Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nebendrauti su D. K. bei nesilankyti jos namuose.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 10 parų arešto bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, ir jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, kai tai susiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir jam paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos), ir jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 51 paros arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 34 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. spalio 20 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. T. 2024 m. birželio 23 d., apie 10.40 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. S. metu, panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia rankos kumščiais sudavė ne mažiau tris smūgius jam į veido sritį, nuo ko pastarasis nukrito ant grindinio, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvą po dešine akies obuolio jungine, muštines žaizdas dešinės akies srityje, kairio antakio, kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, dešiniajame skruoste, dešinės ausies srityje, dešinio skruostikaulio viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą: skruostinio lanko, dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžius, dešinio žandinio ančio priekinės – užpakalinės sienelių ir akiduobės dugno lūžius, sukėlusius nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad tą rytą kraustėsi iš (duomenys neskelbtini), kabino baldus, buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti degtinės. Grįžtant namo jį pamatė nukentėjusiojo sugyventinė, paprašė pavaišinti degtine, todėl visi trys kartu pradėjo išgėrinėti, tą dieną išgėrė apie 1 l degtinės. Prieš tai dieną gėrė tik alų. Išgėrinėjant prasidėjo konfliktas, buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, S. sugriebė jam už gerklės, o kadangi jis pats kažkada anksčiau buvo peršautas ir perpjautas peiliu, tai taip gavosi automatiškai, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Po smūgių ant grindų buvo kraujo dėmių. Atvykusi policija uždarė jį į sulaikymo mašiną, vėliau nuvežė iki (duomenys neskelbtini) ir paleido. Po įvykio, kai išėjo iš ligoninės, atsiprašė nukentėjusiojo, supranta, kad abu pasikarščiavo, nežino ar nukentėjusysis jam atleido, bet dabar sutaria normaliai, daugiau konfliktų nekilo. Ateityje stengsis gyventi dorą gyvenimą, šiuo metu 1,5 mėnesio nevartoja alkoholio.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo V. T. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine A. V. 2024 m. birželio 23 d., apie 10 val., jis nuėjo į parduotuvę, nupirko du butelius po 1 litrą talpos alaus. Grįžęs į namus kartu su sugyventine vartojo alkoholį. Prieš tai iš vakaro taip pat su sugyventine A. vartojo alkoholį. Jiems geriant alų išgirdo, kad po jo langais rėkauja vyras. Ką rėkavo, pasakyti negali. Atidaręs duris ir išėjęs į kiemą pamatė, kad rėkauja vyras, kurio nepažįsta ir kuris kaip vėliau paaiškėjo gyvena kaimynystėje. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynu kieme apsižodžiavo dėl jo rėkavimo ir jis pasiūlė ateiti pas jį išgerti degtinės. Jis sutiko ir nuėjo pas kaimyną. Atėjus pas kaimyną gėrė degtinę, kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali, bet galimai vieną puodelį. Degtinę gėrė viename iš kambarių. Begeriant degtinę su kaimynu, pastarasis sakė, kad yra atlikinėjęs bausmę Marijampolės kalėjime. Nepamena, kaip sureagavo į jo pasakymą, nepamena ar kažkaip jį pavadino, ar kažką jam pasakė, bet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu pamena, kad rankos kumščiu gavo į veido sritį, tačiau kurios rankos kumščiu, nepamena. Tuo metu kai gavo į veido sritį, jis buvo atsistojęs ir lyg norėjo eiti namo. Po suduoto smūgio jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, todėl kas vyko toliau, pasakyti negali. Pamena, kad sąmone atgavo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, o visiškai atsigavo Kauno klinikose. Kauno klinikose jam nustatė lūžį veido srityje, tačiau tiksliai kurios vietos, pasakyti negali. 2024 m. birželio 25 d. sesuo buvo atvažiavus ir vėl jam iškvietė greitąją, nes jam skaudėjo galvą, jį pykino. Greitoji mecinos pagalba išvežė į Kauno klinikas, kur jį apžiūrėjo medikai ir po apžiūros išleido į namus. Po šio įvykio kalbėjo su savo sugyventine A., ji pasakė, kad išgirdo kaimynystėje triukšmą, atėjo pasižiūrėti ir pamatė jį gulinti ant žemės ir su koja, ar tai kojomis jam ant galvos užlipusį kaimyną. A. sakė, kad jis buvo kruvinas, bute buvo daug kraujo ir buvo išvartyti stalai. A. jam ir iškvietė pagalbą. Po įvykio kaimynas V. atsiprašė (1 t., b. l. 102–105, 122–125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu R. S. 2024 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), apsigyveno vyras ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo V. ir I. 2024 m. birželio 22 d., apie 20 val., iš (duomenys neskelbtini) į namus grįžo R. Jis grįžo stipriai neblaivus. Tą patį vakarą, galimai apie 23.00 val. kieme pradėjo šūkauti kaimynas V. Ką jis ten tiksliai šūkavo pasakyti negali, tik pamena kelias frazes, tokias kaip jis viską sutvarkys, čia tvarką padarys. Kadangi kaimynas nenustojo rėkauti, tai R. išėjo į lauką ir kaimynui V. pasakė, kad šis nerėkautų ir grįžo į namus. 2024 m. birželio 23 d., apie 07.00 val., prie jų kambario lango, kuris buvo atidarytas, priėjo kaimynas V. ir padavė R. puodelį su degtine. Jis išgėrė, padavė atgal puodelį V. V paėmė puodelį ir išėjo. R. dar atsigulė į lovą. Maždaug laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val. R. atsikėlus, ji su juo išgėrė du butelius alaus. Tiksliai laiko nurodyti negali, R. išėjo į lauko tualetą. Einant į lauko tualetą reikia praeiti V. namus. R. išėjus, jis iš lauko tualeto negrįžo ir ji po kurio laiko išgirdo triukšmą, sklindantį iš V. namų. Nuėjo pasižiūrėti kas vykta. R. buvo pas V. namuose, jie tarpusavyje stumdėsi. Bandė atitraukti R. nuo V., tačiau to padaryti nepavyko. V. ją nustūmė, pasakė, kad nesikišti. Jis taip pat nuvertė stalą ir su juo kartu nukrito indai, buteliai. Kadangi jie abu stumdėsi ir ji negalėjo atskirti R. nuo V., išbėgo iš V. namų ir paskambinusi 112 iškvietė policiją. Paskambinusi lyg pasakė, kad stumdosi. Tiksliai nepamena. Netrukus į namus grįžo R., jis buvo sumuštas, veidas kruvinas. Pamačiusi kaip atrodo R., ji dar kartą paskambino 112 ir pasakė, kad sumuštas vyras, kraujuoja veidas. Kas įvyko tarp V. ir R., dėl ko jį sumušė V. nežino. R. nesakė, jis tik prašė kuo greičiau kviesti greitąją ir sakė, kad jam sukasi galva. Tuo metu kai ji buvo nuėjusi pas V., jokių sužalojimų pas R. nebuvo, jie tuo metu tik stumdėsi. Nematė tuo metu, kad V. suduotų kokius nors smūgius ar įspirtų kojomis. Po šio įvykio bandė su R. pasiaiškinti kas tarp jo ir V. nutiko, tačiau R. jai pasakė, kad jis nieko neprisimena ir nieko jai nepasakojo (1 t., b. l. 130–133).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant baltos spalvos durų užfiksuotos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, o įėjus pro duris į kambarį, ant grindinio taip pat užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 18–30).

Iš specialisto išvados Nr. G 1283/2024 (02) matyti, kad R. S. konstatuota kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, muštinės žaizdos dešinės akies srityje, kairio antakio srityje, kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, dešiniajame skruoste, dešinės ausies srityje, dešinio skruostikaulio viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas: skruostinio lanko, dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžiai, dešinio žandinio ančio priekinės – užpakalinės sienelių ir akiduobės dugno lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu bei nugriuvus ir dešiniąją veido puse atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 23 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dešinio skruostikaulio viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas: skruostinio lanko, dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžiai, dešinio žandikaulio ančio priekinės – užpakalinės sienelių ir akiduobės dugno lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 43–46).

Iš ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad į policiją kreipėsi A. V., kuri pranešė, jog vyrą sumušė kaimynas, iš akių kraujuoja, visas kruvinas (b. l. 12).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir A. V. Moteris pokalbio metu nurodo: „Viskas sudaužė žmogų, atvažiuokit greitai“. Operatorei užduodant patikslinančius klausimus moteris nurodo: „sudaužė žmogų, miršta jis“. Operatorei paklausus kas sumušė, moteris nurodo, kad kaimynas (1 t., b. l. 54–57).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įrašas pavadinimu „PSS-20240623-110309UTC+0300.mp4“, užfiksuojant pokalbį tarp policijos pareigūnės ir R. S., pastarojo veidas kruvinas, patinęs (1 t., b. l. 58–61).

Iš 2024 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įrašas pavadinimu „PSS-20240623-110729UTC+0300.mp4“, užfiksuojant pokalbį tarp policijos pareigūnės ir V. T. Pareigūnei paklausus kur jie susimušė, V. T. nurodo, kad pas jį (V. T.) kambaryje, supyko, nes jį gaidžiu pavadino. Pareigūnei paklausus ar mušė tik rankomis, V. T. atsako, kad ne, jis pradėjo jį smaugti, tačiau pareigūnė nurodo, kad ant jo kaklo nieko nesimato. Pareigūnei paklausus kur jis sudavė, V. T. atsako, jog sudavė į veidą 3 kartus. V. T. nurodo, kad namie daug kraujo (1 t., b. l. 62–64).

Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įrašas „PSS-20240623-113537UTC+0300.mp4“, kuriame užfiksuota kaip V. T. klausia pareigūnės: „ar tas pyderas, gaidys dar gyvas“, pareigūnė tikslinasi kas toks. V. T. nurodo: „mažai sumušiau“ (1 t., b. l. 65–67).

Iš alkotesterio duomenų matyti, jog 2024 m. birželio 23 d. 11.03 val. V. T. nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 2024 m. birželio 23 d. 11.05 val. R. S. nustatytas 3,10 promilių girtumas (1 t., b. l. 33–34).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Paties kaltinamojo V. T. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, alkotesterio duomenimis ir specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. T. 2024 m. birželio 23 d., apie 10.40 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. S. metu, panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia rankos kumščiais sudavė ne mažiau tris smūgius jam į veido sritį, nuo ko pastarasis nukrito ant grindinio, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvą po dešine akies obuolio jungine, muštines žaizdas dešinės akies srityje, kairio antakio, kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, dešiniajame skruoste, dešinės ausies srityje, dešinio skruostikaulio viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą: skruostinio lanko, dešinės akiduobės šoninės sienelės lūžius, dešinio žandinio ančio priekinės – užpakalinės sienelių ir akiduobės dugno lūžius, sukėlusius nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. T. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiojo ir liudytojos apklausos protokoluose, kitų objektų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, alkotesterio duomenyse bei specialisto išvadoje.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo V. T. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. T. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo V. T. asmenybė, o būtent tai, kad jis praeityje teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 t., b. l. 8–61). Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. liepos 4 d. (2 t., b. l. 133, 135–137). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-1076/2024 matyti, kad V. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 142). V. T. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas, gydytas nuo 2022 m. lapkričio 4 d. (2 t., b. l. 129). V. T. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir tai, jog kaltinamasis V. T. sistemingai teisiamas išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas V. T. teismai jau buvo skyrę tiek laisvės apribojimo, arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Akivaizdu, jog kaltinamasis V. T. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, jam už vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 213,03 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R. S. suteiktą medicininę paslaugą. Kaltinamasis V. T. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis V. T. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam neturtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158–161), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. T. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo V. T. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį dėl 213,03 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo V. T. civiliniam ieškovui Kauno teritorinėms ligonių kasoms 213,03 Eur (du šimtus trylika eurų tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo V. T. civiliniam ieškovui R. S. 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.