- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1022-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00148-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, P. Š., G. N., A. Š., L. N., D. I., A. N., V. B.
- Advokatai
- Algirdas Platauna
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, P. Š., G. N., A. Š., L. N., D. I., A. N., V. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos tėvas V. B., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. – Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu bei, kad pareiškėja R. J. po savo tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai V. B. ir R. – Z. B. gyvendami santuokoje įgijo 3/5 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos mamai R. – Z. B. pareiškėjos tėvas į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiosios vaikai, pareiškėjos brolis ir seserys – V. B., A. N., D. I. ir L. N.. Nors pareiškėjos tėvas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą jis priėmė faktiniu valdymu, t.y. po sutuoktinės mirties liko gyventi gyvenamojo namo dalyje, rūpinosi likusiu turtu kaip savu ir laikė save to turto savininku. Pareiškėjos tėvui 1989 m. išvykus gyventi į Rusiją, visu nekilnojamuoju turtu, kaip savu, rūpinosi pareiškėja. Pareiškėja 2018 m. sužinojo, kad jos tėvas V. B. (duomenys neskelbtini) Rusijoje mirė. Ji dėl objektyvių priežasčių per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau iki tėvo mirties ir po jo mirties likusiu turtu naudojosi kaip savu, mokėjo mokesčius, t.y. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra ir pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys L. N., D. I., A. N. ir V. B. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutiko.
Suinteresuoti asmenys P. Š., G. N. ir A. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Gauti duomenys, kad P. Š. ir A. Š. yra mirę.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. J. ir jos atstovas advokatas Algirdas Platauna pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, L. N., D. I., A. N., V. B. ir G. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
V. B. ir R. – Z. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė 5 vaikai: R. J., L. N., D. I., A. N. ir V. B.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo 3/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). R. – Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2019-02-06 pažyma Nr. S-11 patvirtina, kad po R. – Z. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. V. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi santuokos metu įgytame turte. Po kelių metų išvyko gyventi į Rusiją, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Po V. B. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo taip pat niekas nesikreipė. Vienintelė pareiškėja R. J. nuo pat gimimo iki šiol gyvena tėvų sodyboje, moka mokesčius, atliko įvairius turto pagerinimo darbus, naudojasi likusiu turtu kaip savu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos mama R. – Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), o tėvas V. B. - (duomenys neskelbtini), t.y. jau įsigaliojus naujajam 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau CK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju, palikimui atsiradusiam po R. – Z. B. mirties priimti taikytinos 1964 m. CK nuostatos, o palikimui, atsiradusiam po V. B. mirties priimti – 2000 m. CK nuostatos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t.y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. ir R. – Z. B. nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). V. B. po sutuoktinės R. – Z. B. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje, naudojosi likusiu turtu. Šių aplinkybių neginčijo ir į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti velionių pirmos eilės įpėdiniai – vaikai (pareiškėjos brolis ir seserys). Pareiškėja R. J. tėvų sodyboje gyveno nuo pat gimimo ir tebegyvena iki šiol, t.y. mirus tėvui. Pareiškėja į gyvenamojo namo dalį įsivedė gamtines dujas, užsisakė vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei buitinių atliekų išvežimo paslaugas, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad tiek pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties, tiek pati pareiškėja po tėvo mirties konkliudentiniais veiksmais įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti palikimą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. – Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu bei, kad pareiškėja R. J. po savo tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. – Z. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.