Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-27 · Byla Nr. ATP-1202-493/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
ATP-1202-493/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-1202-493/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04348-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. už tai, kad šis 2014-06-02, 8.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „K. M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesuvaldė automobilio ir kliudė du stovinčius automobilius. Nesustojęs iš įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai. Įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2014-10-03 Kauno apylinkės teismo nutarimu R. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą paskirta 100 litų bauda, o už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, pritaikius ATPK 30¹str. nuostatas, paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. 2000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia nepripažįstąs kaltės dėl jam inkriminuojamo ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Pagal minėto straipsnio nuostatas atsakomybė iškyla tik esant tyčiai, teismas privalėjo aiškintis ar asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Šiuo atveju teismas nevertino tų aplinkybių, kad pažeidėjas neturėjo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes įvykis įvyko jo gyvenamojo namo daugiabučio kieme, kur jį visi pažįsta, todėl bėgti iš eismo įvykio vietos, kur gali būti lengvai atpažintas kaimynų neturėjo jokio tikslo. Be to, pažymėtina, kad kai įvyko eismo įvykis buvo ankstyvas darbo dienos rytas, todėl judėjimas daugiabučio namo kieme yra pakankamai intensyvus ir negalima naiviai tikėtis, kad pasišalinus iš eismo įvykio vietos jis gali būti liktas nepastebėtas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo, kadangi R. B. nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, nejuto, kad kliudė kitus automobilius. Tai, kad automobilių kontaktas buvo labai švelnus, patvirtino ir liudytojas, teismo posėdžio metu nurodęs, kad išgirdo „bumbtelėjimą“, o kalbėdamas apie antro automobilio kliudymą, nurodė, kad antrasis susidūrimas buvo švelnesnis. Atsižvelgiant į liudytojo parodymus ir įvertinus tai, kad automobilyje yra garso izoliacija, akivaizdu, kad yra pagrindas išvadai, jog jis nejuto automobilių kontakto. Pažymėtina, kad aikštelė, kurioje stovėjo automobiliai yra labai duobėta, todėl R. B. galėjo neatskirti lengvo bumptelėjimo, nuo įprasto važiavimo duobėtu paviršiumi.

Šalies argumentai

Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo stiprus smūgis ir atsižvelgiant į automobilių apgadinimus, R. B. negalėjo nejausti įvykusio kontakto. Kaip matyti iš nuotraukų visi automobilių apgadinimai yra menki, labiau kosmetinio pobūdžio, atsiradę nestipraus kontakto metu, kas patvirtina, kad jis objektyviai negalėjo pajusti, jog savo automobiliu kliudė kitus du automobilius.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad iš karto po eismo įvykio, R. B. pripažino padaręs pažeidimą, neginčijo automobilių apgadinimo fakto, tačiau nesutinka su pabėgimu iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad jis yra daugiametę patirtį turintis vairuotojas, jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalos atlyginimo klausimas nėra probleminis.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo LAT formuojama praktika, kurioje laikomasi nuomonės, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į R. B. apeliacinį skundą nurodo, kad byloje surinkti duomenys neginčijami ir pagrindžia tai, kad R. B. iš įvykio vietos pasitraukė tyčia. Apelianto argumentus paneigia liudytojo, tiesiogiai mačiusio įvykį parodymai, tai pat automobilių apgadinimų pobūdis ir mastas. Atsižvelgiant į tai, R. B. skundo prašoma netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde R. B. nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria R. B. patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog R. B. įvykdė ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nors R. B. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina visuma įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo J. K. paaiškinimas ir parodymai (b. l. 4, 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), R. B. paaiškinimas (b. l. 7), automobilio „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko paaiškinimas (b. l. 8), automobilio „V. P.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininko paaiškinimas, transporto priemonės „K. M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas (b. l. 19), fotonuotraukos (b. l. 20-23), kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsižvelgiant į automobilių apgadinimo pobūdį, įvykusio kontakto nebuvo galima nepajusti. Be to, kaip matyti iš liudytojo J. K. parodymų, jis išgirdęs triukšmą matė, kaip pažeidėjo vairuojamas automobilis „K. M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „V. P.“, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį „M. G.“ ir padidinęs greitį nuvažiavo. Netikėti šio liudytojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė, apylinkės teismas liudytojas su pažeidimą padariusiu asmeniu nebuvo pažįstami, pažeidimo faktą liudytojas užfiksavo atsitiktinai. Iš automobilių fotolentelių matyti, kad transporto priemonėms padaryti apgadinimai yra akivaizdūs. Automobilio „M. G.“ apgadintas dešinės pusės sparnas, durelės ir apdailos juostos, automobilio „V. P.“ apgadintos priekinės dešinės pusės durys, apgadintos ir įlenktos užpakalinės dešinės pusės durys. Pažeidėjo automobilio techninės apžiūros aktas taip pat patvirtina, kad automobilio „K. M. C.“ apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas. Kaip nurodė teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. G., jam iš ryto paskambino kaimynė ir pasakė, kad prie jo automobilio laukia žmogus, kuris matė, kaip į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tas žmogus padavė jam lapelį su pasišalinusios automobilio numeriais, jis iškvietė policiją, jam padaryta 1470 litų žala. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad į jo automobilį, stovėjusį kieme, į važiavo kitas automobilis, o kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala 720 litų.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jis neketino pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš liudytojo J. K. parodymų matyti, kad kontakto su pirmuoju automobiliu metu jis išgirdo smūgį, garsas buvo nemažas, nes jį girdėjo būdamas apie 12 metrų atstumu nuo pačios įvykio vietos, o kai įvyko susidūrimas su antruoju automobiliu liudytojas matė patį susidūrimo faktą, todėl darytina išvada, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl R. B., turėdamas ne vienų metų vairuotojo stažą, negalėjo nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad R. B. padarė ATPK 130 str. l d. numatytą pažeidimą. Iš fotolentelių matyti, kad apgadinimai padaryti kitiems automobiliams yra akivaizdūs, be to patį įvykį matė liudytojas, kuris nėra susijęs jokiais ryšiais su pažeidėju, todėl jo parodymai vertintini kaip patikimi, ir jis taip pat nurodė, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, todėl R. B. neabejotinai privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi, apeliantas, būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėtį jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas skirdamas administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas yra vyresnis nei 65 metų amžiaus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad kitiems asmenims priklausančius automobiliu apgadino netyčia, į padarytos žalos dydį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis yra pensininkas, rėmėsi proporcingumo ir teisingumo principais ir pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. bei paskyrė mažesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Arūnas Paštuolis