- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- T-49-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00800-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 5 092,11 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad draudėjų M. D., UAB „Optronica“ ir AB „Autoūkis“ automobiliais Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įvažiuota į gatvių važiuojamosiose dalyse buvusias jokiais ženklais nepažymėtas duobes, dėl ko automobiliai buvo apgadinti. Tarp pareiškėjo ir šių asmenų buvo sudarytos savanoriškojo draudimo sutartys. ADB „ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 5 092,11 Lt draudimo išmokų ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.271 straipsnio, 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės grindžia tiek Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsniu, reglamentuojančiu statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, tiek ir CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, žala buvo patirta transporto priemonėms įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusias duobes, dėl ko buvo apgadintas automobilis, todėl ginčas yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, dėl ko ginčas turėtų pakliūti į CK 6.266 straipsnio, kuriame įtvirtintos specialiosios normos dėl statinių savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės, reguliavimo sritį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios komptencijos teismui.
Aptariamu atveju byloje ginčas kilęs dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų. Patirta žala kildinama iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veikos, pasireiškusios netinkama gatvės priežiūra.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje T-38/2014, priimtoje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl aptariami ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys