- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-765-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05269-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- L. K.
- Kreditorius
- Varėnos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Dainius Šidlauskas, išieškotoja Varėnos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti antstoliui nurašinėti iš jo pensijos lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad priverstinis procesas pradėtas pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kuriame skolininke nurodyta A. O. Šliževičienė, vykdymo procese antstolis pakeitė mirusią skolininkę jos teisių perėmėju –pareiškėju. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas patvarkymas buvo nuginčytas teismine tvarka, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjas prašyme nenurodė jokių motyvų, argumentų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl antstolis negalėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmų. Teismas sprendė, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vykdomasis dokumentas pareiškėjo vardu negalėjo būti išduotas, nes jis nedalyvavo jokioje civilinėje byloje, kurią nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės teismas.
6.2. Antstolis patvarkymu pakeitė mirusios skolininkės A. O. Š. teisių bei pareigų perėmėju pareiškėją, bet nepanaikino jos turtui taikytų ribojimų bei taikė ribojimus pareiškėjo sąskaitai. Antstolio ribojimai neteisėtai galioja dviem skolininkams.
6.3. Antstolis neteisėtai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė 60,57 Eur, nes jo IĮ „Talka“ iškelta bankroto byla, areštuotos pareiškėjo lėšos. Be to, nagrinėjant skundą būtina vadovautis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus (banko sąskaitų išrašai, Kauno apygardos teismo nutartys, antstolio Giedriaus Salicko patvarkymas), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių jų negalėjo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės šiuos įrodymus teikti vėliau ir atsisako juos priimti.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai ne tik pagrįsti savo reikalavimą, bet ir argumentuoti teismo sprendimo negalimumo įvykdyti grėsmę. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, bet tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikšto reikalavimo gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
13. Pareiškėjas prašė teismo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik tuomet, jei teismas nustato būtinybę ją taikyti, be to turi būti užtikrinta vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra mirusiosios A. O. Š. teisių perėmėjas. CPK 48 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, vykdymo procese šalies pakeitimo klausimą išsprendžia antstolis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad antstolis patvarkymu mirusią skolininkę pakeitė jos teisių perėmėju (pareiškėju) vykdymo procese. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad šis antstolio patvarkymas nuginčytas. Taigi pareiškėjui, kaip mirusiosios skolininkės teisių perėmėjui, privalomi visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio į bylą įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
14. Aplinkybė, kad antstolis taikė ribojimus lėšoms, esančioms mirusios skolininkės banko sąskaitoje, o vėliau – ir lėšoms, esančioms pareiškėjo sąskaitoje, nereiškia, kad toks veiksmas savaime yra neteisėtas, nes pareiškėjas yra mirusios teisių perėmėjas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui priklausančios IĮ „Talka“ bankroto bylos iškėlimas neturi įtakos skolos išieškojimui iš pareiškėjo, kaip A. O. Š. teisių perėmėjo, asmeninių lėšų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad už mirusios A. O. Š. neįvykdytas prievoles atsako tik jam priklausiusios IĮ „Talka“, bet ne visu asmeniniu turtu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima preliminariai daryti išvadą, jog jo reikalavimas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė teismui juos pagrindžiančių įrodymų, kad teismo nutarties, kuria bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų, vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
18. Kiti pareiškėjo argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
19. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį.