Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei R. Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, institucijos teikiančios išvados Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Šiuo metu ieškovė dėl objektyvių priežasčių niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką, su dukterimi gyvename pas atsakovo tėvus. Nekilnojamo turto neturi, pragyvename iš 50 Eur išmokos vaikui ir 214 Eur vaiko priežiūros išmokos, kuri bus mokama iki 2019-12-29. Prie vaiko išlaikymo prisideda ir atsakovo tėvai. Didesnę dukters išlaikymo naštą turėtų prisiimti atsakovas A. K.. Apie atsakovo gaunamas pajamas duomenų ieškovė neturi, prašo iš atsakovo dukters išlaikymui priteisti po 170 Eur kas mėnesį. Atsakovo A. K. bendravimas su nepilnamete dukterimi U. K. gali būti ribojamas tik dėl paros meto, dukters sveikatos būklės, paties A. K. būklės. Ji pati jokių kitų reikalavimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi nekelia, kliūčių bendravimui nesudaro. Neprieštaraus, jeigu atsakovas A. K. pats pateiks išsamią jo bendravimo su mažamete dukterimi tvarką.

5. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atstovaujanti Raseinių rajone atstovė Renata Kizienė nurodė, kad įvertinę ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdami į mamos gebėjimus tenkinti dukters poreikius mano, kad U. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pagal šiuo metu nustatytas aplinkybes, atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

6. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir pažymos apie šeimą (b. l. 5, 6) matyti, kad ieškovės su dukra U. K. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad U. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. K., motina - V. L.. Iš VĮ Registrų centro pažymos (b. l. 8) matyti, kad V. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 9) matyti, kad V. L. gauna 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoką. Iš pažymos apie pajamas (b. l. 10) matyti, kad V. L. gauna 50,16 Eur išmoką vaikui. Iš dokumentų matyti (b. l. 11), kad vaiko išlaikymui iš viso reikia 340 Eur. Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto (b. l. 27-30) matyti, kad šeimai taikoma atvejo vadyba, skirtos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos.

7. Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad U. K. nuo gimimo visą laiką gyveno su motina, su ja gyvena ir šiuo metu. Iki 2019 m. rugpjūčio pabaigos kartu gyveno ir vaiko tėvas A. K., šalims nustojus gyventi kartu, atsakovas dukters neaplankė nė karto, yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo.

8. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų išvadų matyti, kad buvo įvertintos ieškovės gyvenimo sąlygos. Ieškovė gyvena su atsakovo tėvais, šiuo metu mergaitė ugdoma namuose, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lankys darželį. Skyrius yra nurodęs, kad V. L. šeimai taikoma atvejo vadyba, skirtos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos, tačiau duomenų apie ieškovės netinkamą motinos pareigų vykdymą neturi. Ieškovės gyvenimo sąlygos įvertintos, jos tinkamos vaikui augti ir ugdytis. Mergaitei šiuo metu yra beveik dveji metai, ji negali išreikšti savo nuomones. Ieškovei suteiktos atostogos vaiko auginimui iki trejų metų, 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoką ji gaus iki 2019-12-29 (b. l. 9), todėl ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 29 d. ketina grįžti į darbą, anūkę tuo metu prižiūrės senelis R. K.. Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, jog vaikas nuo mažens gyvena su motina, yra tarp motinos ir dukros užsimezgęs artimas ryšys, atsakovas nuo rūpinimosi vaiku nusišalino savo noru, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu, geriausia vaiko interesus atitiktų tai, kad U. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, U. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. L., jos gyvenamojoje vietoje.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Ieškovė atsakovui leistų bendrauti su dukra neribodama jų susitikimų skaičiaus, tik iš anksto suderinus laiką. Atsižvelgiant į tai, kad U. K. yra dar labai maža, ieškovės prašomas bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje yra realus ir pagrįstas. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, bendravimo tvarka atsakovo su vaiku nustatytina tokia: A. K. gali bendrauti su savo dukterimi U. K. jos gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina V. L.; tėvo ir dukters bendravimas gali būti ribojamas tik dėl paros meto, dukters sveikatos būklės ir paties A. K. būklės (neblaivumas); vaikas negali būti išsivežtas be motinos V. L. sutikimo iš jo gyvenamosios vietos.

11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.

12. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą investicijas, sveikatą išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po 170 Eur periodinių išmokų dukrai. Išlaikymą priteisti prašo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Mano, kad tai suma kurią atsakovas galėtų mokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, pragyvena iš gaunamos 214,32 Eur vaiko priežiūros išmokos ir 50,16 Eur išmokos vaikui (b. l. 9,10). Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas byloje duomenų nėra.

14. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 170 Eur dukros išlaikymui yra protinga ir optimali, kad būtų tenkinami mažamečio vaiko poreikiai. Jei tokia pat suma bus skiriama ir iš atsakovo, tai yra pakankama, kad patenkintų U. K. poreikius. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Materialinis išlaikymas, priteistinas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. , t. y. nuo to laiko, kai vaiką išlaiko vien tik ieškovė, o atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Įpareigoti A. K. išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervesti į V. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),"Swedbank", AB, banko kodas 73000, kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos.

15. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

16. Kadangi ieškovės reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkinti, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 100 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 61 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) už išlaikymą, iš atsakovo iš viso priteistina 161 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (b. l. 12, 13) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

17. Iš atsakovo taip pat priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Nustatyti nepilnamečio vaiko U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui U. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 cnt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Įpareigoti A. K. išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervesti į V. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos.

Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedama vaiko motinai V. L..

Šios sprendimo dalys vykdomos skubiai.

A. K. gali bendrauti su savo dukterimi U. K. jos gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina V. L.; tėvo ir dukters bendravimas gali būti ribojamas tik dėl paros meto, dukters sveikatos būklės ir paties A. K. būklės (neblaivumas); vaikas negali būti išsivežtas be motinos V. L. sutikimo iš jos gyvenamosios vietos.

Priteisti iš atsakovo A. K. 161,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 4,48 Eur (keturis eurus 48 cnt) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. K. 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 cnt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.