Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-734-560/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
2S-734-560/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02961-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-734-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02961-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1 nutraukti A. S. ir G. S. santuoką dėl atsakovo kaltės;

1.2 po santuokos nutraukimo palikti A. S. santuokinę pavardę;

1.3 priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos;

1.4 nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ieškove;

1.5 priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;

1.6 nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką;

1.7 padalyti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur skolos;

1.8 kreditorinius įsipareigojimus SB „Lizingas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o kreditorinius įsipareigojimus J. R. K. pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis;

1.9 priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą, mokamą po 300 Eur kas mėnesį bei areštuoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovės teigimu, atsakovas jau daugiau nei dvejus metus neteikia vaikui išlaikymo. Ieškovė prašo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus bei į prašomą priteisti iš atsakovo 5 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, į atsakovo 5 000 Eur skolą už įvykdytą prievolę A. B., siekiant užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą bei į tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-27 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S. po 175 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos, ieškovę A. S. paskiriant vaiko išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; kitą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį atmetė, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumą vertina tik preliminariai, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus vertino tik tiek, kiek reikalinga laikinam išlaikymui, skirtam patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, priteisti. Teismas neturėjo duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovas išlaikymą vaikui nuolat teikia, todėl sprendė, kad laikinas išlaikymas priteistinas. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, todėl darė išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 175 eurų. Toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai bus patenkinti.

4. Spręsdamas dėl būtinybės areštuoti atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą teismas atsižvelgė į tai, kad patenkinus tokį prašymą būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo, kaip fizinio asmens, teisės naudotis jam priklausančiu turtu. Ieškovė nepateikė teismui jokių faktinių aplinkybių, nepridėjo jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti apie grėsmę jos ir nepilnamečio vaiko interesams nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodo, kad priteistas 175 Eur išlaikymas yra neproporcingas, neatitinkantis realių nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių gerą atsakovo turtinę padėtį ir duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra neįgalus, nevertino ieškovės gaunamų pajamų, nesivadovavo teismų praktika, nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, patvirtinančių grėsmę palankaus sprendimo vykdymui, neįsigilino į prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovas nuo 2016 m. neišlaiko sūnaus, yra 5 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, įvykdžius prievolę už atsakovą yra 5 000 Eur skola, dalis turto registruota atsakovo vardu, todėl jis turi galimybę be ieškovės sutikimo perleisti turtą, atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atsakovo turto vertė gali sumažėti, arešto taikymas niekaip nesuvaržytų atsakovo teisių juo naudotis.

Atsiliepimas

6. Atsakovas G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Ieškovė nurodo, jog vaikui kas mėnesį yra skiriama 900 Eur, tuo pačiu teigia, jog jos pajamos neviršija 450 Eur – nesuprantama iš kokių šaltinių ieškovė gali skirti tokią sumą sūnaus išlaikymui. Kyla pagrįstos abejonės ar ieškovės iš atsakovo prašomos priteisti 300 Eur dydžio lėšos yra proporcingos tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas nuo 2018-11-19 yra bedarbis, pastovių pajamų negauna. Prašoma priteisti suma yra neproporcinga tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinei padėčiai. Ieškovė kas mėnesį gauna papildomas išmokas iš valstybės. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti apie grėsmę jos ir vaiko interesams. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir įsiskolinimą už įvykdytą prievolę yra nepagrįstas. Visas atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas yra turimas kaip bendroji dalinė nuosavybė kartu su kitais turto savininkais. Atsakovo turimų kreditorinių reikalavimų sumos yra mažos, jie nekelia jokios grėsmės, taip pat kaip ir aplinkybė, jog atsakovas neteko darbo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo dydžio

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.

9. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tik iš dalies ir priteisė 175 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais dalinai sutinka bei pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo metu minimali mėnesio alga atskaičius mokesčius yra 430 Eur, todėl yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir atsižvelgiant į tai, jog prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai, pirmosios instancijos teismo priteistą 175 Eur dydžio išlaikymą padidinti iki 215 Eur.

Dėl turto arešto

11. Ieškovė prašė areštuoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

12. Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, t. y. remdamasis bylos medžiaga, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, tai yra jog atsakovas bandys slėpti ar kitais būdais perleisti turtą tretiesiems asmenims. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie turimą atsakovo turtą ir esamus finansinius įsiskolinimus neįrodo realios sprendimo neįvykdymo grėsmės ir nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą.

13. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė areštuoti atsakovo turtą, ieškovei neįrodžius antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, todėl atskirojo skundo argumentus dėl atsisakymo taikyti turto areštą kaip laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo atmeta.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 215 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 eurų (du šimtai penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, 2019-01-31, iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos, ieškovę A. S. paskiriant vaiko išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.“

Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius