- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- I-1423-394/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00896-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, atstovui V. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. U. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-6 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Telšių apskrities VPK), 5 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-12-05 iki 2007-12-12 buvo laikomas Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje, kameroje, kuri įrengta rūsyje, pažeidžiant jo teises, nes buvo laikomas su rūkančiu asmeniu, nors pats yra nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, o tai reiškia, kad areštinės darbuotojai nesivadovauja nuostatomis, jog rūkančius asmenis reikia laikyti atskirai nuo nerūkančių. Be to, kameroje tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant kitiems asmenims, o tai vertinama žmogaus garbę ir orumą pažeidžiančiu elgesiu. Nei tualete, nei kameroje nebuvo ventiliacijos, kameroje trūko natūralios šviesos, nebuvo įmanoma atidaryti langų, nuolat trūko oro. Nebuvo suteikta galimybė vieną valandą pasivaikščioti lauke, visas 24 valandas negalėjo įkvėpti šviežaus oro. Kameroje nebuvo pavojaus mygtuko, norėdamas išsikviesti pareigūną turėdavo šaukštu daužyti į duris, dėl to kilo rimtas pavojus, kad laiku nebus sureaguota į įvairius incidentus. Senaties terminą prašo skaičiuoti nuo 2013-02-14, kai padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje sudaromų netinkamų laikymo sąlygų, kai sužinojo ir išsiaiškino bei faktiškai suvokė, jog aukščiau išvardintais veiksmais Kelmės rajono PK areštinės pareigūnai pažeidė jo teises. Dėl laikymo nežmoniškomis sąlygomis pareiškėjas patyrė vidinę įtampą, susierzinimą bei stresą, tapo agresyvus, jam kilę nepatogumai užsitęsė pernelyg ilgai, sukėlė dvasines kančias, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino žmogiškąjį orumą, prilygo kankinimui. Patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities VPK, atsiliepime (13-14 b. l.) bei atsakovo atstovas teismo posėdyje, nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, taigi pareiškėjo ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti siejama su subjektyvia aplinkybe – jo žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą, todėl ieškinys turi būti atmestas dėl praleisto skundo padavimo termino, nes pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą turėjo suprasti iš karto po patalpinimo į areštinę. Pareiškėjas buvimo Kelmės areštinėje metu jokių pretenzijų nereiškė ir sveikatos sutrikimais nesiskundė. Visi su Kelmės r. PK areštinės 2007 metų veikla susiję dokumentai, žurnalai yra sunaikinti, nes jų saugojimo terminas yra nuo trijų iki penkių metų, vadovaujantis bendrųjų dokumentų saugojimo rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ bei Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo rodykle ir 2006-2012 m. dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais. Dėl šios priežasties nustatyti, ar su pareiškėju kameroje kartu buvo rūkančių asmenų nėra galimybės. Be to, vadovaujantis 2007-05-29 generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 10.10 p., areštinėje laikomiems asmenims draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl jeigu pareiškėjas ir buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, jis turėjo galimybę reikalauti, kad nebūtų rūkoma, o tokius veiksmus apskųsti, tačiau tokių skundų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad areštinės pareigūnai jo neinformavo apie jo teises neatitinka tikrovės, nes kiekvienoje areštinės kameroje matomoje vietoje yra pakabintos areštinės vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nurodytos laikomų asmenų teisės ir pareigos. Pareiškėjo buvimo laikotarpiu kameroje veikė mechaninė vėdinimo sistema, buvo įrengti nesidarinėjantys skaidraus stiklo langai, kurių padaryti atidaromų nėra galimybės, nes jie įrengti išorinėje policijos komisariato pusėje, ir prie jų laisvai gali prieiti pašaliniai asmenys; dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. Tualetas kameroje įrengtas laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 29 p. reikalavimų: „Kameroje turi būti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos“ tipo klozetas. Sienos bei grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis“. Areštinės kameroje nėra pagalbos iškvietimo įrenginio, tačiau tai nėra numatyta areštinių įrengimo reikalavimuose, todėl skunde išdėstyti pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Kelmės r. PK areštinė pasivaikščiojimo kiemelio neturėjo, todėl pareiškėjas negalėjo būti išvedamas pasivaikščioti, dėl pasivaikščiojimo kiemelio nebuvimo Kelmės r. PK areštinę buvo leista eksploatuoti. 2012-11-27 Kelmės rajono PK lankėsi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą atstovų delegacija, kuri nenustatė jokių didelių pažeidimų, tik rekomendavo įrengti pasivaikščiojimo kiemelį bei atlikti papildomos kameros rekonstrukciją. Be to, areštinėje yra nuolat atliekami Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai ir pagal paskutinius patikrinimus matosi, kad Kelmės r. PK areštinės bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai normas atitinka. Pareiškėjas painioja reikalavimus, taikomus pataisos namų įstaigoms, pavyzdžiui dėl pavojaus mygtuko ar tualeto patalpos įrengimo, o jis buvo laikomas areštinėje, kur tuo metu asmuo negalėjo būti laikomas ilgiau 15 parų. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjas, laikytas areštinėje trumpą laiką, negalėjo patirti didelių dvasinių, emocinių ir psichologinių išgyvenimų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas V. U. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje nuo 2007-12-05 iki 2007-12-12 jis buvo laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).
Atsakovo atstovas nurodo ir iš byloje esančio Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio G. J. surašyto tarnybinio pranešimo matosi, kad nustatyti ar pareiškėjas V. U. laikotarpiu nuo 2007-12-05 iki 2007-12-12 buvo laikomas Kelmės rajono PK areštinėje ir kurioje kameroje, taip pat su kuo jis buvo laikomas, nėra galimybės, nes vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009-12-22 įsakymu Nr. 5-V-959/V-98 bei 1990-2005 m. bylų nomenklatūros ir 2006-2012 m. dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais, su areštinės veikla susiję 2007 metų dokumentai, žurnalai sunaikinti, kadangi jų saugojimo terminas yra nuo trijų iki penkerių metų (19 b. l.), tačiau atsakovas neginčija, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu galėjo būti laikomas Kelmės r. PK areštinėje. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojas 2006-11-16 atliko Kelmės r. PK areštinės patalpų mikroklimato, šiluminio konforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrų, apšvietimo matavimus ir nustatė, kad šiluminės aplinkos parametrai (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė) kamerose atitinka Lietuvos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ normuojamas vertes, normuojamų verčių neatitinka tik oro judėjimo greitis; dirbtinė apšvieta kamerose siekia 100-105 Lx, kai norma yra 100 Lx, ir atitinka HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ 24 p. reikalavimus (15-16, 17-18 b. l.). 2008-11-28 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinės patikrinimą, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (Žin., 2002, Nr. 52-2021) reikalavimais, atliko ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius, kuris nustatė, kad areštinė įrengta rūsyje, kamerose nėra natūralaus vėdinimo, langai neatsidaro, yra tik ištraukiamoji mechaninė ventiliacija (pažeidžiamas VI sk. 22 p.), areštinėje neįrengtas pasivaikščiojimo kiemas, todėl areštinėje laikomi asmenys neturi galimybės pasivaikščioti (pažeidžiamas XI sk. 79 p.) (26-27 b. l.). Iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų rašto matosi, kad V. U. 2007-12-05 buvo konvojuotas į Kelmės rajono PK, o į Šiaulių miesto VPK buvo grąžintas 2007-12-12, taigi galima spręsti, kad pareiškėjas šiomis dienomis buvo laikomas Kelmės rajono PK areštinėje ir patikrinimų metu užfiksuoti higienos normų pažeidimai buvo ir jo laikymo kameroje metu. Tačiau pareiškėjo teiginiai, kad kameroje tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kad kameroje turėjo būti įrengtas pavojaus mygtukas ir kad areštinės pareigūnai nesupažindino jo su teisėmis, paneigti aukščiau nurodytais patikrinimo aktais ir kitais rašytiniais įrodymais. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus patikrinimo akte nurodyta, kad kamerose sanitariniai mazgai atskirti pertvaromis, o iš atsakovo atstovo parodymų ir tarnybinio pranešimo matosi, kad kiekvienoje areštinės kameroje matomoje vietoje pakabintos areštinės vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nurodytos areštinėje laikomų asmenų teisės ir pareigos; pavojaus mygtuko įrengimas nėra numatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų V skirsnio 29 punkte (19-25, 26-27 b. l.). Vadovaujantis 2007-05-29 generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 10.10 p., areštinėje laikomiems asmenims draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl pareiškėjo teiginys dėl jo laikymo kartu su rūkančiu asmeniu ir dėl to patiriamų nepatogumų yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau teigti, kad areštinėje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas tik aštuonias dienas, dėl nepakankamos ventiliacijos ir negalėjimo pasivaikščioti jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų.
Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kaip jau minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad neturtinę žalą įvertina tokia suma, nes dėl laikymo areštinėje sąlygų padidėjo vidinė įtampa, patyrė susierzinimą, stresą, tapo agresyvus, jam kilę nepatogumai užsitęsė pernelyg ilgai, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neįrodyti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo laikymo trukmės, be to, pareiškėjas nenurodo motyvų, argumentų, kaip suskaičiuota ši pinigų suma, kokie patyrimai galėjo sąlygoti tokios piniginės sumos susidarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikęs kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, todėl nenustačius atsakovo veiksmuose nei vienos iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, šioje byloje turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo pareikštą prašymą taikyti ieškinio senaties terminą.
Pagal LR CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo skundą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą Kelmės r. PK areštinėje jis sužinojo, išsiaiškino ir faktiškai suvokė tik 2013-02-14, kai padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje sudaromų netinkamų laikymo sąlygų, tačiau nurodytus nepatogumus pareiškėjas turėjo patirti būtent buvimo areštinėje metu, o ne po daugiau kaip penkerių metų. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2007-12-05 patalpinus pareiškėją į Kelmės rajono PK areštinę, į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014-03-18, taigi praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą.
Objektyviai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, 5000 Lt neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. U. skundą atmesti.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.