Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis

2020-07-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-2547-669/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
e2YT-2547-669/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00748-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas (pirm.)
Pareiškėjas
G. M., N. M.
Suinteresuotas asmuo
UAB "Prolain", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2547-669/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00748-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 10 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. M. ir N. M. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai G. M. ir N. M. pateikė skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-20-51-8854, vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/01032 ir paskirti pakartotinę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir vertinimą. Nurodo, kad antstolė patvarkymu įvertindama turtą, vadovavosi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aireda“ atliktu turto vertinimu, kuris anot pareiškėjų buvo atliktas netinkamai, todėl antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo turi būti panaikinamas.

Antstolė 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu pareiškėjų skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė nagrinėti teismui.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje yra trys vykdomosios bylos: Nr. 0051/19/01032, Nr. 0051/19/01033 ir Nr. 0051/19/01034, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko N. M..

Iš teisme esančių, vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolė vykdydama išieškojimą iš N. M., 2016 m. sausio 8 d. Turto arešto aktu Nr. S-90, areštavo skolininkui N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Antstolė vadovaujantis ekspertizės aktu Nr. MŽ20/06-149, 2020 m. birželio 9 d. priėmė Patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-20-51-8854, kuriuo žemės sklypą įkainojo 19 560 Eur sumai.

Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), o ne vien tik neigiama nustatyto turto vertė, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kvestionuoja žemės sklypo vertinimą, argumentuojant, tuo kad turto vertintoja, vertinamo žemės sklypo apžiūroje, tinkamai neapžiūrėjo viso žemės sklypo, nes sklypo dalyje yra „Jūros“ upės senvagė, pelkėta, apaugę krūmynais, kas lėmė neobjektyvų žemės sklypo vertės nustatymą.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/01034, esančio nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. MŽ20/06-149 matyti, kad pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vertinimą atliko UAB „Aireda“ turto vertintoja R. K., kuriai turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas išduotas 2000 m. kovo 22 d. Ekspertizės 4 dalyje aprašyta žemės sklypo charakteristika, iš kurios matyti, kad vertinamo žemės sklypo ploto dalį (0,1500 ha) sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo raistas (ekspertizės akto 14 lapas). Žodžio raistas reikšmė – klampi vieta, apaugusi krūmais ar medžiais, pelkė (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Raistas).

Taigi, šiuo atveju iš ekspertizės akto matyti priešingai nei teigia pareiškėjai, kad atliekant turto vertinimą buvo atsižvelgta į tai, kad vertinamas žemės sklypas yra pelkėtas ir apaugęs krūmynais, o dalį jo sudaro vandens telkinių plotas, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, kad atliekant žemės sklypo vertinimą nebuvo atsižvelgta į vertinamo žemės sklypo savybes. Kartu pareiškėjai teigia, kad 1.5 ha žemės sklypo dalis yra visiškai netinkama jokiai veiklai, ir vertintoja apžiūros metu šios savybes nefiksavo, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjai prie skundo nepridėjo (CPK 178 straipsnis).

Kaip jau minėta aukščiau, jog vienas iš pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra motyvuoti vykdymo proceso šalių prieštaravimai dėl ekspertizės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl ekspertizės atlikimo laikytinos nepagrįstomis ir deklaratyvaus pobūdžio, o kitų objektyvių duomenų kurie suteiktų pagrindą abejoti ekspertizės aktu, teismui nepateikta, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas