Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-592-843/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
1-592-843/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01403-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
P. Č.
Nukentėjusysis
A. T., G. P., E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-592-843/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01403-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Aušrai Valinskienei,sekretoriaujant Laurai Vaicekauskaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam P. Č.,nukentėjusiesiems A. T., G. P., E. Ž.,nukentėjusiosios A. T. įstatyminei atstovei O. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas neblaivus pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2011 m. spalio 17 d., apie 15 val. 52 min., šviesoforu reguliuojamoje Naugarduko-Kauno-Žemaitės g. sankryžoje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,50 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo G. M. priklausantį automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sankryžoje sukdamas į kairę (iš Kauno g. į Naugarduko g.) neįsitikino, kad tai saugu, nedavė kelio per Naugarduko g. važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiems pėstiesiems A. T., E. Ž. ir G. P., kurių judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko partrenkė pėsčiuosius. Eismo įvykio metu nukentėjo pėstieji: A. T. nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas, o E. Ž. bei G. P. nustatyti nežymaus masto sveikatos sutrikdymai.

Šiais veiksmais P. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 162 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, tokiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. Č. savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad tiksliai nepamena nagrinėjamo įvykio, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Kiek pamena, 2011 m. lapkričio 17 d., dėl mėnesio nėra tikras, jis važiavo draugo automobiliu VW Vento iš stoties. Kartu važiavo dar trys asmenys. Jis buvo išgėręs degtinės. Sukant į kairę iš Kauno gt. į Naugarduko gt. nepastebėjo, kad dega žalia, ir partrenkė pėsčiuosius. Jų buvo du, bet galėjo būti dar ir trečias. Jam buvo šokas ir jis nesustojo. Juos sulaikė Grigiškėse. Dėl savo veiksmų gailisi. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, dėl to yra atimtos teisės. Skirtos baudos buvo išieškomos iš jo atlyginimo, kai jis dirbo, tačiau dabar jų nemoka, nes yra įsiregistravęs darbo biržoje. Po įvykio jis buvo susitikęs su nukentėjusiu E. Ž., atsiprašė jo. Kalbėjo ir su mergaitės mama, bet susitikęs nebuvo. Skambino ir G. P., bet šis nenorėjo susitikti. Atsiprašo ir nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu P. Č. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 103-104).

Nukentėjusysis G. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai datos nepamena, galimai spalio 17 d., pirmadienį, jis ėjo iš darbo. Naugarduko ir Žemaitės gatvių sankryžoje ėjo per pėsčiųjų perėją ir jį partrenkė. Tai padariusio automobilio tiksliai nematė, tik iš galo. Tai buvo pilkas ar melsvas automobilis, vairuotojo nematė. Jam buvo sužalota ranka, gipsas dvi savaites buvo. Žala jam padaryta nedidelė, tad civilinio ieškinio nereiškia. Mano, kad kaltininkas turi būti nubaustas kuo griežčiau.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 46-47).

Nukentėjusysis E. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, buvo apie 16.00 – 17.00 val. Jis su drauge, kurios vardas N., pavardės nežino, ėjo per pėsčiųjų perėją sankryžoje. Ji yra važiuojant link stoties. Jiems degė žalia šviesa. Iš dešinės pusės išvažiavo mašina ir juos partrenkė. Jam buvo galvos ir kojos trauma. Juos partrenkęs automobilis buvo tamsus, numerio nepastebėjo. Jį pasakė kitoje pusėje buvęs žmogus. Tuomet jis paskambino policijai. Po įvykio jis susirado kaltinamąjį ir šis jam atlygino žalą. Jam pretenzijų jis nebeturi, jam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 42).

Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. spalio 17 d. ji su E. Ž. ėjo iš Migracijos tarnybos. Užsidegus žaliai šviesai ėjo per pėsčiųjų perėją ir ją partrenkė. Iš viso, kiek pamena, buvo partrenkti trys žmonės, atrodo dar viena moteris buvo. Tai padarė tamsiai mėlynas Passat, numerio ji nepamena. Vairuotojo matė tik kontūrus. Tai buvo vyras. Jai buvo lūžę du slanksteliai, kaklo patempimas ir sumušimai. Kaltinamajam ji nėra atleidusi. Jis nerodė jokios iniciatyvos, nė karto nėra su ja asmeniškai šnekėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 35-36).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 2011-10-17 apie 15.50 val. važiavo automobiliu BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Naugarduko g. link Žemaitės-Naugarduko-Kauno g. sankryžos. Privažiavęs minėtą sankryžą sustojo prieš sankryžą pirmas, kadangi jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, užsidegus žaliam signalui ketino važiuoti tiesiai, t.y. link Švitrigailos gatvės pusės. Stovint nukreipė žvilgsnį į kairę pusę ir pamatė, kad automobilis pilkos spalvos, markės tiksliai nurodyti negali, gal Audi, gal VW, bet senesnis, pagamintas maždaug iki 1995 metų, važiuodamas iš sankryžos Naugarduko gatve didėjančia tvarka partrenkė du pėsčiuosius, merginą ir vaikiną, pamatė patį partrenkimo momentą, t.y. kai mergina atsitrenkusi į priekinį automobilio stiklą perskrido per automobilį ir nukrito ant važiuojamosios dalies, link vidurio, o vaikinas taip pat nukito nuo smūgio link vidurio važiuojamosios dalies. Automobilis pėsčiuosius kliudė priekine kaire dalimi. Ar kliudė dar vieną pėsčiąjį, nematė, tik vėliau matė, kad jis skambino telefonu. Automobilis partrenkęs pėsčiuosius nesulėtino greičio, bet atrodo dar padidino greitį, ir nuvažiavo Naugarduko gatve didėjančia tvarka. Pamatęs, kad automobilis nesustoja, iškarto išlipo ir užsirašė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir perdavė skambinantiems bendruoju pagalbos telefonu. Kaip pėstieji įžengė į perėją ir kokiu tempu jie ėjo nematė, matė tik patį smūgį, kuris atrodo buvo antroje Naugarduko g. eismo juostoje kryptimi link Skroblų g., bet tiksliai nurodyti negali. Koks šviesoforo signalas įvykio metu degė pėstiesiems, nekreipė dėmesio, bet mano, kadangi jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, pėstiesiems turėjo degti žalias šviesoforo signalas. Kas vairavo pėsčiuosius partrenkusį automobilį bei kiek žmonių važiavo automobiliu nematė ir nurodyti negali. Iš kurios pusės atvažiavo šis automobilis, ar jis į sankryžą įsuko iš Žemaitės g., ar iš Kauno g., tiksliai nurodyti negali. Šį automobilį pamatė Naugarduko gatvėje. Savo duomenis paliko partrenktam vaikinui (b.l. 67-68).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2011-10-17 apie 15.50 val. važiavo automobiliu VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. Č., sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, automobilio gale kairėje pusėje sėdėjo G. M., o dešinėje pusėje, už jo, sėdėjo M. K.. Važiavo iš stoties, Kauno gatve, link Žemaitės-Naugarduko-Kauno g. sankryžos. Privažiavę minėtą sankryžą sustojo trečioje eismo juostoje ir laukė, kol užsidegs papildoma rodyklė, leidžianti sukti į kairę. Prieš sankryžą sustojo ne pirmi, stovėjo daugiau automobilių. Užsidegus papildomai rodyklei, leidžiančiai sukti į kairę, į Naugarduko gatvę, pradėjo judėti, kokiu greičiu važiavo, nurodyti negali, bet atrodo negreitai, apie 30 km/val. Pasukus į Naugarduko gatvės antrą eismo juostą pajuto smūgį į automobilį, sudužo automobilio priekinis stiklas kairėje pusėje. Paklausė, kas atsitiko, vairuotojas pasakė, kad partrenkė pėsčiuosius. Pasakė, kad sustotų, bet jis nesustojo, ir važiavo toliau link namų. Važiuojant link namų pusės, Grigiškėse ties Popieriaus fabriku, sustabdė policijos patruliai. Tolesniam įvykio forminimui pristatė į Kelių policijos valdybą. Iš kurios pusės ėjo pėstieji, kokiu tempu, ir kiek jų buvo, kokiam šviesoforo signalui degant jie ėjo, nematė, pajuto tik smūgį į automobilį. Ar Piotras turi teisę vairuoti nežino, ankščiau jis turėjo vairuotojo pažymėjimą. Įvykio dieną pats buvo neblaivus, kiek buvo išgėręs tiksliai nurodyti negali, gal 5 bokalus alaus (b.l. 70-71).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir A. G. (b.l. 72-73).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip A. G. ir M. K.. Papildomai nurodė, kad dėl įvykio metu apgadinto jam priklausančio automobilio jokių pretenzijų P. Č. neturi, jokia žala dėl to jam nepadaryta (b.l. 75-76).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. B. parodė, kad 2011-10-17 apie 15.50 val. vairavo automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo viena Kauno gatve link sankryžos su Naugarduko g. Privažiavus minėtą sankryžą buvo sustojusi ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Prieš ją, ta pačia kryptimi, važiavo automobilis VW Vento, tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o už jos važiavo dar vienas automobilis. Automobiliui VW Vento pasukus pakankamai greitai į kairę, į Naugarduko gatvę, ji pasuko taip pat į kairę, kokiu atstumu važiavo už jo, nurodyti negali, už jos taip pat automobilis pasuko į kairę. Matė, jog saugumo salelėje, jos atžvilgiu kairėje pusėje, buvo pėstieji. Pasukus automobiliui VW Vento į kairę ir jai pravažiavus pėsčiųjų perėją pamatė pro galinio vaizdo veidrodėlį, jog mergina sėdi ant važiuojamosios dalies, kairiau, t.y maždaug tarp priešpriešinio eismo juostos ir eismo juostos jų važiavimo kryptimi. Atrodo priešpriešiais važiavęs automobilis bandė užtverti VW automobiliui kelią, ji paspaudė garso signalą, ir pasukusi į šalikelę sustojo. Automobilis VW Vento nesustojęs nuvažiavo toliau Naugarduko gatve link aplinkkelio pusės. Iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nurodė automobilio valstybinius numerius, ir pasakė, jog reikalinga greitoji pagalba. Priėjus prie merginos šalia jos buvo dar vaikinas bei vyras. Vienas iš jų bandė merginai padėti atsistoti, pasakė, kad merginos nejudintų, kol atvyks greitoji pagalba. Po ko išvažiavo iš įvykio vietos. Paties partrenkimo momento nematė ir nurodyti, kuria automobilio dalimi ir kaip kliudė pėsčiuosius, negali. Kaip pėstieji judėjo per perėją, kuris pirmas įžengė, nematė, bet prieš įvykį pėstieji buvo saugumo salelėje, jos atžvilgiu iš kairės pusės. Automobilis pagal situaciją kliudė tris pėsčiuosius, bet kurį pirmą ir į kurias kūno dalis buvo smūgis, nematė ir nurodyti negali (b.l. 87-88).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2011-10-17 apie 15.50 val. vairavo automobilį NISSAN MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo su kolega A. F. Naugarduko gatve link sankryžos su Kauno gatve, nuo aplinkkelio pusės, antra eismo juosta. Privažiuojant minėtą sankryžą atrodo jų atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas, bet neužilgo persijungė į žalią šviesoforo signalą. Privažiuojant sankryžą išgirdo automobilio variklio garsą (automobilis gazavo) ir smūgio garsą, tada pasižiūrėjęs į tą pusę pamatė, jog nuo automobilio VW, tamsios spalvos, variklio dangčio, krenta mergina ant važiuojamosios dalies link salelės pusės. Tai įvyko pėsčiųjų perėjos ribose. Iškaro pasitraukęs kairiau sustojo. Paskambino bendruoju pagalvos telefonu ir pranešė automobilio, partrenkusio merginą, valstybinį numerį, nes automobilis nesustojęs nuvažiavo toliau Naugarduko gatve link aplinkkelio pusės. Priėjo prie merginos, prie jos buvo vaikinas ir dar vienas vyras. Rado ant važiuojamosios dalies raktus, kuriuos perdavė ar merginai, ar vaikinui, nepamena. Paklausė, kaip jaučiasi mergina, ir išvyko iš įvykio vietos. Pats įsitikinęs, kad automobilis VW suko iš Kauno gatvės į Naugarduko gatvę, į kairę. Kuriuo momentu pamatė VW automobilį, ar įsukantį į Naugarduko gatvę, ar jau įsukusį, nepamena. Paties partrenkimo momento nematė, matė, kad mergina krenta nuo automobilio kapoto. Ar šis automobilis kliudė ir vaikiną, ir vyrą, nematė ir nurodyti negali. Kažkodėl atrodo, kad vaikinas taip pat buvo partrenktas, bet tiksliai negali teigti. Iš kurios pusės judėjo pėstieji per pėsčiųjų perėją, nematė ir nurodyti negali (b.l. 89-90).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. F. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir V. B. (b.l. 91-92).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota automobilio VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A7589/11(01) nurodyta, kad P. Č. kraujyje rasta 2,50 promilės etilo alkoholio (b.l. 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3407/11(01) nurodyta, kad A. T. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30-32).

E. Ž. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad jam padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 40).

G. P. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad jam padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 44).

Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus ir Elektrėnų psichikos sveikatos centruose P. Č. negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 123-126).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad P. Č. įvykdė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio pėsčiųjų perėja ėjusiems pėstiesiems A. T., E. Ž. ir G. P., kurių judėjimo kryptį jis kirto, taip nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimų, dėl ko pėsčiuosius partrenkė. Nukentėjusiajai A. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems E. Ž. ir G. P. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Pastarojo pobūdžio padarinių kilimas savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, tačiau šiuo atveju veika turi būti kvalifikuojama pagal sunkiausius iš kilusių padarinių, apimant ir lengvesnius. Atsiradę padariniai su P. Č. veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika baigta. P. Č. veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu. Jis nurodė, kad važiuodamas nepastebėjo, jog pėstiesiems dega žalia šviesa, nors privalėjo ir galėjo tai pastebėti. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti. Tuo remiantis spręstina, kad P. Č. veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad P. Č. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu, veika baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, o būtent į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo esant 2,5 promilių neblaivumui, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų buvo sužaloti trys žmonės, tame tarpe nepilnametė, kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o likusiems dviems asmenims – nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytą žalą kaltinamasis atlygino tik nukentėjusiajam E. Ž., tačiau ir šiuo atveju ne savo iniciatyva, šis nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Teismas taip pat atsižvelgia į minėtą nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: P. Č. anksčiau nėra teistas, tačiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už padarytus administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Už administracinius pažeidimus skirtų baudų šiuo metu nemoka. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad skirtos piniginės baudos nebuvo veiksminga nuobauda, nes savo prevencinių tikslų nepasiekė. P. Č. nedirba, duomenų apie jo gaunamas kokias nors legalias pajamas nėra, registruotas darbo biržoje, šeimos nėra sukūręs, išlaikytinių neturi. Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant arešto bausmę, nustatant jo trukmę, artimesnę minimaliai ribai.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti, P. Č. nukreipiant atlikti paskirtą arešto bausmę.

Daiktas, tai yra kompaktinis diskas su įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir skirti keturiasdešimt penkių parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti, o P. Č. nukreipti atlikti arešto bausmę.

Daiktą, tai yra kompaktinį diską su įrašu, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė