- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2K-197/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Vytautas Piesliakas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- S. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2008 m. liepos 8 d. Iš nuteistojo S. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1466 Lt gydymo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė Ž. K. sveikatą šiomis aplinkybėmis: 2005 m. gegužės 29 d., apie 3 val. nakties, Trakų r., Lentvario m., prie Klevų al. 32 esančios naktinės parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų bei rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, rankoje turėtu virtuviniu peiliu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį Ž. K. ir taip jam padarė kiauryminę–pjautinę pilvo sienos kairiojo klubo srities žaizdą su durtiniais–pjautiniais klubinės žarnos ir plonžarnės pasaito sužalojimais, sukėlusiais kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pavesti šią bylą papildomai ištirti Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagal BK 137 straipsnį arba pripažįstant, kad jis veikė esant būtosios ginties situacijai, taip pat iškviesti į teismo posėdį liudytoją A. M.
Skunde kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė neteisingą nuosprendį. Jo manymu, teismas nevisapusiškai įvertino bylos duomenis. Nuosprendyje išdėstytos šališkos išvados ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorius teigia, kad jo veika arba turi būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagal BK 137 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), arba pripažinta, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai ir todėl turi būti išteisintinas. Nuteistasis tvirtina, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi nukentėjusiojo Ž. K, liudytojos (nukentėjusiojo kaimynės) R. Š. melagingais parodymais, taip pat Ž. R. (nukentėjusiojo pusbrolio) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Kasatoriaus įsitikinimu, šie duomenys buvo nepakankami ir teismas juos įvertino klaidingai. S. S. pripažįsta, kad įvykio metu gal ir galėjo sužaloti Ž. K., tačiau tai padarė gindamasis ir tik dėl neatsargumo. Anot kasatoriaus, jis buvo užpultas ir žiauriai sumuštas apsvaigusių jaunuolių. Įvykio metu dėl sulaužytos dešinės rankos buvo neįgalios būklės. Beisbolo lazdomis ginkluotus jaunuolius kasatorius vertino kaip realią grėsmę gyvybei ir sveikatai. Tokius kasatoriaus parodymus visiškai patvirtino apeliacinio bylos nagrinėjimo metu iškviestas ir kaip liudytojas apklaustas A. M. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad tyrėja O. K. dirbo aplaidžiai. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Toliau kasatorius ginčija jam inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio. S. S. teigia, kad įvykio metu jis nebuvo girtas. Liudytoja R. Š., nepažinodama kasatoriaus, išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kad nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus. Nebuvo atlikta jokių specialių tyrimų, kurie patvirtintų šį faktą. Be to, po įvykio kasatorius buvo paguldytas į gydymo įstaigą, tačiau iš šios įstaigos jokių duomenų apie jo organizme galbūt esamą alkoholio kiekį kraujyje negauta. Nepaisant to, teismas šališkai nusprendė, kad S. S. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo S. S. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsakydamas į kasacinio skundo teiginius dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, prokuroras pateikia šiuos argumentus. Skunde išdėstyti teiginiai yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Byloje surinktus įrodymus patikrino ir įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą pirmosios, apeliacinės instancijų teismai ir su jų išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Kita vertus, teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir remiantis kokiais įrodymais padarė išvadą, kad S. S. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Teismas įtikinamai paaiškino, kodėl kritiškai vertino liudytojo A. M. parodymus ir rėmėsi nukentėjusiojo Ž. K. bei liudytojų Ž. R., S. R. ir R. Š. parodymais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojos R. Š. parodymai paneigė kasatoriaus versiją, jog jis buvo užpultas ir iš jo nukentėjusysis ar kiti asmenys atėmė alkoholinius gėrimus, nes liudytoja parodė, kad kasatorius parduotuvėje prieš įvykdydamas nusikalstamą veiką jokių alkoholinių gėrimų nepirko. Taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl įrodymų vertinimo teismai nepažeidė. Baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teismas vertino ne atskirai vieną nuo kito, o kaip visumą. Dėl BK 28 straipsnio taikymo prokuroras nurodo, kad kasatoriaus veiksmai negali būti traktuojami kaip padaryti esant būtinosios ginties situacijai, nes tokios situacijos buvimas baudžiamojoje byloje nenustatytas. Teismai nustatė, kad iš pradžių kasatorius be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam smūgį peiliu į pilvo sritį, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tik po to prie naktinės parduotuvės buvę kiti nenustatyti asmenys sumušė patį kasatorių ir padarė jam specialisto išvadoje nurodytus kūno sužalojimus. Nesant pavojingo kėsinimosi ir kitų būtinosios ginties sąlygų, teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatų. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma paneigtas ir kasatoriaus teiginys, kad nukentėjusįjį jis sužalojo gindamasis peiliu ir netyčia. Suduodamas dideliu peiliu smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį, kasatorius suprato, kad padarys žmogui sunkų sveikatos sutrikdymą, numatė tokius savo veikos padarinius ir jų norėjo. Dėl to teismo išvada, kad S. S. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta. Sunkų sveikatos sutrikdymą jis padarė be jokios dingsties viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, taigi kasatoriaus nusikalstamą veiką teismas tinkamai įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pateikdamas motyvus dėl skunde nurodomo BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto netinkamo taikymo, prokuroras teigia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog S. S. padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, ir teisingai pripažino minėtą aplinkybę sunkinančia jo atsakomybę. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas paneigė nuteistojo versiją, kad prieš įvykį jis buvo išgėręs tik keletą taurių šampano ir apsvaigęs nesijautė. Apie tai, kad kasatorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, parodė liudytoja R. Š., kuri tokią išvadą padarė iš kasatoriaus judesių ir elgesio. Be to, šį faktą patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G754/08(01), iš kurios matyti, kad gydymo stacionare ligos istorijoje užfiksuota, jog į ligoninę atvežtam kasatoriui buvo nustatyti ne tik kūno sužalojimai, bet ir girtumas. Kartu teismas pagrįstai akcentavo tą aplinkybę, kad nuteistasis be jokios priežasties sudavė smūgį peiliu iki tol nepažįstamam žmogui ir padarė logišką bei teisingą išvadą, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir kitų klausimų
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Tačiau kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Taigi įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai jis susijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
Išanalizavusi kasacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vertino bylos duomenis – nukentėjusiojo Ž. K., liudytojų R. Š., Ž. R., A. M. parodymus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai išdėstė motyvuotas išvadas dėl šių įrodymų vertinimo ir abejoti jomis kolegija neturi jokio pagrindo. Kasaciniame skunde nuteistasis S. S. tvirtina, kad teismai nevisapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis, tačiau konkrečių, aiškių teisinių argumentų dėl to nepateikia. Kolegijos vertinimu, teismai pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus bylos duomenis. Įrodymai gauti teisėtais būdais – baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių visoms iškilusioms abejonėms pašalinti, atliko papildomą įrodymų tyrimą ir motyvuotai pasisakė dėl esminių skundo argumentų.
Taip pat atmesti kasacinio skundo argumentai, kad S. S. nukentėjusįjį sužalojo esant būtinosios ginties situacijai ir tik dėl neatsargumo. Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris turi būti realus ir akivaizdus. Nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Nagrinėjamoje byloje būtinosios ginties situacija nenustatyta, todėl baudžiamojo įstatymo – BK 28 straipsnio nuostatų – taikymo teisėtumo klausimas nekyla.
Bylos duomenimis, nuteistasis S. S. be jokios priežasties rankoje turėtu virtuviniu peiliu sudavė vieną smūgį į pilvą nukentėjusiajam Ž. K. ir taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminę–pjautinę pilvo sienos kairiojo klubo srities žaizdą su durtiniais–pjautiniais klubinės žarnos ir plonžarnės pasaito sužalojimais, sukėlusiais kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad veikos padarymo metu S. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. smūgiuodamas dideliu peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno sritį – pilvą suprato, jog gali sunkiai sužaloti žmogų, numatė tokius savo veikos padarinius ir jų norėjo. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad kasatorius nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Dėl to ir veikos perkvalifikavimas iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagal BK 137 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) negalimas.
Taip pat nepagrįstai skunde ginčijama teismų nustatyta faktinė bylos aplinkybė – S. S. apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nustatydami šią faktinę aplinkybę ir pripažindami ją kasatoriaus atsakomybę sunkinančia, teismai tinkamai įvertino bylos duomenis ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas, įvertinus byloje teisėtais būdais gautus, patikrintus ir patikinimus įrodymus, būtent: liudytojos R. Š. parodymus, specialisto išvadą, paties nuteistojo parodymus, kad įvykio metu buvo išgėręs keletą taurių, taip pat tą faktą, kad jis be jokios priežasties peiliu sudavė smūgį iki tol visai nepažįstamam žmogui, ir tai, kad dar Širvintų rajono apylinkės teismo 1993 m. birželio 3 d. nuosprendžiu S. S. buvo įpareigotas gydytis nuo lėtinio alkoholizmo.
Esant šioms aplinkybėms, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. S. kasacinį skundą.