Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV Steel Group“ atstovui advokatui D. P.,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui L. R.,

Kauno teritorinės muitinės atstovėms A. P. ir J. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ skundą atsakovams: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „MV Steel Group“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1AE-158 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320101M; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, paaiškina, kad:

2.1. Mokestinių ginčų komisija (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu įpareigojo Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, bet iš skundžiamo Departamento 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo turinio matyti, kad Departamentas iš naujo skundo nenagrinėjo, o tik atliko formalius matematinius skaičiavimus duomenų, nurodytų viename iš Kauno teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM320101M (toliau ir Ataskaita) priedų. Anot pareiškėjo, nei vienas iš jo 2021 m. gruodžio 17 d. skunde išdėstytų argumentų skundžiamame Departamento 2022 m. lapkričio 8 d. sprendime nebuvo nei analizuojamas nei vertinamas.

2.2. Skundžiamame Departamento Sprendime yra ydingai interpretuojama susiklosčiusi situacija: jei Komisija pilna apimtimi panaikino Departamento sprendimą ir grąžino pareiškėjo skundą Departamentui nagrinėti iš naujo, tai šį skundą Departamentas ir turėjo išnagrinėti pilna apimtimi, o ne daryti formalią nuorodą į Komisijos sprendimą.

Tvirtina, kad atsakovas visiškai nepagrįstai, iš naujo net nenagrinėdamas pareiškėjo skundo, bet faktiškai jį atmesdamas, nenurodė jokių tokio atmetimo motyvų, argumentuodamas vien tuo, kad motyvai jau buvo išdėstyti įsiteisėjusiame Komisijos sprendime. Toks Sprendimas yra neteisėtas.

2.3. Mano, kad pareiškėjui faktiškai yra atimta galimybė kreiptis į teismą ir ginčyti Departamento sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, nes viena vertus, jis negali ir neprivalo vien dėl nesutikimo su atskirais Komisijos sprendimo motyvais skųsti šį sprendimą teismui, o kita vertus, Departamentas net nenagrinėja klausimų, kuriais sprendime jau pasisakė Komisija, ir laiko juos „įsiteisėjusiais“. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas tinkamas jo veiklos tyrimas, nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės bei neįrodytos privalomos muitų taikymo sąlygos.

2.4. Pažymi, kad ginčo mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo importuotų prekių kilmės nustatymu, iš esmės apsiribojo Kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) pateiktos informacijos analize ir jos vertinimu. Tačiau OLAF ataskaitoje esantys duomenys buvo prieštaringi (iš pateiktos OLAF ataskaitos formuluotės, pareiškėjo manymu, nėra galimybės nustatyti nei apie kokias prekes kalbama OLAF ataskaitoje (žaliavas ar galutinį produktą), nei koks yra nurodytų prekių santykis su pareiškėju, taip pat nėra jokių galimybių nustatyti apie kurią (kurioje valstybėje) tiekėjo kontroliuojamą gamyklą rašoma ataskaitoje bei kuri iš ataskaitoje nurodytų gamyklų šiuo atveju „yra kontroliuojama muitinės“) ir pasikliauti vien jais nebuvo galima, todėl Sprendimo argumentai, jog OLAF duomenyse jokių prieštaravimų ar neaiškumo nebuvo nustatyta ir dėl to nebuvo pagrindo tikrinti OLAF ataskaitos duomenų, yra absoliučiai nepagrįsti.

2.5. Tvirtina, kad visų pareiškėjos į Lietuvos Respubliką importuotų prekių kilmę patvirtina galiojantys sertifikatai, jų tikrumas nėra paneigtas, jie yra galiojantys ir nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjos importuotų prekių kilme. Taip pat prekių kilmę patvirtina ir 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ išduota deklaracija „Letter of declaration“, todėl Taivano bendrovės „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd‘ Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi. Akcentuoja, kad mokestiniuose ginčuose mokesčiu administratoriui (muitinei) nepakanka formaliai pagristi savo sprendimo ir perkelti mokesčiu mokėtojui (importuotojui) įrodinėjimo pareiga, t. y. pareiga paneigti mokesčiu administratoriaus išvadas ar prielaidas, o įpareigoja mokesčiu administratorių pasinaudoti visomis jam suteikiamomis teisėmis, siekiant objektyviai nustatyti faktus.

2.6. Pareiškėja po LVAT 2024 m. liepos 17 d. nutarties pateikė rašytinius paaiškinimuose, kuriuose nurodo, kad:

2.6.1. Nors atsakovai šioje byloje teigia, kad pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys ginčo prekių kilmę, o pareiškėjo pateikti Bendrieji kilmės sertifikatai nėra tinkamas įrodymas, tačiau, pareiškėjos teigimu, paties atsakovo (Muitinės) atstovai konsultuoja pareiškėjo atstovus raštu ir nurodo, kad būtent nelengvatinių prekių kilmė įrodinėjama Bendrosios kilmės sertifikatais; be to, atsakovo akcentuojamame Europos komisijos parengtame Nelengvatinės kilmės vadove nelengvatinių prekių atveju įrodymais pripažįstami ne tik konkrečios formos sertifikatai, bet ir kiti įrodymai, t. y. taikomas „laisvų įrodymų principas“.

2.6.2. Tiek Muitinės ataskaitoje, tiek ir Sprendime dėstoma pozicija dėl pareiškėjo pateiktų bendrosios formos kilmės sertifikatų nėra nuosekli: iš vienos pusės, ataskaitoje teigiama, kad pareiškėjas, deklaruodamas iš tiekėjo importuotas prekes, nepateikė bendrosios formos prekių kilmė sertifikatų; iš kitos pusės, ataskaitoje teigiama, kad muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai net nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą. Visų UAB „MV Steel Group“ į Lietuvos Respubliką importuotų prekių kilmę patvirtina galiojantys sertifikatai. UAB „MV Steel Group“ Kauno teritorinei muitinei pateikė reikiamus sertifikatus visoms su atliekamu patikrinimu susijusioms prekėms: „CERTIFICATE OF ORIGIN“ ir „CERTIFICATE OF PROCESSING“. Minėti kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visi Kauno teritorinei muitinei pateikti sertifikatai pasirašyti Taivano kompetentingos institucijos įgalioto atstovo. Sertifikatai vienareikšmiškai patvirtina, kad: 1) UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmės šalis yra Taivanas; arba, kad 2) importuotų prekių kilmės šalis yra Kinija, tačiau Taivane prekės buvo apdorotos / perdirbtos.

2.6.3. UAB „MV Steel Group“ sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys, ir nėra jokio pagrindo abejoti UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilme. UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių kilmė nurodyta ne tik sertifikatuose, bet ir kitose Kauno teritorinei muitinei pateiktuose dokumentuose, pvz., eksportuotojo Taivano bendrovės „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ sąskaitose – faktūrose („Commercial invoice“), konteinerių sąrašuose („Container list“). Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nevertino ir / ar nenustatinėjo: tiekėjo „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ importo ir eksporto deklaracijų; ar pareiškėjo importuoti plieno gaminiai visoje apimtyje buvo pradžioje importuoti iš Kinijos; Taivano bendrovės „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ atliekamo plieno perdirbimo proceso ir kilmės pasikeitimo; ar pareiškėjo importuoto plieno, net jei tame tarpe buvo Kinijos kilmės, Taivane atliekamas perdirbimas turėjo įtakos kilmės pasikeitimui; neatitikimų tarp pareiškėjo deklaracijose ir administratoriaus turimos informacijos priežasties.

2.6.4. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalimi laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas. Nagrinėjamu atveju, net darant prielaidą, kad žaliavos nebuvo Taivano kilmės, vien Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ Taivane atliekamas pradinių žaliavų perdirbimas turėjo įtakos prekių kilmei. Tiekėjas atliko pradinių žaliavų apdirbimą Taivane esančioje gamykloje, kurios pagrindiniai gamybos procesai apima plieno ritinių apipjovimą, šlifavimą, poliravimą, pjaustymą į tam tikrus ilgius, paplovimą, plėvelės klijavimą / PE padengimą, pakavimą ir kitus su plienu apdirbimu susijusius procesus. Šias aplinkybes papildomai patvirtina 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ išduota deklaracija „Letter of declaration“ (šis dokumentas taip pat buvo pateiktas Kauno teritorinei muitinei). Taigi, vien Taivano bendrovės „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi.

2.6.5. Tuo pačiu pažymi, kad mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo importuotų prekių kilmės nustatymu, iš esmės apsiribojo OLAF pateiktos informacijos analize ir jos vertinimu. Tuo tarpu pareiškėjas ginčo prekių kilmę grindžia galiojančiais sertifikatais, įvairių įrodymų visuma. Atsakovai, nepateikdami jokių objektyvių paaiškinimų, nepagrįstai neigia pareiškėjo įrodinėjamą prekių kilmę, o šį neigimą motyvuoja vien tik OLAF ataskaita, kurios išvados yra prieštaringos, jose gausu neatitikimų, kurių paaiškinti ar pagrįsti atsakovai negali. Vien ginčo aplinkybė ar pareiškėjo pateikti sertifikatai yra laikomi Bendrosios formos kilmės sertifikatais ar gali būti laikomi ir A formos kilmės sertifikatu, nėra pagrindas nevertinti visų byloje esančių įrodymų visumos ir priimti sprendimą visos įrodymų visumos pagrindu.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Komisija sprendime konstatavo, jog mokesčių administratorius tikrąją ginčo prekių kilmę, nepripažinęs Taivano kilmės, pagrįstai nustatė remdamasis OLAF pranešimu pateikta informacija. Pažymi, kad mokesčių administratoriui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginės reikšmės, pripažįstant šių prekių kilmės pasikeitimą. Komisijos vertinimu, OLAF pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju negalėjo remtis vien OLAF pateikta informacija ir turėjo atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Komisijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, taigi jame suformuluotos išvados tapo privalomos tiek pareiškėjai, tiek ir mokesčių administratoriui.

3.1. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad esminę reikšmę turėjo tik Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje Departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimas buvo panaikintas, o pareiškėjo skundas perduotas Departamentui nagrinėti iš naujo. Tiek ikiteisminių ginčus nagrinėjančių institucijų, tiek ir teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse nėra įvardijami atitinkamų sprendimų priėmimo motyvai, kurie būna išdėstomi sprendimų aprašomosiose dalyse. Tuo pačiu, sprendimo panaikinimas bei skundo grąžinimas nagrinėti pakartotinai, anot atsakovo, nereiškia, kad visi panaikintame Departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendime išdėstyti motyvai buvo neteisingi.

3.2. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Komisija konstatavo, jog ginčo prekių pripažinimas Kinijos kilmės prekėmis buvo teisingas ir pagrįstas, tačiau būtina pašalinti neaiškumus, susijusius su ginčo prekių svoriu bei galima šių neatitikimų įtaka mokestinės nepriemokos dydžiui, Departamentas skundžiamu sprendimu pakeitė 2021 m. lapkričio 17 d. ataskaitą bei perskaičiavo mokestinę nepriemoką.

3.3. Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl deklaruotos Taivano kilmės ginčo prekėms nepripažinimo bei šioms prekėms pritaikytos Kinijos kilmės teisingumo atmestini tais pačiais pagrindais ir motyvais, išdėstytais Komisijos sprendime bei Kauno teritorinės muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. ataskaitoje. Departamentas, vykdydamas Komisijos sprendime išdėstytus įpareigojimus, pakartotinai patikrino Muitinės Ataskaita įregistruotos mokestinės nepriemokos teisingumą bei, nustatęs prieštaravimus, mokestinę nepriemoką perskaičiavo.

Atsakovo manymu, pareiškėjas apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais apie skundžiamo Departamento sprendimo nepagrįstumą, tačiau jokių alternatyvių skaičiavimų, paneigiančių apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, nepateikia, todėl mano, kad skundžiamu Departamento Sprendimu apskaičiuota mokestinė nepriemoka yra teisinga.

4. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) po LVAT 2024 m. liepos 17 d. priimtos nutarties atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

4.1. Dėl pareiškėjos importuotų prekių kilmės šalies ir OLAF duomenų paaiškina, kad remiantis 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (toliau – Reglamentas Nr. 883/2013) 11 straipsnio dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados, įskaitant OLAF rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi, o vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę.

4.2. Pažymi, kad remiantis Reglamento Nr. 883/2013 nuostatomis, pagrįstai galima vertinti, kad OLAF pranešimas yra vienas iš įrodymų šaltinių, šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę dėl antidempingo muitų ir importo PVM apskaičiavimo. Muitinė, remdamasi OLAF Pranešimu pateiktais objektyviais duomenimis, Ataskaitoje konstatavo, kad „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo Bendrovė, kilmės šalis yra Kinija, ginčo prekės nebuvo apdorotos tiek, dėl ko, remiantis Taivano kilmės taisyklėmis bei ES kilmės taisyklėmis, būtų pakeista Kinijos kilmė. Prekių kilmės įgijimo ir prekių kilmės įrodymo išaiškinimas pateiktas SMK 60–61 straipsniuose. SMK 60 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis. Laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas. Pagal SMK 61 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal muitų teisės aktus prekių kilmė nurodoma muitinės deklaracijoje, muitinė gali reikalauti, kad deklarantas įrodytų prekių kilmę. OLAF Pranešime nurodoma, kad Taivano muitinė informavo, jog „pagal jų duomenis „Y. C. Stainless Steel“ deklaravo, kad prekės yra Kinijos kilmės, t. y. gaminiai buvo eksportuojami iš muitinės kontroliuojamos gamyklos kaip Kinijos kilmės gaminiai. Vadinasi, prekės nebuvo apdorotos, dėl ko, remiantis Taivano kilmės taisyklėmis, būtų pakeista Kinijos kilmė. Palyginus Taivano ir ES kilmės taisykles matoma, kad gaminiai taip pat neatitiko ES kilmės taisyklių kriterijų, todėl lieka Kinijos kilmės pagal ES teisės nuostatas ir jų atžvilgiu turi būti sumokėti antidempingo muitai.

Muitinė detaliai išanalizavo OLAF Pranešime išdėstytą informaciją. Remiantis Taivano muitinės pateikta informacija, nustatyta, kad bendrovės „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ Gaminiai buvo eksportuojami iš muitinės kontroliuojamos gamyklos kaip Kinijos kilmės gaminiai, t. y. pats eksportuotojas „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ deklaracijose nurodė Kinijos kilmę.

4.3. Taip pat akcentuoja, kad pagal medžiagą nėra galimybės nustatyti, kokiu lygiu buvo apdorotos prekės, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad prekės buvo apdorotos tiek, kad remiantis Taivano kilmės taisyklėmis, būtų pakeista Kinijos kilmė.

Pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį (daugiau nei 35 proc.), kuris turi tiesioginę teisinę reikšmę, pripažįstant prekių kilmės pasikeitimą. Iš OLAF Pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis. Pastarieji bei Lietuvos muitinės surinkti duomenys patvirtina, kad bendrovės ,,Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo Bendrovė, kilmės šalis yra Kinija, todėl papildomai mokėtinas antidempingo muitas ir importo PVM Pareiškėjai buvo apskaičiuoti pagrįstai. Atsakovės teigimu, padaryta išvada, kad ginčo prekės yra Kinijos kilmės, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo apskaičiuota ir įregistruota mokestine nepriemoka.

4.4. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad:

4.4.1. Pareiškėja importavo nelengvatinės kilmės prekes. Todėl tokių prekių nelengvatinę kilmę reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso 59–63 straipsnio nuostatos, o nelengvatinės kilmės įrodymų taikymo sritį apibrėžia Sąjungos muitinės kodekso 61 straipsnis. Atliekamo patikrinimo metu pareiškėja pagrįsti deklaruotų prekių kilmę Muitinei pateikė bendrosios kilmės sertifikatus. Tai patvirtina ir pačioje Muitinės patikrinimo ataskaitoje Nr. 1KM320101M užfiksuoti tikrinimo duomenys.

4.4.2. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad lengvatinę kilmę įrodantys dokumentai nenaudojami įrodant nelengvatinę kilmę, todėl šiuo atveju pareiškėjui importavus nelengvatinės kilmės prekes kilmės sertifikatai naudotini patvirtinti lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę jokios įrodomosios galios nelengvatinei prekių kilmei patvirtinti neturi, nes jų pateikimas nėra numatytas.

4.4.3. Be kita ko, pažymi, kad A formos kilmės sertifikatai, kaip tai numato 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 74 straipsnis, išduodami ir teikiami pagrįsti lengvatinę prekių kilmę. Mano, kad klaidinga bendrosios formos kilmės sertifikatus įvardijo A formos kilmės sertifikatais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Muitinė 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastintoje patikrinimo ataskaitoje Nr. 1KM320101M nusprendė: keisti pareiškėjos UAB „MV Steel Group“ importuotas prekes, deklaruotas muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Taivano (TW) į Kinijos (CN) preferencijos kodą iš “120” į “100”; taikė prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, galutinio antidempingo muito tarifą 25,3 proc., kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede; perskaičiavo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (B00), pagal patikrinimo ataskaitos 3 priedo duomenis; apskaičiavo mokesčių nepriemoką: 112 294 Eur antidempingo muito (A30) ir 36 699 Eur PVM (B00) pagal muitinės deklaracijas, nurodytas patikrinimo ataskaitos 3 priede; apskaičiavo muito delspinigius kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 1 priede; skyrė Bendrovei 20 proc. baudą – 29 799,00 Eur už neteisėtai mokėtino mokesčio sumažinimą, kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede.

5.1. Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės Ataskaita, 2021 m. gruodžio 17 d. Departamentui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti ataskaitą, nes Muitinė nepagrįstai atsisakė pripažinti deklaruotą prekių kilmę, taip pat nepaneigė pateiktų kilmės sertifikatų, kurie įrodo importuotų prekių perdirbimą Taivane, todėl prekės yra Taivano kilmės.

5.2. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 1A- konstatavo, kad Muitinė pagrįstai pripažino pareiškėją skolininku bei įregistravo mokestinę nepriemoką, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą ataskaitą ir nusprendė patvirtinti Muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. ataskaitą, o pareiškėjo skundą atmesti.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, 2022 m. kovo 28 d. Komisijai pateikė skundą ir prašė panaikinti Departamento Sprendimą bei Muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. ataskaitą.

5.4. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 2-80 (7-58/2022) konstatavo, kad Muitinė pagrįstai nepripažino pareiškėjo deklaruotų prekių Taivano kilmės, vadovavosi OLAF Pranešime pateikta informacija, kurioje išdėstyta susisteminta iš Taivano muitinės gauta informacija, kad tiekėjo ,,Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ (kuris visuose eksporto į ES dokumentuose ginčo prekes deklaravo kaip Kinijos kilmės) iš Taivano į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių, kurias importavo pareiškėja, kilmės šalis yra Kinija. Komisija nustačiusi, Muitinės Ataskaitos 2 priede nurodytų konteinerių prekių svorių neatitikimus OLAF pranešimo duomenims šiuose konteineriuose: Nr. APZU3171618, Nr. MAGU2424208, Nr. DFSU1833160, Nr. MAGU2487274, Nr. MEDU3840390, Nr. EITU0185150, Nr. DRYU2657018, Nr. EITU0529770, Nr. TEMU3865826, Nr. CSLU2377568, Nr. FCIU5468139, Nr. FCIU5968999, Nr. TEMU3475900, Nr. TRHU2744314, Nr. MAGU2280754, Nr. TRHU1236068, Nr. CSNU1412039, Nr. CSNU1039877 ir atsižvelgusi į šias aplinkybes, kurios turi įtakos mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimui, panaikino Departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimą, įpareigojo Departamentą šiuo klausimu atlikti detalią Ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumo analizę.

5.5. Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimu pakeitė Muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM320101M rezoliucinės dalies 4.1.1. papunktį, t. y. pakeitė UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Taivano (TW) į Kinijos (CN), preferencijos kodą iš „120“ į „100“; taikė prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, galutinio antidempingo muito tarifą 25,3 proc., kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede; perskaičiavo UAB „MV Steel Group“ importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis patikrinimo ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (B00), pagal patikrinimo ataskaitos 3 priedo duomenis; apskaičiavo mokesčių nepriemoką: 85 426 EUR antidempingo muito (A30) ir 30 951 EUR PVM (B00) pagal muitinės deklaracijas, nurodytas patikrinimo ataskaitos 3 priede; pakeitė Kauno teritorinės muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM320101M rezoliucinės dalies 4.1.3. papunktį, t. y. skyrė UAB „MV Steel Group“ 20 proc. baudą (894) - 23 276 EUR už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą, kaip nurodyta patikrinimo ataskaitos 3 priede; patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2021 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320101M likusioje dalyje.

5.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, panaikino skundžiamą muitinės sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. liepos 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pasisakė, kad tiek muitinės sprendimuose, tiek Komisijos sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pateikė bendrosios formos kilmės sertifikatus, o pirmosios instancijos teismo sprendime vienoje vietoje konstatuota, kad pateikti A formos kilmės sertifikatus, o kitoje – kad bendrosios formos kilmės liudijimas (sertifikatas), kas palieka prieštaravimus nepašalintus.

6. Ginčas byloje kilo dėl prekių kilmės nustatymo. Pareiškėjas remiasi tuo, kad muitinė nepagrįstai vadovavosi tik OLAF Pranešimu jį vertindama nekritiškai, neatkreipė dėmesio, kad nėra sąsajumo su pareiškėjos importuotomis prekėmis, o tuo tarpu, pareiškėjo pateikti prekių kilmės sertifikatai buvo ignoruojami.

7. Sąjungos muitinės kodekso 60 straipsnyje, numatančiame nelengvatinės kilmės įgijimo taisykles, numatyta, jog tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis. Laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas. Minėtą normą papildo 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 31 straipsnis, numatantis, jog tik tokios prekės gali būti laikomos gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje: a) mineraliniai produktai, išgauti toje šalyje ar teritorijoje; b)joje surinkti augaliniai produktai; c)joje atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai; d) produktai, gauti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų; e) joje vykusios medžioklės arba žvejybos produktai; f) jūrų žvejybos produktai ir kiti produktai, kuriuos jūroje, nepatenkančioje į kurios nors šalies teritorinę jūrą, sužvejojo laivai, registruoti atitinkamoje šalyje ar teritorijoje ir plaukiojanti s su tos šalies ar teritorijos vėliava; g) prekės, gautos arba pagamintos žvejybos produktų perdirbimo laivuose iš tos šalies ar teritorijos kilmės produktų, nurodytų f punkte, jeigu tokie žvejybos produktų perdirbimo laivai registruoti toje šalyje ar teritorijoje ir plaukioja sujos vėliava; h) produktai, išgauti iš jūros dugno arba podugnio, esančių už teritorinės jūros ribų, jeigu ta šalis ar teritorija turi išimtines teises šį jūros dugną arba podugnj eksploatuoti; i) gamybos operacijų metu susidariusios atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, jeigu jie buvo ten surinkti ir tinka tik žaliavoms utilizuoti; j) prekės, joje pagamintos tik iš a-i punktuose nurodytų produktų.

8. OLAF Pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2 priede nurodytais konteineriais ir datomis pareiškėjos kontrahentas Taivano įmonė „Y. C. Stainless Steel“ į Europos Sąjungą eksportavo plieno gaminiųs, kurie, pagal gautą iš Taivano institucijų informaciją buvo eksportuojami iš muitinės kontroliuojamos gamyklos kaip Kinijos kilmės gaminiai. Šiame pranešime taip pat paaiškinta, kad Taivano muitinė reikalauja, kad jos kontroliuojamos gamyklos, eksportuojančios nerūdijančio plieno ritinius į Europos Sąjungą, deklaruotų šias prekes pagal B9 muitinės procedūrą, taip pat nurodytų ir eksportuojamų prekių kilmę. Iš to matyti, kad nors gaminiai priklausė Taivano įmonei, jų kilmės šalis eksportuojant buvo nurodyta Kinija.

9. Kauno teritorinė muitinė, patikrinimo ataskaitą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjos per Lietuvą nuo 2018 m. spalio 1d. iki 2020 m. sausio 6 d. importuotų konteinerių (nurodytų patikrinimo ataskaitos 2 priede) numeriai sutampa su OLAF Pranešimo 2 priede informacija. Taigi Kauno teritorinė muitinė rėmėsi tuo, kad tais pačiais konteineriais išgabentos prekė eksporto metu buvo deklaruotos kaip Kinijos kilmės, o importuojant – kaip Taivano taip nemokant antidempingo muito (25,3 proc.).

10. Pareiškėja teigia, kad muitinė nekritiškai vertino OLAF Pranešimą, kuris neturi būti laikomas tinkamu įrodymu:

10.1. OLAF ataskaita (Pranešimas) yra vienas iš įrodymų šaltinių, šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę dėl antidempingo muitų ir PVM apskaičiavimo. Vadovaujantis Reglamento Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2013) 11 straipsnio 1 dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados. Kartu su ataskaita, kai tikslinga, pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis. Tose rekomendacijose, kai tikslinga, nurodomi institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminiai, administraciniai, finansiniai arba teisminiai veiksmai, kurių reikėtų imtis, ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas, rengiant 1 dalyje nurodytas ataskaitas ir rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir tiek, kiek taikytina – į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. Pagal pirmą pastraipą parengtos ataskaitos kartu su visais jas pagrindžiančiais ir prie jų pridėtais įrodymais laikomos priimtinais įrodymais: a) nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose ir administraciniuose procesuose valstybėse narėse; b) tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos – valstybės narės baudžiamuosiuose procesuose, kai nustatoma, kad jų būtinai reikia, ir joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, bei jos turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip tokios ataskaitos; c) ESTT vykstančiuose teismo procesuose ir administraciniuose procesuose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose.

10.2. Europos Sąjungos teisminės institucijos, aiškindamos šias nuostatas, yra pripažinusios, kad OLAF parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administracine ar teismine tvarka nagrinėjant bylas valstybėje narėje. Tačiau tik institucijos ar kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kurioms OLAF perdavė ataskaitas ir informaciją, yra visiškai atsakingos už tolesnius veiksmus, kurių minėtu pagrindu jos gali imtis (Pirmosios instancijos teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimo sujungtose bylose Y. F. ir D. B. prieš Komisiją, T-391/03 ir T-70/04, 94 ir 95 p.). Kad OLAF ataskaitoje pateikiami duomenys yra laikytini vienu iš įrodymų šaltiniu, kurie, ginčą nagrinėjant administraciniame teisme, yra vertinami pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies taisykles, yra akcentavęs ir LVAT (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-144/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2442-662/2020 ir kt.).

10.3. Šiuo atveju pareiškėja kelia abejones dėl OLAF Pranešimo, tačiau jokių nei vidinių, nei išorinių šio dokumento informacijos trūkumų ar neatitikimų nenurodo. Tuo tarpu patikrinimo ataskaitoje (jos prieduose) detaliai nurodyti duomenys, kuriais rėmėsi muitinė. OLAF Pranešimo ir jo priedų turinys (įskaitant konteinerių numerius) buvo prieinamas pareiškėjai, ji nenurodo, kad būtų neatitikimų tarp šių duomenų ir duomenų, nurodytų patikrinimo ataskaitoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos teikiami duomenys ir dokumentai (pardavėjo deklaracija apie prekių apdirbimą) ne paneigia, o labiau patvirtina aplinkybę, kad pirminė prekių kilmė buvo ne Taivanas. Todėl Pareiškėjos argumentas, kad Kauno TM nepagrįstai OLAF Pranešimu rėmėsi kaip įrodymu, nustatydama prievolę, atmestinas.

11. Dėl pareiškėjos pateiktų kilmės liudijimų ir deklaracijos ir muitinė pareigos rinkti informaciją iš eksporto šalies:

11.1. Pareiškėjos nuomone, Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi, ir tai papildomai patvirtina 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ išduota deklaracija bei Kauno TM pateikti galiojantys sertifikatai. Pasak pareiškėjos šie dokumentai nėra paneigti/nuginčyti.

11.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja 2021 m. spalio 19 d., patikrinimo metu, Kauno TM paprašius pagrįsti ginčo Prekių deklaruotą Taivano kilmę, pateikė bendrosios formos K. Y. miesto prekybos rūmų ir Naujųjų prekybos rūmų išduotus kilmės ir apdirbimo sertifikatus, kurių dalyje patvirtinama, kad šiuose sertifikatuose nurodytų prekių kilmės šalis yra Kinija, jos buvo apdirbtos Taivane, o likusioje dalyje pateiktų bendrosios formos kilmės sertifikatų nurodyta, kad šiuose sertifikatuose nurodytų prekių kilmės šalis yra Taivanas (Ataskaitos 6 psl.). Kauno TM patikrinimo ataskaitoje detaliai išanalizuota minėtuose sertifikatuose pateikta prekes identifikuojanti informacija (prekių aprašymas, rūšis, apdirbimas, svoris, pakuočių skaičių, rūšį ir t.) ir ji palyginta su importuotų prekių įsigijimo sąskaitoje pateiktais minėtais duomenimis bei padaryta išvada, kad iš bendrosios kilmės sertifikatuose esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kurios prekės siuntoje yra Kinijos kilmės ir tik apdirbtos Taivane, o kurios yra Taivano kilmės.

Pareiškėjos pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys importuotų ginčo prekių kilmę. ES teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą (Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kaip kilmės įrodymą, numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą nenumatyta.

Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 58 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai pagal specialią nelengvatinio importo tvarką tam tikriems produktams numatyta naudoti šio reglamento 57 straipsnyje numatytą kilmės sertifikatą, tokia tvarka turi būti taikoma su sąlyga, kad yra parengta administracinio bendradarbiavimo procedūra (nebent pagal tą tvarką nustatyta kitaip). ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Taivanu nėra parengusi. Kaip matyti iš aptarto, kilmės sertifikatai naudojami esant tam tikroms sąlygoms, kurios užtikrina veiksmingą muitinės kontrolę. Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą (Sąjungos muitinės kodeksas, Įgyvendinimo reglamentas ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kaip kilmės įrodymą, numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatus (taip pat ir apdirbimo sertifikatus) nenumatyta. Kauno TM ir Muitinės departamento pozicija šiuo klausimu, skirtingai nei teigia Pareiškėja, yra nuosekli. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios formos kilmės ir apdirbimo sertifikatai Kauno TM buvo pateikti tik patikrinimo metu. Pareiškėjos pateikti bendrosios formos sertifikatai yra deklaratyvaus pobūdžio – nėra aišku, kokiais kriterijais (taisyklėmis) vadovaujantis ir kokios procedūros tikslais kilmės šalimi nurodytas Taivanas, t. y. toks patvirtinimas atspindi subjektyvią prielaidą apie kilmės šalį.

Apibendrinant išdėstytą, laikytina, kad pareiškėjos pateikti kilmės sertifikatai prieštaringi, nuosekliai nedera su kontekstiniais duomenimis, todėl šiuos įrodymus teismas vertina kritiškai. Tuo tarpu muitinė, neturėdama nustatytų bendradarbiavimo procedūrų su Taivanu, neturėjo pareigos rinkti informaciją iš Taivano muitinės apie pareiškėjos importuojamas prekes.

11.2. Dėl 2021 m. spalio 13 d. Taivano bendrovės (eksportuotojo) „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ išduotos deklaracijos, kaip dokumento, įrodančio, jog Taivane vykdytas žaliavos perdirbimo procesas sudaro pagrindą pripažinti Taivaną prekių kilmės šalimi, pasakytina, kad šioje Deklaracijoje nurodyta, kad įmonė „Y. C. Stainless Steel Co., Ltd“ apdirbo žemiau nurodytose sąskaitose–faktūrose nurodytus gaminius (taip pat nurodyti konteineriai, kuriais šie gaminiai / prekės įvežtos į ES muitų teritoriją) Taivane, atliekant jų šlifavimą, suraižymą, pjaustymą, padengimą plėvele ir supakavimą. Skirtingai nei teigia Pareiškėja, šioje deklaracijoje nenurodyta, kad minėti gaminiai yra Taivano kilmės, t. y. iš pateiktos informacijos negalima padaryti jokios išvados apie apdirbimo apimtis. Antra, šis dokumentas sudarytas ir pateiktas jau prasidėjus patikrinimui. Trečia, jis iš dalies patvirtina, kad pirminė prekių kilmės vieta yra ne Taivane, nes kalbama tik apie apdirbimą, o ne gamybą.

11.3. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnį ir minėtą straipsnį aiškinančią LVAT praktiką, įrodinėjimo našta mokestiniuose ginčuose yra paskirstyta tarp mokesčių mokėtojo (šios bylos atžvilgiu Bendrovės) ir mokesčio administratoriaus (šios bylos kontekste Muitinės departamento), nes mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Remiantis MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, privalo skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja šiuo atveju turėjo galimybes bendrauti ir bendradarbiauti su savo kontrahentu ir galėjo paneigti esmines aplinkybes kuriomis rėmėsi muitinė, t. y. kad prekės eksportui deklaruotos kaip Kinijos kilmės, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė. Taip pat nors pareiškėja remiasi aplinkybe, kad prekės ar dalis prekių buvo perdirbtos Taivane tam tikra apimtimi, kuri sudarytų pagrindą pasikeisti kilmės šaliai, jokių su tokia apimti ir konkrečiomis gamybos aplinkybėmis susijusių įrodymų nepateikia. Taigi nors pareiškėja savo skundą grindžia teiginiu, kad prekės (dalis jų) buvo apdorotos Taivane tokia apimtimi, kad būtų pakeista prekių kilmės vieta, tačiau objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia. Šias aplinkybes pagal aptartą įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo taisyklę turėtų įrodyti būtent pareiškėja, o ji nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginę teisinę reikšmę, pripažįstant prekių kilmės pasikeitimą. Tuo tarpu muitinė, atsižvelgiant į šio sprendimo 11.2 papunktyje išdėstytus argumentus neturėjo pareigos rinkti informacijos iš Taivano institucijų.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pažymi, kad mokesčių administratorius tikrąją ginčo prekių kilmę pagrįstai nustatė remdamasis OLAF Pranešimu pateikta informacija. OLAF Pranešime išdėstyta susisteminta iš Taivano muitinės gauta informacija leidžia tvirtinti, kad tiekėjo ,,Y. C. Stainless Steel Co., Ltd iš Taivano į Lietuvą eksportuotų ginčo prekių, kurias importavo Pareiškėja, kilmės šalis yra Kinija. Pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių apdorojimo lygį, kuris turi tiesioginės reikšmės, pripažįstant šių prekių kilmės pasikeitimą. OLAF pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tuo tarpu pareiškėjos pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai ir Deklaracija apie perdirbimą turi vidinių ir išorinių prieštaravimų, todėl muitinė pagrįstai rėmėsi OLAF pateikta informacija.

13. Dėl argumento, kad Muitinės departamento sprendimas buvo nemotyvuotas:

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad Muitinės departamentas skundžiamame sprendime vietoje motyvų dėl prekių pateikė nuorodą į Komisijos sprendimą, tačiau nepateikė savo vertinimo.

Muitinės departamentas skundžiamame sprendime iš tiesų dėl prekių kilmės pasisakė pateikdamas nuorodą į Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl prekių kilmės. Iš byloje esančio Komisijos sprendimo matyti, kad jame aiškiai ir detaliai pasisakyta dėl prekių kilmės. Nėra ginčo, kad Komisijos sprendimas buvo žinomas pareiškėjai, todėl laikytina, kad esminiai argumentai, kodėl Muitinės departamentas laikė, kad prekių kilmės šalis yra Kinija, jai buvo žinomi. Todėl nėra pagrindo Muitinės departamento sprendimo laikyti visiškai nemotyvuotu. Todėl su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmetami.

14. Pareiškėja teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MV Steel Group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.