Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. K. (Z. K.) ir A. M. (A. M.) gynėjo advokato Juozo Šeškevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Z. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Iš A. M. priteista 1185,47 Lt Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai ir 40,40 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei solidariai iš Z. K., A. M. ir S. H. J. priteista 431,08 Lt Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai, 20,20 Lt – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 2806,83 Lt – S. Z., 8000 Lt – Z. Z. ir 2000 Lt – A. P.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. H. J. (S. H. J.), tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistųjų Z. K. ir A. M. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo Z. K., jo ir nuteistojo A. M. gynėjo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K., A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su S. H. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. kovo 21 d., apie 0.30 val., prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė viešąją tvarką, be to, A. M. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą tokiomis aplinkybėmis: Z. K. ir S. H. J. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam J. K. keletą smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; nukentėjusiajai Č. K. bandant atitraukti S. H. J. nuo J. K., S. H. J. spyrė jai į veidą ir taip Č. K. nežymiai sutrikdė sveikatą; po to nuteistieji sudavė nukentėjusiajam A. P. kelis smūgius į veidą, taip nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą; iš kavinės išėjus nukentėjusiajam A. K., S. H. J. bandė jam smogti peiliu, tačiau pribėgęs Z. Z. išmušė peilį jam iš rankų; tada prie nukentėjusiojo Z. Z. pribėgo A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurie sudavė Z. Z. daug smūgių į įvairias kūno vietas, o A. M. akmeniu sudavė Z. Z. į viršugalvį; nukentėjusiajam Z. Z. parkritus ant žemės, A. M. toliau jį mušė per galvą, taip nukentėjusiajam Z. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; kai pribėgo nukentėjusioji S. Z. ir pabandė nustumti A. M. nuo parkritusio Z. Z., A. M. smogė nukentėjusiajai į veidą, o S. H. J. sudavė kelis smūgius S. Z. į žasto sritį, taip nukentėjusiajai S. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais įžūliais veiksmais Z. K., A. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Be to, A. M. tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. Z. sveikatą.

Kasaciniais skundais nuteistųjų Z. K., A. M. gynėjas advokatas Juozas Šeškevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Z. K. bei A. M. nutraukti.

Kasatorius tvirtina, kad Z. K. ir A. M. yra nekalti, nes įvykio metu A. M. buvo Alytuje, o ne Vilniuje, ir muštynėse nedalyvavo, be to, kiti nuteistieji buvo priversti gintis nuo juos užsipuolusių nukentėjusiųjų. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Skunde gynėjas taip pat teigia, kad apeliacinio teismo nutartimi nepašalinti įrodymų prieštaravimai, nors apeliaciniuose skunduose jie buvo nurodyti. Nutartyje bylos įrodymai konkrečiai neanalizuoti. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad liudytojo J. K. parodymai yra skirtingi, todėl jais negalima tikėti, tačiau savo nutartyje teismas be jokių motyvų priėmė šiuos duomenis. Nutartyje taip pat visiškai nutylėta apie tai, kad nukentėjusieji A. K. ir Z. Z. visiškai skirtingai nurodė įvykių chronologiją, taip paneigdami vienas kito parodymus. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieštaravimai, tačiau abiejų instancijų teismai jų nepašalino. Nutartyje taip pat nepasisakyta apie tai, kad, parodant atpažinti A. M., buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalis, nes atpažįstantysis nebuvo apklaustas apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis galėtų atpažinti parodomą asmenį. Kasatorius įsitikinęs, kad tokie A. M. atpažinimai yra neteisėti. Nuteistųjų gynėjas taip pat pastebi, kad nuosprendyje ir nutartyje nutylėta apie tai, kaip tariamai muštynėse, be Z. K. ir S. H. J., dalyvavę dar du asmenys galėjo tuo pačiu metu ir pabėgti per kiemus iš įvykio vietos, ir pasišalinti iš jos nuvažiuodami automobiliu. Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimais visiškai neįvertinta tai, kad Z. K. savo 2005 m. kovo 21 d. pareiškime policijai nurodė, jog turi nukentėjusiesiems pretenzijų. Apeliacinis teismas taip pat nepasisakė apie tai, kad 2005 m. balandžio 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Z. Z. konstatuota poodinė hematoma kairio viršugalvio ir smilkinio srityje su nubrozdinimo žymėmis, tačiau šia specialisto išvada nesunkus sveikatos sutrikdymas Z. Z. konstatuotas ne dėl šio sumušimo, o tai paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie smūgio su plyta ar akmeniu sudavimą Z. Z. Teismo nutartyje ši aplinkybė visiškai nutylėta.

Kasatoriaus nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, o teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų Z. K. ir A. M. gynėjo advokato Juozo Šeškevičiaus kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl įrodymų vertinimo

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal šią normą būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Kolegija neturi pagrindo manyti, kad teisėjų, vertinusių byloje esančius Z. K. ir A. M. kaltę patvirtinančius ar paneigiančius duomenis, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistųjų Z. K. ir A. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visus pagrindinius nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Teismas nurodė, kodėl netiki nuteistojo A. M. ir kitų jo parodymus patvirtinančių nuteistųjų bei draugystės ryšiu su jais susijusių liudytojų parodymais. Kolegijai nekyla abejonių šių teismo išvadų teisingumu. Apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo J. K. parodymuose esančius netikslumus ir, įvertinęs juos visų bylos duomenų kontekste, pateikė argumentuotas išvadas dėl to. Skunde kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinis teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl tiki ir remiasi nukentėjusiojo J. K. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų nukentėjusiųjų A. K. ir Z. Z. parodymų patikimumo ir padarė motyvuotą išvadą, kad esminių prieštaravimų jų paaiškinimuose nėra. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinėje nutartyje apie tai nutylėta.

Skirtingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismas nenutylėjo to fakto, kad byloje liko neaišku, kaip iš įvykio vietos pasišalino A. M. ir kitas nenustatytas asmuo. Teismas dėl to pasisakė ir padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimus dėl šio fakto nėra pagrindo laikyti esminiais. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių faktinių bylos aplinkybių nustatymas visiškai nereikšmingas kvalifikuojant padarytas veikas, todėl jų nustatinėti teismams nebuvo būtina. Skunde kasatorius taip pat be pagrindo tvirtina, kad apeliacinis teismas nepasisakė dėl Z. Z. sužalojimo akmeniu į galvą ir specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir BPK 20 straipsnio 4 dalies aspektu, t. y. teismai savo išvadas pagrindė įrodymais, atitinkančiais šioje normoje jiems keliamus reikalavimus. Nėra pagrindo manyti, kad A. M. parodymai atpažinti netenkina teisėtumo reikalavimo. Išanalizavusi kasatoriaus argumentus dėl A. M. parodymų atpažinti teisėtumo, kolegija daro išvadą, kad šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas tinkamai ir BPK 179, 191, 192 ir 195 straipsnių reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti: prieš atpažinimą nukentėjusieji ir liudytoja buvo apklausti, kokiomis aplinkybėmis jie matė ir įsidėmėjo atpažintiną asmenį, apie jo tam tikrus individualius požymius; atpažintinas asmuo buvo parodytas drauge su kitais dviem asmenimis, iš išorės panašiais į atpažintinąjį; proceso dalyviai nurodė, pagal kokius požymius jie tą asmenį atpažino; be to, atpažinimai buvo atlikti dalyvaujant gynėjui ir jokių pareiškimų iš dalyvaujančių asmenų dėl šio procesinio veiksmo nebuvo pateikta; atpažįstančiųjų parodymai taip pat tinkamai užfiksuoti protokoluose.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: nepažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos ir teisingai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Kasatoriaus argumentai, kad teismai buvo šališki, pažeidė nekaltumo prezumpciją yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs, todėl atmesti.

Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, kasaciniai skundai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistųjų Z. K. ir A. M. gynėjo advokato Juozo Šeškevičiaus kasacinius skundus.