05 nutartimi išsprendė tik gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių klausimą, tačiau pareiškėjų gyvenimo skyrium nepanaikino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.

Separacijos abiejų sutuoktinių bendru sutarimu tvirtinimą reglamentuoja CK 3.73 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti, kad abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Minėtos normos analizė leidžia daryti išvadą, kad sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių yra privaloma ir be jos gyvenimas skyrium abiejų sutuoktinių sutarimu negali būti tvirtinamas. Vilniaus rajono apylinkės teismui atnaujinus procesą ir 2011-01-05 nutartimi gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių klausimą palikus nenagrinėtą, iš esmės buvo panaikintas ir teismo patvirtintas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad antstolis pagrįstai pareiškėjų turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, dėl ko turėjo pagrindą areštuoti abiejų sutuoktinių turtą. Teismo vertinimu, nesant duomenų, jog pareiškėjos asmeninėse sąskaitose yra laikomos tik asmeninės pareiškėjos, o ne bendros sutuoktinių lėšos, antstolis turėjo teisę areštą taikyti pareiškėjos sąskaitoms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis pasiūlė pareiškėjams kreiptis dėl turto dalies, esančios bendrame turte nustatymo, o išieškojimas iš areštuoto turto nebuvo vykdomas.

Dėl antstolio areštuoto turto įvertinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

Antstolis turtą įvertino remdamasis vidutinių verčių žemėlapiu, galiojančiu nuo 2011-01-01 (v.b. 106-109). Pareiškėjai prieštaravimų antstoliui CPK 681 str. 1 d. nustatyta tvarka nepareiškė. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjai apylinkės teismui pateikė prašymą skirti byloje ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti. Teismas patenkino prašymą ir pavedė UAB “Centro kubas” atlikti turto vertinimą. Turto vertinimo ataskaitoje turto vertintojas nustatė žymiai didesnes nei antstolio nurodytos kainos. Žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) antstolis įvertino - 22 300 Lt, o turto vertintojas - 70 000 Lt; 7/10 pastato - ūkininko sodybos dalį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) antstolis įvertino - 149 800 Lt, o turto vertintojas - 480 000 Lt; pastatą - ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) antstolis įvertino - 4610 Lt, o turto vertintojas - 40 000 Lt; pastatą - ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) antstolis įvertino - 4480 Lt, o turto vertintojas - 60 000 Lt. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byloje nepriklausomam atestuotam nekilnojamojo turto vertintojui Z. R. atlikus turto vertinimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ekspertizės duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė. CPK (redakcijos, galiojusios ginčo santykių metu) 681 str. 4 d. norma, reglamentuojanti areštuoto turto įkainojimą, nustatė, kad antstoliui paskyrus ekspertizę, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjamu atveju ekspertizę skyrė teismas. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų skaičių, antstolio ir turto vertintojo nustatytos kainos akivaizdžiai skiriasi. Sutiktina su apeliantų argumentu, jog nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė nustatoma masiniu vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Tuo tarpu nekilnojamojo turto vertinimą atliko atestuotas turto vertintojas, turintis daugiau kaip dešimties metų darbo patirtį šioje srityje, vertinimas atliktas lyginamosios vertės metodu, naudojantis ne tik VĮ Registrų centro duomenimis, bet ir turto vertinimo ir rinkos tyrimo duomenų apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas baze, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi turto vertintojo išvadomis, kaip išsamesnėmis ir labiau atspindinčiomis realias rinkos kainas. Pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog atstolio nekilnojamojo turto vertinimas atitinka rinkos kainas. Pripažinus turto arešto akte nustatytas turto vertes neatitinkančiomis rinkos kainų, turto arešto aktas taip pat pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgiant į arešto mastą (154.354,79 Lt) bei į tai, kad areštuotino bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto užtenka prievolei įvykdyti, naikintinas ir antstolio 2011-01-25 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti I. C. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis išdėstytu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies. Naikintinas antstolio Dariaus Blizniko 2011-01-25 patvarkymas Nr.0035/09/01608 ir 2011-01-25 turto arešto aktas Nr. 0035/09/01608, kurių pagrindu areštuotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/10 pastatas-ūkininko sodyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Naikintinas ir antstolio 2011-01-25 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/01608 areštuoti I. C. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš antstolio Dariaus Blizniko 16,34 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 96 str.).

Pareiškėjai prašo priteisti 2900 Lt bylinėjimosi išlaidų. CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai antstoliui vykdomojoje byloje prieštaravimų dėl nustatytos kainos nereiškė, todėl ekspertizė vykdomojoje byloje nebuvo skirta. Turto įkainojimo bei ekspertizės skyrimo klausimas buvo keliamas tik pirmosios instancijos teisme. Todėl teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pripažįsta nepagrįstu, todėl atmestinu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Priimti naują nutartį. Pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2011-01-25 patvarkymą Nr.0035/09/01608 ir 2011-01-25 turto arešto aktą Nr. 0035/09/01608, kurių pagrindu areštuotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/10 pastatas-ūkininko sodyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Panaikinti antstolio 2011-01-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti I. C. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Priteisti iš antstolio Dariaus Blizniko 16,34 Lt pašto išlaidų valstybei.