- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-9424-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00471-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- V. I.
- Ieškovas
- L. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Diana Latotina-Micevičė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. I., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6041-772/2013 priteisto išlaikymo iš atsakovo V. I. sūnui T. I. dydį ir nustatytą bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2018 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, leisti atsakovui bendrauti su sūnumi be apribojimų.
Ieškovės atstovė paaiškino, kad pagal ieškovės sudarytą sąmatą sūnaus Tomo išlaikymui kas mėnesį reikalinga 370 Eur. Berniukas 1,70 m ūgio, jo apavui ir rūbams tenka išleisti tiek, kiek suaugusiam vyrui. Šalių sūnus mokosi Kražių gimnazijoje, papildomi pinigai reikalingai ugdymui, laisvalaikiui, sportui. Vasarą sūnus norėjęs vykti į stovyklą, tačiau mama neturėjusi lėšų tokiai pramogai. Nuo santuokos nutraukimo dienos atsakovas mokėjo nedidelę sumą vaiko išlaikymui – po 200 litų, kas sudaro apie 59 Eur, jokių dovanų nedovanojo, neprisidėjo nei maistu, nei jokiomis priemonėms prie sūnaus išlaikymo. Sūnų augino, juo rūpinosi, jį auklėjo viena mama, todėl likus 3 metams iki sūnaus pilnametystės tėvas turėtų prisidėti didesne dalimi – po 200 Eur per mėnesį prie sūnaus išlaikymo. Kadangi šalių sūnus šiuo metu yra tokio amžiaus, kad gali savarankiškai nuspręsti dėl bendravimo su tėvu, be to, tėvas su sūnumi iš viso nesimato ir nebendrauja, todėl jokie apribojimai atsakovui bendraujant su sūnumi nereikalingi.
Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai. Jis nurodė, jog sutinka su ieškove, kad jų sūnaus išlaikymui reikia 370 Eur per mėnesį, ieškovės pateiktos sąmatos neginčija, tačiau ieškovės prašomo išlaikymo jis negali teikti dėl to, kad neturi tokių galimybių. Jis turi sveikatos problemų, dėl stuburo ligos negali dirbti sunkaus ir ilgai sėdimo darbo, ilgai vaikščioti, nes ima skaudėti koją. Jis uždirba apie 400 Eur per mėnesį, jos sutuoktinės atlyginimas taip pat minimalus, kitų išlaikytinių neturi, tačiau jam pačiam pragyvenimui, jo paskaičiavimu, reikia 360 Eur per mėnesį, todėl ieškovės prašomo išlaikymo 200 Eur jis negali duoti sūnui. Mielai duotų sūnaus išlaikymui po 200 Eur, jei turėtų tokią galimybę. Nuo santuokos nutraukimo dienos - 2013 m. gegužės mėnesio su sūnumi nebendravo, jo nelankė, nes nežinojo, kur ieškovė su vaiku gyvena, ieškoti nebandė. Sūnaus išlaikymui mokėjo po 58 Eur, papildomų pinigų nedavė, dovanų nedovanojo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kas ieškovės nurodyta pinigų suma, reikalinga sūnaus išlaikymui, atitinka vaiko interesus, tačiau, atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė iš valstybės gauna 45 Eur sūnui, todėl priteisus iš atsakovo 150-160 Eur būtų galima patenkinti vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
2013 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6041-772/2013 nutraukus santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių sūnaus T. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, vaiko motina, atsakovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 litų, kas sudaro 57,92 Eur. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė įsipareigojo sudaryti galimybę, jai dalyvaujant, atsakovui netrukdomai bendrauti su sūnumi, per vaiko atostogas, savaitgaliais ir kitomis dienomis, pranešus jai ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Iš ieškovės pateiktos Kelmės rajono savivaldybės Kražių seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad šalių sūnus T. I. gyvena su savo mama, ieškove L. G. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio ieškovė, auginanti du vaikus, gauna 90,44 Eur išmoką, t. y. kiekvienam vaikui po 45 Eur. Jos paskaičiavimu, sūnaus Tomo išlaikymui per mėnesį reikalinga 370 Eur: 120 Eur maistui, rūbams ir avalynei 50 Eur, ugdymo priemonėms 50 Eur, laisvalaikiui 10 Eur, higienos prekėms 30 Eur, būsto išlaikymui 30 Eur, neplanuotoms išlaidos (vaistams, ekskursijoms, draugų gimtadieniams ir pan.) 50 Eur, sporto prekėms 20 Eur.
Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis gyvena santuokoje su S. I., nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, jo atlyginimas apie 450 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.
Šalys įrodymų, patvirtinančių savo turtinės padėties pablogėjimą ar padėties pagerėjimą, nepateikė. Tačiau nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo penkeri metai, akivaizdu, kad vaikui augant vaiko poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Šalių sūnui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos būstui, elektrai, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 400 Eur. Taigi, atsakovo teikiamas išlaikymas – 57,92 Eur - suma ženkliai mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui atsižvelgiant į padidėjusius sūnaus poreikius ir Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį vaiko išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, be to, į tą aplinkybę, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, lavinimuisi didėja, darytina išvada, kad ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymui reikalinga suma 370 Eur yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, susirgus – medikamentams. Tokiu būdu iš kiekvieno tėvo sūnui tektų po 185 Eur. Atsakovas jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, sūnui išlaikyti, nepateikė, priešingai, pripažino, kad ieškovės nurodyta suma būtina sūnaus išlaikymui.
Atsakovas – jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, nors ir nurodė, kad turi sveikatos problemų, pateikė sveikatos problemas patvirtinančius medicininius dokumentus, tačiau darbingumas jam nėra apribotas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 185 Eur, t .y. pusę tos sumos, kuri, ieškovės paskaičiavimu, reikalinga jų sūnaus išlaikymui. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Jo pateikta pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad jo alga kas mėnesį, atskaičius mokesčius, didesnė nei 400 Eur. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuri vaikui suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos juo rūpinasi – gamina valgyti, skalbia rūbus, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Priteisus iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui (kaip jis prašo), ieškovei tektų didesnė našta išlaikyti sūnų, atsakovui suteikiant galimybę nusišalinti nuo tinkamo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo sūnaus išlaikymui skyrė labai nedidelę pinigų sumą, kurios neužtenka net minimaliausių poreikių tenkinimui, nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo ilgą laiką buvo visiškai nusišalinęs, todėl jis, gaudamas nedidelį atlyginimą, peržiūrėjęs savo asmenines išlaidas, turėtų surasti lėšų sūnaus išlaikymui. Valstybės teikiama parama vaikui – 45 Eur, kuriuos gauna ieškovė, yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, šių lėšų sąskaitą sumažinti priteistiną išlaikymą iš tėvo, būtų neteisinga vaiko ir ieškovės, su kuria gyvena sūnus, atžvilgiu. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu iš atsakovo tikslinga priteisti 185 Eur periodines išmokas kas mėnesį sūnaus išlaikymui.
Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šiuo atveju teisė į išlaikymą atsiradimo diena laikytina ieškinio pateikimui teismui diena, t. y. 2018 m. birželio 21 d.
CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Pateikdama pradinį ieškinį ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus T. I. gyvenamąją vietą su ja, tačiau šis reikalavimas jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ja, todėl pagrįstas ieškovės atsisakymas nuo šio reikalavimo, civilinė byla dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4, 6 punktai).
Atsakovas ieškinį dalyje dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo pripažįsta. Šalių sūnus T. I. šiuo metu yra 15 metų amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, todėl akivaizdu, kad motinos dalyvavimas sūnui bendraujant su tėvu yra netikslingas. Ieškovės reikalavimas leisti bendrauti sūnui su tėvu be jokių apribojimų atitinka šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesams, todėl tenkintinas (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai partenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalius). Ieškovei šioje byloje suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovui suteikus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jis 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Žyminį mokestį šioje byloje sudaro: už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo 45,75 Eur (185-57,92=127,08x12x3%=45,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už neturtinio pobūdžio reikalavimą (dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo) - 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso 145,75 Eur. Kadangi procesiniai dokumentai šioje byloje pateikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl priteistina 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t. y. 109,31 Eur. Kadangi atsakovas 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš jo priteistina 54,65 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 4,88 Eur, sprendimą priėmus ieškovės naudai, taip pat priteistinos iš atsakovo, t. y. 50 procentų – 2,44 Eur.
Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 182 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 92,5 procentais (185x100:200), priteistina suma iš priešingos šalies būtų 168,35 Eur. Iš atsakovo priteistina 50 procentų šių išlaidų, t. y. 84,17 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 6 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6041-772/2013 priteistą nepilnamečiui T. I. išlaikymo dydį. Priteisti iš V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui T. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) nuo 2018 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad nepilnamečio T. I. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina L. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Pakeisti 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6041-772/2013 nustatytą V. I. bendravimo su sūnumi T. I. tvarką, leisti V. I. bendrauti su nepilnamečiu T. I. be apribojimų.
Civilinę bylą dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.
Priteisti iš V. I. 141,26 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 26 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 84,17 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 17 centų) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.