Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo įtariamojo A. L. advokatės gynėjos Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, dviejų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L., gimęs 1978 m. birželio 8 d. Baltarusijos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, auginantis vieną nepilnametį vaiką, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas,

2. kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 12 d. apie 23.30 val. prie namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėdamas tikslą platinti atgabeno 0,838 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0, 299 g. narkotinės medžiagos - kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 eurų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

3. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 2 d. apie 22.50 val. prie namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėdamas tikslą platinti atgabeno 0,865 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,498 g. narkotinės medžiagos - kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu. Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

4. kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d. neteisėtai turėdamas tikslą platinti savo namuose, esančiuose namo (duomenys neskelbtini), laikė 7,796 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 4,822 g. narkotinės medžiagos - kokaino, bei 58,603 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) ir dalį šių narkotinių medžiagų - 0,769 miltelių, kurių sudėtyje yra 0,351 g. narkotinės medžiagos - kokaino, 2019 m. liepos 15 d. apie 17.12 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „Šilas“, esančio namo (duomenys neskelbtini), ir šią narkotinę medžiagą už 100 eurų neteisėtai pardavė J. B., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų - 7,027 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 4,471 g. narkotinės medžiagos - kokaino, bei 58,603 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 15 d. 18.20 val., kai kratos metu šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

5. kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d. 18.20 val. savo namuose, esančiuose namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį, trumpavamzdį, ME 38 Compact modelio, 9 mm kalibro revolverį (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais ir dujiniais šoviniais, ir A kategorijos 5 vnt. Šaudmenų - 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, šratinius šovinius, skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolveriams, kai 2019 m. liepos 15 d. 18.20 val. kratos metu šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. advokatės gynėjos Dianos Višinskienės skundas atmetamas.

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. L. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta.

10. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai A. L. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte ir byloje, tai: Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

11. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo/ tęsimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamasis) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

12. Svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Todėl teisėjų kolegija plačiau nevertina kaltinamojo parodymų. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šie duomenys yra: liudytojo „Nr. 1 apklausos protokolas, daiktų pateikimo protokolas, specialisto išvada Nr. 140-(2006)-IS1-2574, kratos automobilyje (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) protokolas, kratos A. L. gyvenamojoje vietoje protokolas ir kita rašytinė medžiaga.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo ( pratęsimo) taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad pratęsiant kardomąją priemonę - suėmimą įstatymo nuostatos taikytos tinkamai.

14. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamasis padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

15. A. L. inkriminuoti trys sunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – turi verslumo požymį, buvo iš anksto suplanuotos. Nors A. L. praeityje neteistas, ir ši aplinkybė yra reikšminga, tačiau tai nepaneigia teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltinamas net keturių nusikalstamų veikų padarymu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu ginklais ir narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir neabejotinai kelia didelį pavojų bei daro didelę žalą visuomenei bei žmogaus sveikatai. Kaip minėta, A. L. yra oficialiai nedirbantis, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, o kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui lėšų gaudavo iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)patvirtino, kad įmonė esant galimybei priimtų kaltinamąjį dirbti meistro pareigoms, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šis raštas jokių privalomų įsipareigojimų įmonei nesukuria, be to, pats kaltinamasis neturi reikalaujamo darbo patirties, iki suėmimo taip pat nedirbo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo sutuoktinė byloje taip pat yra kaltinama BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymu ir kad ji taip pat teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl šios jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Todėl kaltinamojo grįžimas į šeimą ne tik kad negarantuoja, jog jis nedarys naujų sunkių nusikaltimų, bet galėtų turėti netgi priešingą poveikį. Todėl nusikalstamų veikų sunkumas, jų kiekis rodo, kad A. L. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. L., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

17. Skunde nurodoma, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Pažymima, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus šio straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus ir nėra būtina nustatyti, kad jis konkrečiais veiksmais rengiasi naujiems nusikaltimams. Už rengimasi daryti sunkius nusikaltimus, taip pat kiltų baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, patvirtinančias naujų nusikalstamų veikų darymo galimybę, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.

18. Atsakant į skundo argumentą, kad kaltinamojo elgesys būnant tardymo izoliatoriuje yra nepriekaištingas, pažymėtina, kad A. L. šiuo metu Kauno tardymo izioliatoriuje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas suimtas asmuo.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. L. suėmimo terminą 2 (dviems) mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieštarauja EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

20. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo A. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir intensyvią priežiūrą, namų areštas, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei kt.). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo A. L. advokatės gynėjos Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.