Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-02-07 · Byla Nr. Iv-1033-365/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
Iv-1033-365/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00271-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lukiškių
Administracinė byla Nr. I-1033-365/2012(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00271-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 59, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo E. B. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 17 d. gautas pareiškėjo E. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų Vilniaus apygardos administraciniame teisme atlyginimo (t. 4, b. l. 1). Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir 2012 m. gegužės 17 d. (t. 3, b. l. 82-83). Prašyme nurodė, kad pareiškėjas gyvena Kaune ir vyko iš Kauno į Vilniaus mieste vykusius teismo posėdžius (t. 3, b. l. 84, t. 4, b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atsiliepime (t. 4, b. l. 8) nurodė, kad pagrįsdamas kelionės (transporto) išlaidas pareiškėjas teismui pateikė tik degalų pirkimo kvitus, kuriuose nurodyta įsigyto kuro rūšis, kiekis bei už kokią sumą įsigyta kuro. Pareiškėjas prašyme nurodo tik tai, kad į teismo posėdžius vyko iš Kauno miesto į Vilniaus miestą, tačiau nenurodo, kada ir į kokio teismo posėdžius vyko. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių patvirtinančių dokumentų, kam priklausančia bei kokia transporto priemone vyko į teismo posėdžius. Pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindiniu.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (t. 4, b. l. 11-12) nurodė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjo tariamai turėtų transporto išlaidų vykstant į teismą. Pareiškėjas nepateikė šių išlaidų paskaičiavimo. Pareiškėjui neapskaičiavus bei tinkamai nepagrindus turėtų transporto išlaidų, nėra galimybės nustatyti kiek tiksliai degalų sunaudota pagal nuvažiuotą atstumą ir kokios realiai turėtos transporto išlaidos. Pareiškėjo pateikti degalinės kvitai laikytini nepakankamais duomenimis pareiškėjo galimai patirtų transporto išlaidų apskaičiavimui atlikti, kadangi juose nenurodyta nei koks atstumas buvo nuvažiuotas, nei kokios yra vidutinės lengvojo automobilio degalų sąnaudos ir pan. Pažymi, kad pareiga įrodyti patirtas išlaidas, jas tinkamai apskaičiuoti pagal ABTĮ normą eksplicitiškai yra įtvirtinta pačiam pareiškėjui, o jis iš esmės šią pareigą paneigė, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeldamas teismui. Pats pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti jam suteikta galimybe prisiteisti patirtas transporto išlaidas, turi būti aktyvus bei vykdyti nustatytus teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, nustatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nors šios Rekomendacijos reglamentuoja maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, tačiau į jas atsižvelgtina sprendžiant ir dėl šioje byloje patirtų išlaidų (ABTĮ 4 str. 6 d., 44 str. 6 d.).

Rekomendacijų 2 p. nurodo, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 (penki tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista (t. 3, b. l. 139-154). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas E. B. prašė atlyginti kelionės išlaidas, nes vyko iš savo gyvenamosios vietos Kauno mieste į Vilniaus mieste vykusius 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. balandžio 19 d. teismo posėdžius Vilniaus apygardos administraciniame teisme (t. 2, b. l. 156-160, t. 3, b. l. 58-65). Pagrįsdamas kelionės (transporto) išlaidas pareiškėjas teismui pateikė degalų pirkimo kvitus: 2012 m. kovo 8 d. kvitą Nr. 648138/69, 2012 m. kovo 8 d. kvitą Nr. 2/379 ir 2012 m. balandžio 19 d. kvitą Nr. 667444/66 (t. 3, b. l. 84). Juose nurodyta įsigyto kuro rūšis, kiekis bei įsigyto kuro suma. Pareiškėjas taip pat pateikė automobilio JEEP GRAND CHEROKEE registracijos liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad automobilio savininkas yra V. V., automobilis naudoja benziną/dujas (t. 4, b. l. 7).

Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo turėti kelionės išlaidų, tačiau jų įrodymais nepagrindė, pareiškėjas nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo. Byloje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kokiu būtent automobiliu atvyko, kokios lengvojo automobilio, kuriuo pareiškėjas vyko į teismą, vidutinės degalų sąnaudos, kokį atstumą nuvažiavo pareiškėjas vykdamas į teismą, taip pat nėra nurodyta, koks ryšys sieja pareiškėją ir automobilio savininką, kodėl jis turėjo vykti svetimu automobiliu, todėl prašoma išlaidų suma nepriteistina. Pareiškėjo pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas (t. 4, b. l. 7) patvirtina, kad nurodytas automobilis nuosavybės teise pareiškėjui nepriklauso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinės bylos Nr. A 62-180 2011 m. sausio 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiga įrodyti patirtas išlaidas, jas tinkamai apskaičiuoti pagal minėtą ABTĮ normą eksplicitiškai yra įtvirtinta pačiam pareiškėjui, o jis iš esmės šią pareigą bando paneigti, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeldamas teismui. Taip pat pažymėjo, kad pats pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti jam suteikta galimybe prisiteisti patirtas transporto išlaidas, turėjo būti aktyvus bei vykdyti nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A 62-180/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo prašymas netenkintinas ir prašomos priteisti kelionės išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 ir 149 str.,

nutarė:

Pareiškėjo E. B. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis