Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistojo Č. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Č. K. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nusprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir Č. K. paskirta subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. vasario 24 d., nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d.

4. Teikime nurodoma, kad nuteistasis nuo 2018 m. gruodžio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Per bausmės atlikimo laikotarpį keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį skatintas trylika kartų. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – 25 balai (žema). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos yra charakterizuojamas patenkinamai.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas atmestinas.

6. Nuteistųjų laisvės atėmimu, kuriems paskirta šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kategorijas numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 1 dalis, tai yra – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; taip pat nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 140 straipsnio 4 dalis numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

7. Kaip matyti iš pataisos įstaigos administracijos teikimo bei nuteistojo asmens bylos, nuteistasis Č. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – nuo 2018 m. gruodžio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2020 m. vasario 21 d. Vis dėlto, vien šių formalių, įstatymų numatytų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Būtina įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.

8. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau ribojamos nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasikeisti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, taip pat už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą. Č. K. savo kaltės nepripažįsta, nusikaltimo situaciją analizuoja subjektyviai, kas reiškia, kad asmuo nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų tinkamai neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Nuteistajam neigiant savo atsakomybę, kritiškai vertinamas būtinybės keisti savo elgesio ypatumus suvokimas ir siekis išmokti gyventi nenusikalstant. Tokie teiginiai laikomi formaliais, išsakytais siekiant sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Tai, kad Č. K. nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti, patvirtina ir nuteistojo nesuinteresuotumas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą – pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistojo išieškota 308,42 Eur iš 9 819,99 Eur, prašymų dėl savanoriško mokėjimo Č. K. neteikė. Nuteistasis yra keturis kartus pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, vienas iš padarytų pažeidimų pripažįstamas itin šiurkščiu – pas nuteistąjį buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Č. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas ir nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant, teismui nekiltų abejonių dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Nuteistajam, net ir esant apribotai jo judėjimo laisvei, sunku laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktoje Č. K. charakteristikoje nurodoma, kad, atvykęs į pataisos namus, nuteistasis nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo galimybių adaptuotis atvirojoje kolonijoje.

10. Teismas teigiamai vertina tai, kad Č. K., atlikdamas bausmę pataisos namuose, mokėsi ir dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo trylika kartų skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais. Vis dėlto, teismo nuomone, šios aplinkybės neatsveria nuteistajam kylančių sunkumų adaptuojantis naujoje aplinkoje ir laikantis nustatytų elgesio taisyklių, kas šiuo metu neleidžia jo perkelti į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, nes tokiu atveju gali kilti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems atvirojoje kolonijoje grėsmė. Svarbu pažymėti ir tai, kad tik kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tokiu būdu, kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

11. Taigi, konstatuotina, kad nors Č. K. pataisos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas patenkinamai, aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jam atliekant bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistojo Č. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją netenkinti

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.