- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-86-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20140-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., V. D., E. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-25875/151/2015 pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., V. D., E. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Č. pareiškime prašė pratęsti jam terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikėjos J. J. nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; nustatyti juridinį faktą patvirtinantį pareiškėjo tėvo S. Č. ir J. J. giminystės santykį, nustatant, jog J. J. ir S. Č. yra brolis ir sesuo. Nurodė, kad pareiškėjas yra penktos eilės pagal įstatymą įpėdinis t.y. mirusios tetos J. J. sūnėnas ir teisėtas pretendentas į mirusiosios turto paveldėjimą pagal įstatymą. J. J. buvo sudariusi du testamentus, t. y. 2008-01-03 testamentą, patvirtintą notarės Juditos Valevičienės, ir 2010-10-28 testamentą, patvirtintą notarės Rasos Inokaitienės. Pagal 2010-10-28 testamentą palikimą priėmė E. M. ir šiai įpėdiniai 2013-10-30 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pagal 2008-01-03 testamentą jame nurodyti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo laikotarpiu nuo 2013-06-23 iki 2015-03-23 nesikreipė. Tai reiškia, kad pareiškėjui kaip penktos eilės įpėdiniui pagal įstatymą atsiranda galimybė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas nurodė, kad šiai dienai paveldimo turto nėra ir toks prašymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Turtas yra paveldėtas pagal testamentą ir įpėdinei 2013 m. spalio 30 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas R. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas, ignoruodamas 2014-12-09 ir 2015-03-26 notarės Valdos Vainauskienės išduotų pažymų turinį bei kitus pateiktus rašytinius įrodymus, neteisingai sprendė, kad paveldimo turto nėra. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų 2014-11-24 išrašo, pagal 2015-10-27 duomenis matyti, kad yra niekieno nepaveldėtas J. J. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) nei pagal 2008-01-03 testamentą, nei pagal 2010-10-28 testamentą.
2. J. J. buvo sudariusi du testamentus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bei pareiškėjas nežinojo J. J. sudarytų testamentų turinio. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, užkirto pareiškėjui kelią gauti iš notarės Valdos Vainauskienės žinioje esančią paveldėjimo bylą, kurioje galimai yra J. J. sudaryti testamentai bei kita informacija, susijusi su jau paveldėtu ir dar paveldimu turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
LR CPK 137 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; ieškinys neteismingas tam teismui; suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad paveldimo turto nėra ir toks prašymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Šioje byloje teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimą, nutartyje nurodė, kad paveldimo turto nėra, tačiau pagal pateiktus prie pareiškimo duomenis nei 2008-01-03 sudaryto testamento, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nei 2010-10-28 testamento (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį 2013 m. spalio 30 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas testamentinei įpėdinei, turinys neatskleistas, nei pareiškėjui, nei teismui nežinoma paveldėto turto apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to pareiškėjas pareiškime prašė išreikalauti iš Kauno m. 3-čiojo notarų biuro paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti nei palikimo apimties, jog testamentu paveldėto turto masės. Juolab, kad iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-11-24 ir 2015-10-20 išrašų matyti, kad butas/patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise iki šiol yra įregistruotas palikėjos J. J. vardu, neaišku kokį savo turtą mirusioji paliko pagal testamentus, kadangi CK 5.22 str. 1 d. numato, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat visiškai nepasisakė ir nevertino ar yra CPK 445 str. sąlygos, reikalingos pareiškėjo reikalavimui dėl giminystės santykio nustatymo nagrinėjimui, nes iš pareiškimo turinio bei pridedamų dokumentų neaišku ar pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas, archyvus dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų gavimo, todėl neaišku kodėl pareiškėjas negali jų gauti nesikreipdamas į teismą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškimo trūkumų instituto netaikė, o atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl netinkamai taikė LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo yra nagrinėjamas civilinio proceso ypatingosios teisenos tvarka, kurią reglamentuoja LR CPK 444–448 straipsniai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.