Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, (duomenys neskelbtini), pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2016m. balandžio 01d., apie 18³⁸ val., vakare, kaltinamasi V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vytauto gatvėje, Ukmergės mieste, vairuodamas automobilį „ Saab 9-3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. O. G. vardu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14p.(Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems ...), 30p.(artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) ir 128p.(jeigu atsirado kliūtis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę) reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, t.y. važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Vytauto gatvės eismo juosta link miesto centro pusės, priartėjęs prie ties sankryža su A. B. gatve, prie Vytauto gatvės namo Nr. 78 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja, per Vytauto gatvės važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį-pil. R. P. ir, laiku nesustabdęs vairuojamo automobilio, jį partrenkė ir sužalojo, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. P. buvo padaryti nubrozdinimai veide ir kairėje rankoje, kirstinės-muštinės žaizdos kaktoje, kairėje smilkininėje srityje, kairėje užausinėje-pakaušio srityse, plėštinė žaizda dešiniame dilbyje, kairiojo žastikaulio išnirimas ir didžiojo gumburio lūžimas, kairiųjų III-IX šonkaulių lūžiai, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, abiejų blauzdikaulių skeveldriniai lūžiai viršutinių metafizių srityse, abiejų šeivikaulių viršutinių galų lūžimai, oro susitelkimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi mažakraujyste, ko pasekoje dėl abiejų blauzdikaulių lūžimų nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. G., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus prodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, jis po darbo išgėrinėjo su savo motinos broliu, gyvenančiu adresu: S. (duomenys neskelbtini), Gėrė stiprų alų, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo išgertas nemažas alaus kiekis. Po to su automobiliu „ Saab 93 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vytauto gatve nuo Dukstynos mikrorajono pusės link namų, esančių Dirvonų gatvėje. Važiavo vienas, keleivių kartu su juo nebuvo. Asfaltuota kelio danga buvo sausa. Matomumas buvo geras, švietė saulė. Priartėjęs prie nelygiareikšmių kelių sankryžos su A. B. gatve, nei šalia pėsčiųjų perėjos stovinčių, nei per pėsčiųjų perėją einančių pėsčiųjų nematė, todėl toliau važiavo tiesiai. Visą laiką važiavo tuo pačiu apie 40-50 km/h greičiu. Staiga ties šoniniu dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliu išgirdo trenksmo garsą. Tuo pačiu metu įskilo priekinis stiklas dešinėje pusėje, į automobilio saloną pabiro šukės. Reaguodamas į tai, jis iš karto staigiai nuspaudė stabdžio pedalą ir sustabdė vairuojamą automobilį. Išlipęs iš automobilio, pamatė ant važiuojamosios dalies, ties automobilio priekiniu dešinės pusės kampu gulintį vyriškį. Žmogus buvo sužalotas. Kažkas apie eismo įvykį pranešė policijai, taip pat iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Iki pat jo vairuojamo automobilio kontakto su pėsčiuoju, jis pastarojo nematė. Tuo metu jis konfliktavo su savo sutuoktine, be to dar buvo išgėręs, kas sąlygojo jo neatidumą, dėl ko kilo eismo įvykis.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo R. P. ir liudytojų V. V. ir A. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 107-108, 110-111, 114-116, 126, 133-134), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio(b.l. 105), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 8-9) ir schemomis bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10-15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 16-18), kitų objektų apžiūros protokolais(b.l. 19-20) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 21-27), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 44, 49), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 103-104), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl eismo įvykio tyrimo(b.l. 139-146) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis V. G. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo R. P. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis neatsimena jokių 2016m. balandžio 01d. eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, aplinkybių. Dėl patirtų sužalojimų sąmonę po įvykio atgavo tik ligoninėje. Gali pasakyti tik tai, kad 2016m. balandžio 01d., apie 18³⁰ val., jis iš savo namų Ukmergėje ėjo į prie Vytauto-A. B. gatvių sankryžos esantį prekybos kioską nusipirkti cigarečių. Paprastai iki šio kiosko iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), jis eina tokiu keliu, t.y. nueina iki A. B. gatvės. Po to šia gatve nuėjęs apie 100 m atstumą, pasiekia šios gatvės sankryžą su Vytauto gatve. A. B. gatve priėjęs Vytauto gatvę, jis iš karto atsiranda priešais nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, skirtą pereiti Vytauto gatvės važiuojamąją dalį. Šia perėja perėjęs į kitą Vytauto gatvės pusę, jis pasuka į kairę ir eina iki J. Basanavičiaus gatvės, kur yra kioskas. Tokiu pačiu maršrutu jis nuo kiosko grįžta ir į namus. Tai trumpiausias ir patogiausias kelias. Kirsti Vytauto gatvę ne per minėtą pėsčiųjų perėją jam yra nepatogu ir ne pakeliui. Be to, jis visada per gatves eina tik pėsčiųjų perėjomis. Negali pasakyti ar įvykio metu jis jau buvo nusipirkęs cigaretes ir grįžinėjo į namus, ar dar tik ėjo jų pirkti. Įvykio dieną jis ant rankos buvo užsidėjęs mechaninį laikrodį, kurio pavadinimo neatsimena. Laikrodžio ciferblatas buvo geltonos-auksinės spalvos, o valandas žymintys skaičiai buvo užrašyti baltame fone. Metalinė laikrodžio apyrankė buvo ne užsegama, o tampri, užmaunama ant rankos. Šio laikrodžio nebeturi, todėl mano, kad jį galėjo pamesti įvykio vietoje. Tyrėjos parodytą eismo įvykio vietoje rastą sudaužytą laikrodį atpažįsta kaip minėtą savo laikrodį. Neatsimena ir negali pasakyti ar eismo įvykio metu buvo užsidėjęs tamsios spalvos megztą kepurę. Paprastai, prieš išeidamas iš namų, jis visada užsidėdavo kepurę, tačiau atrodo, kad visos jo kepurės šiuo metu yra namuose(b.l. 107-108, 110-111, 114-116).

Iš teisme išvardinto liudytojos V. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. balandžio 01d., apie 18³⁰ val., ji kartu su savo draugu A. D. pastarojo vairuojamu automobiliu „ Audi A4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Ukmergės miestą važiavo iš Kauno į Anykščius. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Vytauto gatve, netoli pėsčiųjų perėjos, iki jos likus maždaug 20 m atstumui, ji matė šaligatviu link perėjos einantį vyriškį. Kaip suprato, vyras ėjo link pėsčiųjų perėjos, kad per ją galėtų pereiti gatvę. Tuo metu ji pasilenkė kažko pasiimti. Kai pakėlė galvą, ji pamatė, kad priešpriešais važiavęs automobilis „ Saab 9-3 “ yra stabdomas, o tuo pačiu metu pamatė priešais šį stabdomą automobilį krentantį vyriškį. Paties pėsčiojo partrenkimo momento ji nematė, nes tuo metu buvo pasilenkusi. Vyriškis, kurį pamatė krentantį nuo automobilio smūgio, ėjo per pėsčiųjų perėją, kurį automobilis „ Saab 9-3 “ kliudė perėjos ribose ir nubloškė į priekį. Po partrenkimo pėsčiasis nukrito už perėjos ribų, žiūrint Kauno kryptimi. Kokiu atstumu pėsčiasis buvo nublokštas už perėjos, ji pasakyti negali. Kiek atsimena, galėjo būti kelių metrų atstumas, nes žmogus gulėjo netoli perėjos. Jį partrenkęs automobilis priekiniais ratais taip pat sustojo už pėsčiųjų perėjos ribų. Ar sustojusio automobilio galiniai ratai buvo pėsčiųjų perėjos ribose ar jau už perėjos, ji nurodyti negali, nes neatsimena, tačiau gali tvirtinti, kad pats susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose. Pėsčiasis automobilio buvo partrenktas po to, kai pėsčiųjų perėja nuo šaligatvio buvo nuėjęs maždaug 1-2 metrų atstumą. Žiūrint jų važiavimo kryptimi nuo Kauno pusės link Anykščių, pėsčiasis ėjo iš kairės į dešinę. Kiek atsimena, dešinėje kelio pusėje buvo kažkokie kioskeliai. Ar eidamas per pėsčiųjų perėją, vyriškis ką nors nešėsi rankose, ji neatsimena. Kokiu greičiu galėjo važiuoti pėsčiąjį partrenkęs automobilis nurodyti negali, tačiau ji, kaip pati vairuojanti transporto priemones, mano, kad automobilis „Saab 9-3 “ prieš įvykį galėjo važiuoti apie 50-60 km/h greičiu. Negali pasakyti, ar automobilio vairuotojas prieš eismo įvykį stabdė, tačiau po pėsčiojo partrenkimo šis automobilis sustojo labai greitai. Po įvykio draugas A. D. sustabdė vairuojamą automobilį, tačiau ji iš automobilio išlipusi nebuvo. Matė, kad automobilio

„ Saab 9-3 “ vairuotojas po susidūrimo nubėgo prie nukentėjusiojo, klausinėjo pastarojo apie sveikatos būklę ir tikrino jo pulsą. Be to, vairuotojas prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Matėsi, kad vairuotojas susijaudinęs. Nematė ar įvykio vietoje buvo nukritusių pėsčiojo daiktų, nes į tai neatkreipė dėmesio. Matė, kad automobilio „ Saab 9-3 “ įvykio metu buvo apgadintas, t.y. buvo sudaužytas jo priekinis stiklas ir apgadintas dešinės pusės posūkis(b.l. 126).

Iš teisme išvardinto liudytojo A. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. balandžio 01d., apie pietus, jis su automobiliu „ Audi A4 “ važiavo per Ukmergę link Anykščių. Važiavo pagrindine gatve. Kartu su juo važiavo draugė V. V., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Priekyje jų ta pačia kryptimi važiavo lengvasis automobilis, o prieš šį automobilį-autobusas. Vienu metu pamatė, kad priešingos krypties eismo juostoje ant žemės krenta žmogus. Žmogus krito, nes buvo partrenktas automobilio. Paties partrenkimo momento nematė. Matė tik, kad žmogus „ atsiskiria “ nuo stabdomo automobilio ir krenta ant grindinio. Prieš tai pėsčiasis lyg ir buvo užvirtęs ant automobilio variklio dangčio. Tai pamatęs, jis sustabdė savo automobilį ir liepė draugei skambinti į policiją. Partrenktas žmogus priešingos krypties eismo juostoje gulėjo susirietęs. Maždaug 5 m atstumu nuo jo vairuojamo automobilio buvo sustojęs automobilis „ Saab “, kuris prieš įvykį važiavo priešpriešais nuo Anykščių pusės. Gali pasakyti, kad pėsčiasis į kelio važiuojamąją dalį turėjo įžengti automobiliui „ Saab “ iš dešinės pusės. Dar prieš įvykį matė tą pėsčiąjį einant šaligatviu, tačiau vėliau to pėsčiojo nebestebėjo. Nematė kaip pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamąją dalį, ja judėjo, o po to buvo partrenktas. Į pėsčiąjį atkreipė dėmesį tik tada, kai šis jau buvo bloškiamas nuo jį partrenkusio automobilio. Negali nurodyti, ar pėsčiasis partrenkimo momento judėjo pėsčiųjų perėja, prieš ją ar jau už jos ribų. Taip pat nežino kokį būtent atstumą iki partrenkimo pėsčiasis galėjo įveikti kelio važiuojamąja dalimi. Negali tvirtinti, tačiau jo manymu, pėsčiasis buvo kliudytas prieš sankryžą su šalutiniu keliu, ties kuria buvo pėsčiųjų perėja, po to kažkokį atstumą pavežtas jį partrenkusio automobilio ir jau už sankryžos nublokštas nuo automobilio. Įvykio vietoje iš automobilio išlipęs nebuvo ir su automobilio „ Saab “ vairuotoju nebendravo. Atvykus policijai, jis su drauge išvažiavo(b.l. 133-134).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016m. balandžio 01d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15322-16 dėl eismo įvykio Vytauto gatvėje, ties namu Nr. 78, Ukmergės mieste, VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyriuje buvo bandyta pakalbinti nukentėjusįjį-pil. R. P., tačiau šis pasakė, kad šiuo metu dėl įvykusio eismo įvykio jis nieko neatsimena(b.l. 105).

Iš teisme išvardinto byloje esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta Ukmergėje, Vytauto gatvėje, ties šios gatvės pastatu Nr. 78 esančia nereguliuojama Vytauto-A. B. gatvių sankryža, kurioje pagal kelio ženklus A. B. gatvė yra šalutinis kelias. Įvykio vietos apžiūros metu pildytame protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo ženklinimas ir matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir kitų apžiūros metu rastų pėdsakų(tikėtina partrenkto pėsčiojo gulėjimo po įvykio vietoje likusios kraujo dėmės ir eismo įvykio metu nukentėjusiosios paliktų su savimi turėtų daiktų) išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 8-15).

Iš teisme išvardinto byloje esančių automobilio „ Saab 9-3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad, atlikus eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės(lengvojo automobilio) apžiūrą, buvo nustatyti išoriniai automobilio sugadinimo požymiai, t.y. apgadintas variklio dangtis(jo dešinė pusė), sudaužytas priekinis stiklas(pagrindinė įskilimų koncentracija-jo dešinėje pusėje), nulaužtas šoninis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis(b.l. 16-27). Po eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės apžiūros, kuri buvo atlikta eismo įvykio vietoje ir papildomai Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis buvo gražintas saugoti jo teisėtai savininkei-pil. O. G.(b.l. 33, 38).

Iš teisme išvardintų byloje esančių specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavusių asmenų(kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiosios R. P.) fiziologinę būseną, jų abiejų kraujyje buvo rasta etilo alkoholio, t.y. nukentėjusiajam R. P. buvo nustatytas 0,99 promilės girtumas, o kaltinamajam V. G.-2,41 promilės girtumas(b.l. 41-49).

Iš teisme išvardinto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2016m. birželio 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo R. P. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam R. P. konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai veide ir kairėje rankoje, kirstinės-muštinės žaizdos kaktoje, kairėje smilkininėje srityje, kairėje užausinėje-pakaušio srityse, plėštinė žaizda dešiniame dilbyje, kairiojo žastikaulio išnirimas ir didžiojo gumburio lūžimas, kairiųjų III-IX šonkaulių lūžiai, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, abiejų blauzdikaulių skeveldriniai lūžiai viršutinių metafizių srityse, abiejų šeivikaulių viršutinių galų lūžimai, oro susitelkimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi mažakraujyste, buvo padaryti galimai aptariamo eismo įvykio metu. Nukentėjusysis R. P. pirminio kontakto su automobiliu metu galėjo būti pasisukęs kairiuoju šonu automobilio atžvilgiu. Nukentėjusiajam R. P. dėl abiejų blauzdikaulių lūžimų buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 54-104).

Iš teisme išvardintos byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados dėl eismo įvykio tyrimo matyti, kad nustatyta sekanti eismo įvykio kilimo eiga(mechanizmas): kaltinamojo V. G. vairuojamas automobilis ,, Saab 9-3 “ Vytauto gatve judėjo ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu. Tuo metu jam iš dešinės pusės kelio važiuojamąja dalimi judėjo pėstysis-nukentėjusysis R. P.. Automobilis priekinės dalies dešiniąja puse kliudė pėstįjį(pėsčiojo kūnas kontaktavo su automobilio ,, Saab 9-3 “ frontaline plokštuma dešinėje pusėje, apie 0,60 m atstumu nuo dešiniojo automobilio krašto). Po to pėsčiojo kūnas judėjo sudėtingu erdviniu judesiu-užvirto ant variklio dangčio, kontaktavo su priekinio lango stiklu ir išoriniu dešinės pusės veidrodėliu. Nuo smūgio pėsčiojo kūnas buvo bloškiamas automobilio ,, Saab 9-3 “ judėjimo kryptimi į priekį ir į dešinę. Po susidūrimo automobilis ,, Saab 9-3 “ buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad kelio ilgio atžvilgiu pėstysis buvo kliudytas iki pirmojo eismo įvykio vietoje esančio pėdsako-pėsčiojo laikrodžio(rasto apie 1,34 m atstumu už pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi, specialisto išvados psl. 5). Pėstysis buvo kliudytas pėsčiųjų perėjos ribose arba šalia tolimesniojo pėsčių perėjos krašto ribų. Kelio pločio atžvilgiu pėstysis buvo kliudytas apie 3,49 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio ,, Saab 9-3 “ važiavimo greitis eismo įvykio metu buvo ne mažesnis kaip 50 km/h. Važiuojančio ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu automobilio ,, Saab

9-3 “ sustabdymui reikalingas atstumas yra ne mažesnis kaip 26 m.

Tyrimo metu aiškinantis, ar automobilio „ Saab 9-3 “ vairuotojas-kaltinamasis V. G. techniniu požiūriu turėjo galimybę išvengti susidūrimo su skirtingais tempais partrenkimo vietą važiuojamojoje dalyje pasiekusiu pėsčiuoju-nukentėjusiuoju R. P., buvo nustatyta, kad, jeigu pėstysis iki partrenkimo vietos įveikė 3,49 m atstumą eidamas ramiu tempu(3,5-4,4 km/h greičiu) ar eidamas greitu tempu(4,5-6,0 km/h greičiu), tai vairuotojas, važiuodamas 50 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą automobilį, tuo momentu, kai pėstysis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir kilo grėsmė eismo saugumui, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Tuo tarpu, jeigu pėstysis per gatvės važiuojamąją dalį iki partrenkimo vietos įveikė 3,49 m atstumą bėgdamas didesniu kaip 6,65 km/h greičiu, tai vairuotojas, važiuodamas 50 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą automobilį, tuo momentu, kai pėstysis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir sudarė kliūtį, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo(b.l. 139-146).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pėstysis-nukentėjusysis R. P. kirto kelio važiuojamąją dalį, eidamas per pėsčiųjų perėją ramiu tempu, o ne bėgdamas per pėsčiųjų perėją, kas sudarytų neišvengiamą kliūtį link jo iš kairės artėjančiam automobilio ,, Saab 9-3 “, kurį vairavo kaltinamasis V. G., judėjimui, nes tokių įrodymų byloje nėra. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. G., būdamas neatsargus ir neatidus, 2016m. balandžio 01d. apie 18³⁸ val., vakare, Ukmergės mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas automobilį „ Saab 9-3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. O. G. vardu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su A. B. gatve, prie Vytauto gatvės namo Nr. 78, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, įvažiavo į pažymėtą perėją, ko pasekoje partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės į kairę, į pėsčiųjų perėją įėjusį pėsčiąjį-pil. R. P., dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusysis buvo sužalotas. Kadangi tokie kaltinamojo V. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, t.y. kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(eismo įvykio metu galiojusios Kelių eismo taisyklių redakcijos 14, 30 ir 128p.p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 80-104), todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 4d., požymius, t.y. neblaivaus asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Spręsdamas kaltinamojo V. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. G. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau teistas nebuvo, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo V. G. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. G. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, kaltinamasis V. G. nėra laikytinas ir teistu asmeniu(b.l. 166).

Sankcijoje už kaltinamajam V. G. inkriminuojamą nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes, yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Visgi, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo R. P. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. G. taikymo, pasak, kurios, ji kaltinamajam dovanoja, jokių turtinių pretenzijų nereiškia ir linki ateityje daugiau nedaryti tokių klaidų, teismas laiko, kad kaltinamasis V. G. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam V. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, dar tikslinga paskirtinos bausmės vykdymą atidėti, kartu paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus(LR BK 75 str. 1-3d.d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio prieminių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi kaltinamasis V. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis praeityje jau ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus(b.l. 167-168), kuris jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas neblaivus, todėl, atsižvelgiant ne tik į paties kaltinamojo V. G. asmenybę, bet ir nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo sukeltas sunkias pasekmes, kaltinamajam, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, yra paskirtinas uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones, šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrus didesnę nei įstatymo numatytos galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d., 68 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam V. G. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ Saab 9-3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-pil. O. G., gyv. (duomenys neskelbtini),

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.