Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. B., K. B. ir E. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti skolininko T. B. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje pagal antstolės Gitos Andrijauskienės 2017-05-29 turto arešto aktą Nr. S-00075603. Nurodė, kad antstolė areštavo skolininko turtinę teisę į nekilnojamąjį turtą.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo 2010-09-08 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/10/01285. Vykdomojoje byloje yra susidaręs 20983,57 Eur suinteresuoto asmens T. B. įsiskolinimas (vykd. b. Nr. 0088/10/01285 l. 123–124). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017-04-18 sprendimu pripažino nuo sudarymo momento T. B. 2016-10-28 atsisakymą priimti palikimą atsiradusį po jo tėvo R. B. mirties; nukreipė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27182-530/2016 vykdomo išlaikymo iš T. B. nepilnamečiams vaikams: M. B. bei B. B., skolos išieškojimą J. B. naudai į T. B. paveldint pagal įstatymą tenkančią palikimo, likusio po tėvo R. B. mirties, dalį. Antstolė 2017-05-29 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Notarė Rasa Inokaitienė raštu nurodė, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas K. B.. J. B. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas nurodo, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išaiškintina, kad minėtos teisės normos taikomos tik tais atvejais, kai asmenys yra bendraturčiai, t. y. keliems asmenims nuosavybės teise priklauso daiktas. Pagal CK 4.74 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenumato ko kito. Pagal CK 4.1 straipsnį daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

Pagal byloje pateiktus duomenis, ir vykdomojoje byloje esančius procesinius sprendimus matyti, kad skolininko prievolė mokėti išlaikymą/išlaikymo įsiskolinimą yra nukreipta į turtą/turto dalį atsiradusią po R. B. mirties. Darytina išvada, kad teismo sprendimu suteikta tik turtinė teisė į po R. B. mirties atsiradusį turtą ar jo dalį. Pastebėtina, kad turtinė teisė į paveldimą turtą yra nedali. Šios turtinės teisės apimtis turi būti nustatoma pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas, priklausomai nuo įpėdinių skaičiaus ir jų eilės, kai paveldima pagal įstatymą (pvz. asmeniui priklauso turtinė teisė į 1/2 turto, turtinė teisė į 1/3 turto ir pan.), o CPK 667 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 624 straipsnio nuostatas viena kaip priverstinio vykdymo priemonių nurodoma išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, CPK 749-752 reglamentuoja išieškojimo iš turtinių teisių tvarką. Darytina išvada, kad antstolė vykdydama išieškojimą turi nustatyti pagal paveldėjimo teisę reglamentuojančias nuostatas, gavus duomenis iš paveldėjimą bylą tvarkančio notaro, kokios apimties turtine teise disponuoja skolininkas ir spręsti dėl išieškojimo iš šio turto pagal CPK 749-752 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal pateiktus duomenis paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik K. B., duomenų, kad jis būtų nuginčytas nėra pateikta. Išaiškintina, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą (CK 5.66 straipsnis). Duomenų, kad K. B. ir T. B. priklausytų bendrosios nuosavybės teise turto nėra pateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byloje nėra duomenų, kad K. B. ir skolininkui T. B. nuosavybės teise priklausytų nuosavybės teisės objektas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. B. pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.