Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo P. K. pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys P. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., D. K., institucija, teikianti išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracija Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-08-24 nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas, nors ir pateikė patikslintą pareiškimą, tačiau visų teismo nurodytų pareiškimo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, t. y. nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia prašomo pripažinti neveiksniu asmens negalia, nenurodė gydymo įstaigos, kur gydosi P. K., todėl, vadovaudamasis CPK 466 str., konstatavo, jog negalės išreikalauti medicininių P. K. dokumentų bei paskirti jam ekspertizę. Esant šioms aplinkybėms, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžintino pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.)

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens teisės kreiptis į teismą taisyklės pareiškimo (ieškinio) prasme nurodytos CPK 135 straipsnyje. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 110-111 straipsniai), ieškinyje, be kita ko, nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, CPK normos imperatyviai nustato ieškiniui (pareiškimui) keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia prašomo pripažinti neveiksniu asmens negalia, nenurodė gydymo įstaigos, kur gydosi P. K., todėl, vadovaudamasis CPK 466 straipsniu, konstatavo, jog negalės išreikalauti medicininių P. K. dokumentų bei paskirti jam ekspertizę. Dėl to apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra įvykdęs CPK reikalavimų ir pareiškimo priėmimas negalimas.

8. Apeliacinės instancijos teismas ne iki galo sutinka su apylinkės teismo teisine strategija ir mano, kad apylinkės teismas, pirmiausia tikslingai išnaudojęs teisinį įrankį – trūkumų šalinimo institutą, vėliau be pagrindo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžintino pareiškėjui.

Nagrinėdamas susidariusią teisinę situaciją apeliacinės instancijos teismas mano, jog apylinkės teismas pernelyg griežtai vertino ieškinio (pareiškimo) priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo pozicija buvo aiški, jis manė, kad visi pareiškimo trūkumai pašalinti ir reikiami įrodymai pateikti. Tokia situacija iš esmės nesudaro kliūčių tolimesniam bylos procesui (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

9. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyti trūkumai – įrodymai, jų (ne)pakankamumas (CPK 177 straipsnis) vertintini bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje, jau kartą pasinaudojus trūkumų šalinimo institutu.

10. Sutiktina su apylinkės teismu, jog pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, turi pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau ši pareiga nėra absoliuti. Tokių įrodymų, ne/buvimas ir / ar jų (ne)pakankamumas turi įtakos sprendžiant pareiškimo (ne)tenkinimo klausimą, bet negali būti kliūtis pareiškėjui kreiptis į teismą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio (pareiškimo) institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo P. K. pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.