- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2-653-584/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09437-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- P. A.
- Trečiasis asmuo
- M. L., N. L., V. L.
- Advokatai
- Sonata Žuka
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovui M. L., atsakovo P. A. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant atsakovo P. A. įstatyminiam atstovui E. A., tretiesiems asmenims M. L., M. L., N. L., trečiojo asmens V. L. įstatyminei atstovei R. I. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui P. A., su trečiaisiais asmenimis M. L., M. L., N. L., V. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad G. A., mirusios 2010-04-17, vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-12-17 G. A. santuokos su R. A., mirusiu 1998-12-11, metu yra asmeninė G. A. nuosavybės (1 t., b. l. 92-98).
Ieškovas savo ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. A. ir R. A. santuoką sudarė 1981 m. liepos mėn. 30 d. Ištuoka registruota 1994 m. balandžio mėn. 14 d. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikėja G. A. įsigijo 1992 m. gruodžio mėn. 17 d. sudarytos sutarties pagrindu vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis. Po santuokos nutraukimo 1994-04-14 R. A. išsikėlė iš paveldimo buto ir apsigyveno atskirai. R. A. mirė 1998 m. gruodžio mėn. 11 d. Paveldimas butas buvo įgytas santuokos metu, tačiau, atsižvelgiant į visas su jo įgijimu susijusias faktines aplinkybes, taip pat sutuoktinių valią, išreikštą tiek šio buto pirkimo metu, tiek ir santuokos nutraukimo metu, bei vadovaujantis galiojusių teisės aktų nuostatomis, paveldimas butas yra pripažintinas asmenine G. A. nuosavybe. Ieškovas pažymėjo, kad G. A. ir jos sutuoktinis R. A. išreiškė valią, jog perkamas butas būtų G. A. asmeninė nuosavybė. Teisė įgyti šį butą buvo suteikta G. A., kuri buvo buto pardavėjo Kauno valstybinės Ketaus liejyklos darbuotoja. Buto kaina sumokėta tik G. A. investiciniais čekiais. Sutartis sudaryta G. A. vardu, ji viešame registre nurodyta buto savininke. R. A. materialiai neprisidėjo bei kitaip nedalyvavo buto pirkimo sandorio sudarymo ir vykdymo veiksmuose, kadangi pagal sutuoktinių susitarimą, jie abu nepretendavo į jokį kito sutuoktinio vardu įgyjamą turtą, t. y. R. A. atsisakė visų teisių į sutuoktinės privatizuotą butą, o G. A. nepretendavo į sutuoktinio santuokos metu įgytus du kitus nekilnojamojo turto objektus. Buto privatizavimas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir lengvatinis kreditas buto statybai yra dvi atskiros valstybės paramos gyventojams formos ir kad galima pasinaudoti tik viena iš jų. Tokiu būdu, asmuo, siekiantis nuosavybėn įgyti gyvenamąjį butą, turėjo pasirinkti, ar lengvatine tvarka privatizuoti butą ar pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis statant butą. Palikėjos sutuoktiniui R. A. dar iki santuokos su palikėja sudarymo DŽDT sprendimu buvo suteiktas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai. Gyvenamasis namas, jo priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo pabaigti statyti santuokos su palikėja metu 1982 m. Nuosavybės teisė į šiuos pastatus R. A. vardu buvo įregistruota vadovaujantis 1982-08-06 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, palikėjos sutuoktinis R. A. buvo 254-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau - 254-oji GNSB) narys. Šis gyvenamojo namo statybos kooperatyvas 1990 metais pastatė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. A., laikotarpiu nuo buto pastatymo iki 1996 metų liepos mėnesio visiškai išmokėjęs už butą mokėtiną pajų, nuosavybės teise įgijo kooperatinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybai buvo suteiktas lengvatinis kreditas. R. A. nuosavybės teisė į minėtą butą buvo įregistruota remiantis 254-osios GNSB 1996-07-11 išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančia visišką atsiskaitymą už įgytą butą. Palikėjos sutuoktinis R. A. santuokos metu 1982-08-06 įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei santuokos metu 1990 m. įstojo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą siekė nuosavybėn įgyti statomą kooperatinį butą. Pagal sutuoktinių susitarimą, G. A. nepretendavo į šį sutuoktinio įgytą turtą ir negavo jokios jo dalies, t. y. minėtą namą R. A. neatlygintinai perleido dabar jau mirusiai savo dukrai M. S., o kooperatinį butą pardavė nedelsiant po jo nuosavybės įregistravimo, kadangi buvo nutaręs po santuokos nutraukimo ne tik išsikelti iš sutuoktinei priklausančio buto, bet ir apsigyventi Jonavos mieste perkamame kitame bute.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 1981 m. liepos 30 d. buvo sudaryta G. A. ir atsakovo tėvo R. A. santuoka. 1994 m. balandžio 14 d. G. A. ir R. A. santuoka buvo nutraukta. Nors santuoka buvo nutraukta, tačiau jie toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sutuoktiniai išsiskyrė dėl to, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas, sutuoktiniai galėjo turėti tik vieną butą, o R. A. ir G. A. turėjo galimybę iš savo darboviečių gauti po butą. Todėl sutuoktiniai siekdami įsigyti du butus, išsiskyrė. R. A. mirė 1998 m. gruodžio 11 d. G. A. mirė 2010 m. balandžio 17 d. Santuokos metu R. A. ir G. A. įgijo du butus: vieną adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovo tėvas gyveno iki savo mirties, ir kitą butą adresu (duomenys neskelbtini). Butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai pardavė ir už tuos pinigus nupirko du butus Rukloje, iš kurių vieną, jie padovanojo G. sūnui J., o kitą padovanojo R. dukrai M. Butas esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas sutuoktinių santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kad šis butas buvo G. A. įgytas (privatizuotas) santuokos metu, yra taikoma prezumpcija, jog šis turtas yra palikėjos ir buvusio jos sutuoktinio R. A. bendra jungtinė nuosavybė. Po R. A. mirties palikimą priėmė jo du vaikai: P. A. ir jo sesuo M. S.. Tokiu būdu atsakovas P. A. ir M. S. po R. A. mirties, paveldėjo R. A. palikimo dalį, t. y. pusę ginčo buto. M. S. mirė 2005-07-09. Po jos mirties palikimą priėmė jos brolis P. A., veikiantis per globėją E. A., atstovaujamą E. A.. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad R. A. po santuokos nutraukimo 1994-04-14 išsikėlė iš buto neatitinka tikrovės, nes po R. A. mirties visa jam skirta korespondencija buvo siunčiama adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į sutuoktinių valią, išreikštą tiek buto pirkimo metu, tiek ir santuokos nutraukimo metu, bei vadovaujantis galiojusių teisės aktų nuostatomis, paveldimas butas yra buvusių sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir buvo įregistruotas vieno sutuoktinio - G. A. vardu. Reikalavimo dėl turto padalinimo teisę abu sutuoktiniai įgijo nutraukus santuoką, tačiau jie nereiškė vienas kitam jokių reikalavimų dėl turto pasidalinimo bei liko gyventi kartu. Atsakovas nesutinka su ieškovų argumentu, kad butas pripažintinas asmenine nuosavybe, dėl to, kad buto kaina sumokėta vien tik pirkėjos G. A. investiciniais čekiais. Pažymėtina, jog visas santuokoje įgytas turtas laikomas santuokiniu, todėl čekiai įmokėti santuokoje yra santuokinis turtas. Aplinkybė, kad sutuoktiniai pardavę R. A. vardu 1996 m. liepos 11 d., įgytą butą, nupirko butus abiejų sutuoktinių vaikams, patvirtina, kad sutuoktiniai ir po santuokos vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi savo vaikais.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir iš esmės patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad A. po santuokos nutraukimo turto nepasidalino, santuokos metu įgytame bute (duomenys neskelbtini), iki 1997 m. gyveno kartu. A. gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini) gatvėje Kaune, patvirtinta jo testamentas, įgaliojimas, Trakų raj. valdybos sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės: 1981-07-30 buvo sudaryta G. A. ir R. A. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18). 1992-12-17 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu G. A. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15, 21). Iš 1992-12-17 pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos tarp Kauno valstybinės Ketaus liejyklos atstovaujamos atstovės J. M. ir G. A., Kauno valstybinės Ketaus liejyklos ir Taupomojo banko 1992-12-02 pranešimų matyti, kad G. A. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jį sumokėdama valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) - 5452 talonų (1 t., b. l. 23-24).G. A. ir R. A. santuoka nutraukta 1994-04-14, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19, 20). Po santuokos nutraukimo R. A. vardu pagal 1996-07-11 Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 1996-07-12 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas O. K. (1 t., b. l. 33-34). 1996-07-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu R. A. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 7-8). Pagal Gyventojų registro tarnybos 2010-11-22 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nuo 1992-12-03 iki 1996-03-05 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 1996-03-05 iki 1996-10-17 (duomenys neskelbtini), nuo 1996-10-17 (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (2 t., b. l. 12). R. A. 1998-12-11 mirė, įrašo Nr. 12 (1 t., b. l. 22). Po R. A. mirties jo palikimą pagal testamentą priėmė dukra M. S., o palikimo privalomosios 2/9 turto dalys atiteko R. A. nedarbingam sūnui P. A., šias aplinkybes patvirtina Jonavos rajono notarų biuro notarės V. P. 1999-09-01 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (2 t., b. l. 17-23). 2010-06-15 pareiškimu Jonavos rajono 2-ajam notaro biurui, palikimą atsiradusį po M. S. mirties 2005-07-09, priėmė įpėdinis pagal įstatymą P. A. (2 t., b. l. 25). G. A. mirė 2010-04-17, įrašo Nr. 1241 (1 t., b. l. 14). Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. V. 2012-05-12 liudijimu patvirtino, kad palikimą atsiradusį po G. A. mirties priėmė testamentiniai įpėdiniai M. L. ir J. L.(1 t, b. l. 16). 2010-10-11 nutarimu notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą M. L. ir J. L. iki bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas G. A. vardu yra jos asmeninė nuosavybė ar bus nustatyta jos turto dalis šiame daikte (1 t, b. l. 17).J. L. mirė 2012-03-13, palikimą atsiradusį po jo mirties priėmė M. L., V. L., N. L., M. L., tačiau įpėdiniai įstoti į bylą ieškovais vietoje J. L. valios neišreiškė (2 t., b. l. 64,76),todėl byloje teismo iniciatyva buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis . Atsakovas P. A. 2000-09-26 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ir 2000-10-17 Kauno miesto valdybos sprendimu jo globėju paskirtas sūnus E. A. (1 t., b. l. 49, 50).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Butų privatizavimo įstatymo pagrindu vieno sutuoktinio vardu įgyto buto nuosavybės formos. Pažymėtina, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos.
Ieškovai ieškinį grindė Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nurodydami, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto, o R. A. santuokos su G. A. metu įgijo nuosavybės teisę į namų valdą (duomenys neskelbtini) ir siekė nuosavybėn įgyti kooperatinį butą (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo įgyti nuosavybės teisės į sutuoktinės privatizuojamą butą.
Nagrinėjant šiuos ieškovų nurodytus motyvus, nustatytina ,kad 1982-08-06 Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 1959 m. (1 t., b. l. 28-32, 2 t., b. l. 44-48). 1986-03-24 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą perleido M. S. (2 t., b. l. 49-50). Nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), R. A. įgijo pagal 1996-07-11 Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad nuosavybės teisę į butą esantį (duomenys neskelbtini), R. A. faktiškai įgijo iki buto, esančio T. (duomenys neskelbtini), 1992-12-17 pirkimo – pardavimo sutarties pagal Privatizavimo įstatymą sudarymo. Priešingai iš byloje, esančios 254-osios GNS bendrijos pažymos, matyti, kad Kauno ketaus liejykla gyvenamąjį namą pradėjo statyti 1990 m. gruodžio mėn. savo lėšomis, 1993-07-22 namas perduotas bendrijai, statybą numatoma užbaigti 1994-09-30 (2 t., b. l. 54). 1994- 05-19 254-ajai GNS bendrijai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo suteiktas 190000 Lt kreditas (2 t., b. l. 52,53). Pagal Lietuvos valstybinio komercinio banko 1996-07-11 pažymą R. A. paskolą padengė 1996-07-11 ir tik tada įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad G. A. privatizuojant butą, esantį, (duomenys neskelbtini), R. A. negalėjo būti taikomas Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas privatizuoti butą, kadangi nebuvo įstatyme numatytų sąlygų, ,jis ginčo buto privatizavimo metu nebuvo pasinaudojęs lengvatine tvarka įgyti nekilnojamąjį turtą . Nekilnojamojo turto -gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės, tokiu atveju ,šioje byloje yra visiškai nereikšmingos. Pastebėtina ,kad gyvenamasis namas įgytas statybos būdu, buvo 1986-03-24 Dovanojimo sutartimi padovanotas M. S. , o butas, (duomenys neskelbtini), įgytas po privatizavimo sandorio -1996-07-11.
Ieškovai savo reikalavimą butą pripažinti asmenine G. A. nuosavybe taip pat grindė tuo, kad ji privatizuojamojo buto kainą sumokėjo vien tik savo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir R. A. materialiai prie buto įsigijimo neprisidėjo, turto pirkimo procese nedalyvavo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992-12-17 sumokėdama valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) būdama santuokoje su R. A..
Teismų praktikoje yra suformuota nuomonė ,jog santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1d. 7 p. nurodyta sąlyga -aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais ,išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.89 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; ir kt.).
Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012).
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl privatizavimo būdu įgyto buto nuosavybės formos, neturi reikšmės ta aplinkybė- gyveno ar negyveno R. A. ginčo bute. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 1998 m. liepos 1 d. galiojo Butų kodekso 61 straipsnis, pagal kurį šeimos nariui laikinai išvykus, gyvenamoji patalpa jam paliekama šešiems mėnesiams, tačiau iki nustatyto termino negrįžęs asmuo pripažįstamas netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa teismine tvarka pagal nuomotojo arba likusių šioje patalpoje gyventi kitų nuolatinių naudotojų ieškinį. Šioje byloje nėra pateikta duomenų ,kad R. A. įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas netekusiu teisės naudotis ginčo butu . Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. G. ir A. G. parodymai yra neinformatyvūs, kadangi jie tik patvirtino, kad G. A. gyveno bute, (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. ,su vyru, kurį liudytojai pažinojo tik iš matymo, pavardės nežinojo, apie buto įsigijimo aplinkybes žinojo tik abstrakčiai, nurodant, jog ginčo butas buvo privatizuotas, todėl teismas šių liudytojų parodymais nesiremia, nes jie neturi įrodomosios vertės (CPK 177 str., 185 str.).Liudytoja E. A. parodė, kad G. A. su R. A. gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini), iki 1997 m.
Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismo nustatytoms aplinkybėms, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992-12-17 G. A. ir R. A. santuokos metu, kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių jungtinę sutuoktinių nuosavybę ,nepateikus ,nėra pagrindo pripažinti buto asmenine G. A. nuosavybe, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Šiam turtui taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.
Teismo nuomone, aplinkybė, jog turtas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, gali tik sudaryti pagrindą svarstyti klausimą dėl vieno sutuoktinio pareigos kompensuoti kitam sutuoktiniui dalį jo panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, kylančios iš draudimo nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.
Ieškinį atmetus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 135,24Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.