Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-379-245/2012

2012 m. lapkričio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant išteisintajam E. G., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam R. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. R. G. civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-03-09 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimosi virtuvėlėje užpuolė R. G., griebė jį už kaklo, pradėjo tąsyti, išsitempė į koridorių, trenkė galvą į bendros virtuvėlės duris ir ją praskėlė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis R. G. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, pripažinti E. G. kaltu, paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, priteisti nukentėjusiajam iš E. G. piniginę kompensaciją už patirtą skausmą ir stresą. Skunde nurodoma, jog nukentėjusysis bendro naudojimo virtuvėlėje buvo užpultas E. G., kuris trenkė apelianto galvą į bendros virtuvėlės durų staktą, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. E. G. išteisintas nepagrįstai, kadangi dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo sužalota galva, jam buvo grasinama. Dėl kitų jam padarytų nežymių sužalojimų jis pretenzijų neturi. Įvykio metu koridoriuje degė šviesa, E. G. meluoja, jog buvo tamsu. E. G. nurodė visiškai skirtingas faktines aplinkybes, nei buvo iš tikrųjų. Nukentėjusysis šio asmens buvo sumuštas jau ne pirmą kartą, be to, jis yra linkęs pakelti raką ir prieš kitus asmenis. Iš teisminio proceso metu duotų parodymų akivaizdu, kad E. G. meluoja ir visaip išsisukinėja.

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, išteisintasis E. G. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendis dėl E. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl E. G. kaltės klausimo. Tokia kolegijos pozicija grindžiama štai kuo.

Nors apylinkės teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad teismui pateiktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2011-03-09 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje R. G. buvo sužalota galva, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pagrįsti E. G. kaltei nepakanka. Apylinkės teismas nepagrįstai motyvuoja, jog tai, kad 2011-03-09 vakare R. G. buvo neblaivus, todėl nėra pagrindo netikėti kaltinamojo E. G. aiškinimu, apie R. G. susižalojimo aplinkybes, neva jis pats atsitrenkė į staktą, vaikštinėdamas neblaivus. Iš tikrųjų, nustatyta, kad įvyki metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau tai nešalina baudžiamosios atsakomybės E. G., kuris trenkė nukentėjusiojo galvą į durų staktą ir tuo būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Juo labiau, kad ir teismo posėdžio metu į įvykį atvykęs pareigūnas A. Č. nurodė, jog E. G. sakė, kad pastūmė nukentėjusįjį ir šis krisdamas susitrenkė, tačiau teismas šiuos jo parodymus nepagrįstai vertino kaip išvestinius ir nereikšmingus, tuo iškreipdamas faktines bylos aplinkybes. Neteisingai apylinkės teismas įvertino ir įvardijo prieštaraujančiais šiuos nukentėjusiojo parodymus: Kad R. G. iš pradžių nurodęs, jog E. G. jam galimai sulaužė ranką, vėliau apie tai visiškai nekalbėjo; Jog nukentėjusysis buvo smaugiamas, nors teismo med. specialisto išvadoje toks sužalojimas nekonstatuotas; Jog buvo praradęs sąmonę, tačiau žmonos padedamas nuėjo į savo kambarį. Nukentėjusysis iš tikrųjų buvo praradęs sąmonę (tai patvirtina greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, b. l. 35), sutuoktinės padedamas nuėjo į savo kambarį. Apylinkės teismas nepagrįstai motyvuoja, kad rankos sužalojimas medicinos specialisto išvadoje nekonstatuotas, tačiau toks sužalojimas konstatuotas paminėtoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje kaip „skausmingas kairės pusės žąstas, hematoma“. Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi kaltinamojo tik teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis nepadarė R. G. sveikatos sutrikdymo, nors pats kaltinamasis atvykusiam pareigūnui pasisakė, kad jis pastūmė nukentėjusįjį ir šis tuomet susižalojo atsitrenkęs į durų staktą, kaip ir iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus pareigūnui A. Č. pagal iškvietimą į konflikto vietą (duomenys neskelbtini), E. G. paaiškino, kad jis konflikto metu pastūmė kaimyną R. G., dėl ko šis atsitrenkė į durų staktą ir susimušė galvą (medžiaga Nr. 25-At-00657-11, b. l. 3). Apylinkės teismas visiškai neteisingai nusprendė, jog būtent nukentėjusiojo R. G., jo sutuoktinės J. G. parodymų bei specialisto išvados nustatyti E. G. kaltei nepakanka. Kolegijos manymu, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai jį išteisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2011-03-09 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimosi virtuvėlėje užpuolė R. G., griebė jį už kaklo, pradėjo tąsyti, išsitempė į koridorių, trenkė galvą į bendros virtuvėlės duris ir ją praskėlė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Jo kaltę padarius paminėtą nusikaltimą pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai:

Kaltinamasis E. G. kaltės neprisipažino ir paaiškino, kad su R. G. nuolat vyksta konfliktas su V. B. dėl šviesos virtuvėje, kadangi R. G. yra įsitikinęs, jog šviesą virtuvėje palieka jos dukra. 2011 m. kovo 9 dieną, kai jis neva praskėlė galvą nukentėjusiajam, R. G. buvo girtas, šlitinėjo, provokavo konfliktą, neleido E. G. praeiti. Kai susitrenkė galvą, griebė fotoaparatą, sakė, kad E. G. pasodins. Galvą R. G. stuktelėjo darkydamasis po koridorių pats. Kaltinamasis prie jo nelindo nei tą kartą, nei kada nors anksčiau. Visa tai matė V. B..

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2011 m. kovo 9 dienos vakare 20 val. bendroje virtuvėlėje pamatė degančią šviesą. Jam bekalbant su V. B., atėjo E. G., kuriam nepatiko nukentėjusiojo mintis iškelti elektros skaitliuką, jis pradėjo tampyti R. G., stuktelėjo galvą į durų staktą, po ko nukentėjusiojo galvoje buvo padarytas 3 cm sužalojimas. Nukentėjusysis parkrito, gulėjo be sąmonės, kol žmona iškvietė medikus, policiją. Jis buvo išvežtas į ligoninę. E. G. sakė ir jam, ir jo žmonai, kad išsuks rankas ir kojas. Tą dieną R. G. buvo išgėręs pusę litro alaus, bet nebuvo girtas. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis buvo E. G. sumuštas. Prašo priteisti iki 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2011-03-09 vakare bendroje virtuvėlėje pamatė degančią šviesą, išsiaiškinus, kad ją palieka E. G. sugyventinės dukra ir R. G. pagrasinus, kad perkels mygtuką, E. G. griebė jį už kaklo, pradėjo tampyti, liudytoja bandė atitraukti E. G. nuo savo vyro. Tada šis griebė ją už kaklo, grasino išsukioti rankas ir kojas. Paleidęs ją, griebė R. G., trenkė į virtuvės durų staktą. Iškvietė vyrui greitąją medicinos pagalbą ir policiją.

Liudytojas A. Č. parodė, kad dirbo operatyvinėje grupėje ir Žaliakalnio PK tyrėju. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje sutiko nukentėjusįjį R. G.. Pastarajam buvo prakirsta galva, jam jau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis E. G. jam paaiškino, kad konflikto metu pastūmė kaimyną, šis krisdamas susitrenkė.

Liudytojas R. R. paaiškino, kad dirba Žaliakalnio PK operatyviajame poskyryje, E. G. nepažįsta, o R. G. yra matęs (duomenys neskelbtini). Tuo adresu vyksta dažnai, nes yra problemiškas bendrabutis. Pamena, jog R. G. buvo sužalotas, išvežtas su greitąja. Bendravo su jo žmona, pamena, kad ant grindų buvo kraujo.

Specialistė Zofija Makšimaitė paaiškino specialisto išvadą, parodė, kad sužalojimas būdingas trauminiam poveikiui, jis galėjo būti padarytas konflikto su E. G. metu. Atvykęs tiriamasis paaiškino, kad savo namuose bendro naudojimo virtuvėlėje jį sužalojo E. G..

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo nurodyta, jog nuvykus į (duomenys neskelbtini) 1-o aukšto koridoriuje buvo rastas R. G., kurio galvoje matėsi muštinė žaizda. Asmuo buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. G. aiškino, kad jį sumušė E. G.. E. G. savo namuose rastas blaivus, paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvėje įvyko konfliktas su neblaiviu kaimynu R. G.. Konflikto metu jis kaimyną pastūmė, dėl ko šis atsitrenkė į durų staktą ir susimušė galvą. Jokių muštynių nebuvo (medžiaga Nr. 25-At-00657-11, b. l. 3).

Specialisto išvadoje Nr. G 843/11 (02) nurodyta, jog R. G. konstatuota galvos sumušimas su muštine žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus pakaušio sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2011-03-09 ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (medžiaga Nr. 25-At-00657-11, b. l. 13-14).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad išteisintasis E. G. 2011-03-09 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje bendro naudojimosi virtuvėlėje užpuolė R. G., griebė jį už kaklo, pradėjo tąsyti, išsitempė į koridorių, trenkė galvą į bendros virtuvėlės duris ir ją praskėlė, tokiais savo veiksmais sužalojo R. G. galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. R. G. tiek savo pareiškime, rašytame policijos komisariatui, tiek teisme nurodė, kad jį sužalojo kaimynas E. G.. Netikėti nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra, jis nuosekliai parodė, kad buvo apsvaigęs nuo patirtų smūgių ir trumpam praradęs sąmonę. Tuo tarpu apylinkės teismas netinkamai vertino kaltinamojo parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nustatyti E. G. kaltei nepakanka, kadangi teisiamojo posėdžio metu R. G. apie rankos sumušimą jau nieko neaiškino. Tokia teismo pozicija neteisinga ir štai dėl ko.

Teismui E. G. atiduotas dėl to, kad jis trenkė R. G. galvą į bendros virtuvėlės duris ir ją praskėlė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šių E. G. veiksmų padariniai - nežymus R. G. sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje, galimai padarytas kaltinimo nurodytu laiku, užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. G 843/11 (02), todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal padarinius kaip BK 140 str. 1 d. nusikaltimas. Atmetama kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis susižalojo pats, kadangi anksčiau išdėstytais liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinime paminėtus sužalojimus R. G. padarė E. G.. Liudytojos J. G. parodymu nustatyta, kad E. G. griebė R. G. už kaklo, tampė jį, trenkė jo galvą į durų staktą. Šie liudytojos parodymai patvirtina paties nukentėjusiojo parodymus, kad būtent E. G. sužalojo jį. Atvykusiam į įvykio vietą liudytojui A. Č. E. G. paaiškino, kad jis pastūmė kaimyną konflikto metu, o pastarasis krisdamas susitrenkė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia pastūmė R. G. durų link, dėl ko šis susitrenkė galvą į durų staktą.

Kaltinimai E. G. pateikti dėl R. G. galvos sužalojimo, o apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo rankos, išėjo už kaltinimo ribų, tuo pažeisdamas BPK 255 str., kuriame nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. O būtent, šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu kaltinimai dėl R. G. rankos sužalojimo pateikti nebuvo. Dėl kitų jam padarytų nežymių sužalojimų nukentėjusysis E. G. pretenzijų neturi, todėl teismas nesigilina į kitus greitosios medicinos pagalbos medikų konstatuotus sužalojimus (b. l. 34), jų atsiradimą ir tik konstatuoja, kad tai galėjo gautis įvykusio konflikto metu, besiginant konflikto metu nukentėjusiajam R. G. nuo E. G.. Tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, nesivadovavo teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 843/11 (02) ir padarė nepagrįstas išvadas, kad E. G. kaltei pagrįsti byloje surinktų įrodymų nepakanka. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai patikėjo E. G. parodymais, kad R. G. susižalojo pats, ir tuo remiantis išteisino E. G. iš jam pareikšto kaltinimo dėl to, kad jis 2011-03-09 tyčiniais veiksmais sužalojo R. G..

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog E. G. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, apylinkės teismas, išteisindamas E. G. dėl jam pareikšto kaltinimo, neteisingai nuosprendyje aptarė ir įvertino įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai jį išteisino dėl R. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

E. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nukentėjusysis pats, būdamas neblaivus, provokavo konfliktą, pirmas pradėjo reikšti pretenzijas dėl neišjungtos virtuvėje šviesos. Teismų praktikoje atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) pripažįstama tada, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Byloje nenustatyta, kad konfliktas prasidėjo nukentėjusiojo iniciatyva, nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį E. G., todėl ši aplinkybė nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: E. G. administracine tvarka baustas vieną kartą, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, anksčiau teistas nebuvo, jis pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, ir sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės (BK 55 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis R. G. teismo posėdyje prašė priteisti mažesnį , tai yra, iki 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Turtinės žalos atlyginimui taikomas visiško kompensavimo principas. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam R. G. tyčiniai nusikalstami E. G. veiksmai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, tačiau įvertina ir tai, kad pats nukentėjusysis abipusio konflikto metu buvo neblaivus. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kolegija tenkina nukentėjusiojo prašomą priteisti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-654-92-2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-462/2012).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nukentėjusiojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį, kuriuo E. G. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės apribojimu (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., įpareigoti E. G. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam R. G. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.