Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Tauras“ skundu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-50 panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas, nes jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Be to, SB „Tauras“ administruoja jau suformuotą bendrojo naudojimo žemę, todėl formuoti naujus įsiterpusius sklypus jau suformuotame žemės generaliniame plane privatizavimui būtų neprotinga ir nelogiška žemės sklypų formavimo atžvilgiu. Šiais bei skunde išsamiau išdėstytais argumentas pareiškėjas teigia, kad atsakovo 2015 m. sausio 13 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-50, kuriuo nuspręsta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pateiktą projektą yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kildinamas iš 2015 m. sausio 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (31.1) RS2-50, kuriuo Sodininkų bendrija „Tauras“ informuojama apie jos pateikto 2014 m. gruodžio 10 d. rašto teisinį vertinimą bei apie priimtą sprendimą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje 2.2 punktu numatyta, kad mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemėtvarkos projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius. Šio nutarimo 2.3 punkte numatyta, kad žemėtvarkos projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Taigi iš cituojamo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad savivaldybės administracija turi priimti sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą. Pareiškėjas tokiu sprendimu laiko 2015 m. sausio 13 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-50, todėl teismas turi įvertinti ar ginčijamas aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir gali būti skundo į teismą dalyku.

Kaip jau paminėta, žemėtvarkos projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių Taisyklių 13.8 punktą projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje. Taisyklių 24 punktas numato, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: 24.1. savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; 24.2. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; 24.3. kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.

Taisyklių V skyriuje „Visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas tikrinimas ir tvirtinimas“ numatytos procedūros, o būtent: informacija apie pradedamą rengti projektą (toliau – ir Projektas) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) (54 punktas); parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS (58 punktas); organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus (59 punktas); asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (60 punktas); organizatorius Projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas derinamas su: sodininkų bendrijos pirmininku, jeigu Projektas rengiamas mėgėjų sodo teritorijos valstybinėje žemėje arba sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje (62.5 punktas); suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti (65 punktas); parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (66 punktas); projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti (67 punktas); Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (68 punktas); organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (69 p.)

Įvertinus aukščiau cituojamą teisinį reguliavimą, ginčijamo 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-50 turinį, teismas konstatuoja, kad šis raštas yra tarpinis informacinio pobūdžio raštas, kuriuo konkretus galutinis sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo teritorijų planavimo dokumentu ar jo pardavimo, nėra priimtas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (pvz., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Vertindamas asmenų galimybę teisme ginčyti dar neįsigaliojusius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438–635/2008, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą panaikinti dar tik numatomų priimti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (jų projekto), nurodė, kad negaliojantis teisės aktas negali pažeisti pareiškėjo teisių ar įstatymais saugomų interesų, todėl tenkinti reikalavimą – panaikinti dar negaliojantį teisės aktą – nėra pagrindo (2008 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–635/2008). Analogiška praktika buvo plėtojama ir kituose aktualiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (žr. 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-461/2012), kuriose iš esmės buvo konstatuota, jog konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, o nesutikdami su procedūriniais sprendimais (veiksmais) teritorijų planavimo srityje pareiškėjai šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje.

Būtent tokios pozicijos laikomasi ir analogiškose teisės taikymo prasme administracinėse bylose (žr. LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2012; 2013 m. liepos 3 d. administracinėje byloje Nr.AS438-534/2013), kuriose taip pat konstatuota, kad įsakymai yra dokumentai, kuriais pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, jie pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šie aktai tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Todėl šių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Įvertinus šias aplinkybes bei cituojamą šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-50 „Dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“, kadangi jis yra tarpinis procedūrinis dokumentas teritorijų planavimo metu, kuriuo pareiškėjui teikiama informaciją apie pradedamą rengti planavimo dokumentą ir jis nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundą dėl šio rašto panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2015 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1419 pareiškėjas į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį.. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 – 106 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Tauras“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2015 m. sausio 13 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-50 panaikinimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjui Sodininkų bendrijai „Tauras“ (įmokės kodas 141845789) grąžinti 2015 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1419 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 29,Eur žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.