Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui E. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Alytaus miesto šeimos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 2 dalyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nepilnametės J. N., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, motina yra D. N., tai patvirtina įrašas vaiko gimimo liudijime. Nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. J. N. laikinai apgyvendinta Alytaus miesto šeimos centre. Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. spalio 15 d. potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo nepilnametei nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Alytaus miesto šeimos centras. Nepilnametė jau ilgą laiką gyvena šioje įstaigoje, o atsakovas vengia išlaikyti savo nepilnametę dukrą, negeba ja pasirūpinti. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio10d. iki 2024 m. gegužės 31 d., D. N. ir E. N. šeimoje policijos pareigūnai buvo kviečiami devynis kartus. Pranešimų pobūdis: smurtas artimoje aplinkoje, triukšmavimas, pašalinių asmenų lankymasis tikslu girtauti. Duomenys vaiko situacijos vertinimo anketoje patvirtina, kad atsakovas su dukra kartu nebegyveno iki ją paimant, gyveno savo tėvo namuose, su dukra matėsi kartą per mėnesį, išlaikymo neteikė, ja pasirūpinti negalėjo. Atsakovas nurodė, jog yra teistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali tinkamai pasirūpinti dukra. Bylos duomenys patvirtina, kad E. N. vengia atlikti savo pareigas auginti, auklėti nepilnametę dukrą J. N., ja tiesiogiai nesirūpindamas, atsisakydamas naudoti savo tėvo valdžią dukros atžvilgiu, ir toks tėvo elgesys pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad kuomet atsakovo nepilnametei dukrai buvo nustatytas apsaugos poreikis, atsakovas E. N. nesutiko priimti mobiliosios komandos pagalbos, atsisako bet kokios pagalbos siūlomos Lazdijų socialinių paslaugų centre, taip pat atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad atsakovas nededa pastangų, jog nepilnametė dukra galėtų būti grąžinta atsakovui ir nėra pagrindo manyti, jog situacija gali pasikeisti ir atsakovas pradės rūpintis vaiku, pakeis gyvenimo būdą.

Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės padarė išvadą, kad atsakovas neatlieka pareigos auginti ir auklėti savo dukrą J. N., visiškai ja nesirūpina, kategoriškai atsisako valstybinių institucijų pagalbos, todėl nebegalima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tai tenka tėvams (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovas savo vaikui suteikti negeba, todėl ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo J. N. atžvilgiu tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią atsakovui E. N. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su vaikais, reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su jais) ir turtinės (paveldėti jų turtą pagal įstatymą, teisės būti jų išlaikomam ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui E. N. neterminuotas tėvo valdžios apribojimas J. N. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jei jis įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovo tėvo valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir apribojus tėvų valdžią. Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei J. N. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20-21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju prašomas priteisti išlaikymo dydis yra žymiai mažesnis nei pusė minimaliosios mėnesinės algos, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl byloje nėra pagrindo abejoti jo galimybėmis teikti prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo E. N. nepilnametei J. N. po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024 m. spalio 25 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise (CK 3.195 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 14 punktą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, į jo procesinį elgesį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Teismo sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 – 407 straipsniais, 496 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo E. N. išlaikymą nepilnametei J. N., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise.

Teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.