Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 straipsnį dėl to, kad jis 2016 m. rugsėjo 26 d., laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 14.00 val., Vilniuje, Karaliaučiaus g. 7, nuo automobilio „VW Transporter“ pavogė valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju pagrobto turto vertė negali viršyti 3 MGL dydžio.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, jame apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. N-533-575/2011). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio nukentėjusiojo pareiškimo, G. K. nurodė, jog buvo pavogti jo automobilio „VW Transporter“ valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“. Nei iš šio asmens pareiškimo, nei iš kitos rašytinės bylos medžiagos nėra aišku, kokia yra pavogtų automobilio „VW Transporter“ valstybinių numerių vertė, taip pat nėra aišku, kurie, t. y. ar priekiniai, ar galiniai, ar abeji valstybinių numerių ženklai buvo pavogti. Jeigu būtų nustatyta, jog galimai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, tuomet asmens veikoje galima įžvelgti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio atitinkamose dalyse numatytus požymius, o tai reikštų, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 50 straipsnį negalima. Teismo vertinimu, tai iš esmės sunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, todėl teismas neturi galimybės savo iniciatyva patikslinti M. B. pateikto kaltinimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju siekiama apsaugoti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, bet ir nukentėjusiojo teises į jam padarytos atitinkamo dydžio turtinės žalos atlyginimą, kadangi tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą būtų nustatyta, jog M. B. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, teismas turėtų teisę spręsti klausimą dėl įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kaip tai numato ATPK 37 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, kadangi neištirtos kai kurios svarbios bylos aplinkybės, taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga grąžintinas protokolą surašiusiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 punktu, 260 straipsnio 1 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.