- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2-245-496/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- I. C.
- Atsakovas
- D. S. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui D. S. C. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. C. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo D. S. C. santuoką, pripažinti dėl santuokos nutraukimo kaltu atsakovą, nustatyti nepilnamečių vaikų M. C. ir D. C. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, priteisti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienai po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikams sukaks pilnametystė, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją ir 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. dviem vaikams lygiomis dalimis.
Ieškovė I. C. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo nutraukti santuoką. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokoje išgyveno penkerius metus, jie gyveno Anglijoje, susilaukė dviejų dukterų. Ieškovė nurodė, kad visą laiką atsakovas jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, antrosios dukters jis nenorėjo susilaukti, nenorėjo pripažinti savo dukra. Ji paaiškino, kad 2017 metų pabaigoje ji su dukromis buvo išvykusi į Lietuvą. Grįžo į Angliją 2018 metų sausio 15 dieną. Po jų grįžimo į bendrus namus, atsakovas dvi savaites su ja nekalbėjo, o sausio 28 dieną jis grįžo į namus labai piktas, jis jai sudavė smūgius, spjovė į ją. Ji iškvietė policiją ir jį policijos pareigūnai išsivežė. Po šio įvykio jam buvo uždrausta artintis prie jos iki gegužės 31 dienos. Nuo vaikų gimimo ji visą laiką rūpinosi ir prižiūrėjo dukras. Atsakovas su dukromis bendravo nepastoviai, tik tada, kai jis buvo geros nuotaikos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pykdavo ant jos be priežasties, kažko pats prisigalvodavo. Tokiu metu jis išlaikymo dukroms nedavė. Po 2018 metų sausio 28 dienos, kai jam buvo uždrausta bendrauti su ja, jis su vaikais bendravo keletą kartų, kitam asmeniui palydint vaikus į susitikimą. Tačiau jis pradėjo užgaulioti lydintį asmenį. Nuo sausio mėnesio jis visiškai neskyrė pinigų šeimos pragyvenimui, ji viena nepajėgė Anglijoje išlaikyti šeimos, todėl ji buvo priversta grįžti į Lietuvą, kurioje turi savo butą, bei kur jai gali padėti artimi giminaičiai. Į Lietuvą ji grįžo 2018 metų balandžio 14 dieną. Dėl grįžimo gyventi į Lietuvą, ji nenuėjo į teismą, kai buvo nagrinėjama byla prieš atsakovą dėl smurto. Dėl jos nenuvykimo į teismą nebuvo liudytojų ir atsakovas nebuvo nuteistas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kaltas dėl jų santuokos iširimo, nes jis ją žemino, vartojo psichinį ir fizinį smurtą prieš ją, neišlaikė šeimos. Jei jis būdavo piktas, tai nemokėjo mokesčių, neskyrė išlaikymo vaikams. Jei nepykdavo, tai duodavo pusę pinigų mokesčiams. Ieškovė nurodė, kad dukroms su ja gyventi yra gerai, jos yra artimos, bendrauja su močiute, abi mergaitės lanko vaikų darželio tą pačią grupę. Atsakovas šiuo metu gyvena Rumunijoje, ši šalis vaikams neįprasta, vyresnioji dukra ten buvo vieną kartą, mažoji šioje šalyje nėra buvusi. Vaikai yra matę atsakovo seserį, o močiutę, atsakovo mamą, matė labai mažai. Atsakovas nuo 2018 metų balandžio su dukromis bendravo keletą kartų elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovė prašo dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukromis. Ji prašo, kad iki vaikams sukaks aštuoneri metai, vaikai su tėvu bendrautų vaikų gyvenamojoje vietoje, jai dalyvaujant. Mano, kad vaikai iki aštuonerių metų yra nelabai savarankiški, todėl yra būtinas vaikams artimo žmogaus - mamos dalyvavimas, joms bendraujant su atskirai gyvenančiu tėvu. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas ir anksčiau mokydavo dukras mamą mušti, spjaudyti, rodyti liežuvį, todėl mano, kad ji turi dalyvauti vaikams bendraujant su tėvu dėl to, kad nebūtų daroma bloga įtaka vaikams. Kai vaikams sukaks aštuoneri metai, jos galės su tėvu bendrauti laisvai, atsižvelgiant į vaikų nuomonę. Ieškovė nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 28 dienos atsakovas nė karto neskyrė išlaikymo dukroms, prašo priteisti iš jo išlaikymą dukroms po 250 Eur kiekvienai per mėnesį, bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018-02-01 dienos. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje ji pati iš savo pinigų nusipirko butą Lietuvoje, prašo šį butą paskirti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas žinojo apie buto pirkimą ir su tuo sutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas D. S. C. pateikė teismui dokumentą, kurį teismas vertina kaip atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jis nurodė, kad bylą turėtų būti sprendžiama Anglijoje, kur jie su sutuoktine gyveno. Atsakovas nurodė, kad ieškovė su dukrytėmis 2017 metų gruodžio mėnesį išvyko į Lietuvą, buvo žadėjusi grįžti 2018 m. sausio 2 dieną, o grįžo sausio 15 dieną ir buvo pasikeitusi. Nurodo, kad ieškovė grįžo agresyvi, o kulminacija buvo pasiekta tada, kai ieškovė jam sudavė per veidą. Po šio įvykio atvyko policija ir jį sulaikė trijų dienų laikotarpiui. Vėliau jis gavo nutarimą, kad nepasitvirtino jam pateiktas kaltinimas. Per jo sulaikymo laiką ieškovė su dukromis išvyko iš jų gyvenamosios vietos į Lietuvos Respubliką, taip sukeldama grėsmę nepilnametėms dukroms. Nurodo, kad jam pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, todėl reikėtų ištirti ieškovės psichinę ir psichologinę sveikatą. Atsakovas mano, kad dukroms būtų saugu augti Rumunijoje pagal jo gyvenamąją vietą, kad jis galėtų rūpintis dukromis bei aklės paslaugos kainuotų tik apie 150 Eur. Atsakovas mano, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis.
Atsakovas D. S. C. į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepareiškė, apie teismo posėdį jam pranešta per atstovę.
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su ieškiniu sutinka, prašo patenkinti ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo priteisimo. Atstovas nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui iš atsakovo turi būti priteistas materialinis išlaikymas ne mažesnis, kaip po 200 Eur kas mėnesį, bei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš santuokos liudijimo matyti, kad I. C. ir D. S. C. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Hereford miesto rotušėje. Santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Lietuvos Respublikoje, Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 67. Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo matyti, kad I. C. ir D. S. C. šeimoje gimė dvi dukros M. C. (duomenys neskelbtini), ir D. C. (duomenys neskelbtini). Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo, kad I. C. su dukromis D. C. ir M. C. nuo 2018 metų balandžio 16 dienos gyvena Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad I. C. ir D. S. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto, įgyto 2015-12-17, tai 8/213 dalis 2,1300 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Girnikų k.v., ir dviejų kambarių, 43,35 kv. m. butą su rūsiu 12,70 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas : (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A2p, 2 070 Eur rinkos vertės.
Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir jos nepilnametės dukros yra deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat šalys Lietuvos Respublikos teritorijoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalį ir butą, todėl teismas pripažįsta, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Taip pat teismas pažymi, kad ankstesnėje šalių gyvenamojoje vietoje – Anglijoje – nebegyvena nei ieškovė, nei atsakovas, kuris pats nurodė gyvenantis Rumunijoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK ) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią pripažįstama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovė ieškinyje ir pasisakydama teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su atsakovu šeima yra iširusi, jie daugiau nei metus laiko kartu negyvena dėl atsakovo veiksmų, kai jis vartojo smurtą prieš ją vaikų akivaizdoje. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šeimą rėmė nepastoviai, o pastaruosius metus laiko visiškai nesirūpina šeimos, tame tarpe vaikų, išlaikymu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis per pastaruosius metus laiko nuo 2018-01-28 dienos būtų išlaikęs šeimą ar dukras. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad 2018-01-28 dieną šeimoje buvo konfliktas, tačiau jis nurodė, kad ieškovė jam sudavė per veidą. Tačiau toliau jis nurodo, kad policijos pareigūnai jį išsivežė iš šeimos namų ir tris dienas jis negalėjo sugrįžti. Ta aplinkybė, kad iš namų buvo išvežtas atsakovas D. S. C., o ne ieškovė, įrodo, kad smurtavo būtent atsakovas D. S. C. Į bylą pateiktas Vaiko ir šeimos įvertinimas, kurį atliko Herefordshire Council pareigūnai. Įvertinime nurodyta, kad iš policijos buvo gautas pranešimas, kad D. trenkė I. per veidą tuo metu, kai ši rankose laikė D. D. buvo įpareigotas nekontaktuoti su Irmina ir nesiartinti prie šeimos namų. Teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę, bei metus laiko visiškai nesirūpina šeima, jos neišlaiko, todėl teismas pripažįsta, kad šeima iširo dėl atsakovas kaltės.
Sutuoktiniai apie metus laiko gyvena atskirai, ieškovė taikytis nenori, yra galutinai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, atsakovas neišreiškė noro susitaikyti, sutuoktiniai gyvena skirtingose šalyse, nebendrauja, todėl teismas nemato pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas.
Ieškovė prašo nustatyti vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė yra girtaujanti, smurtaujanti motina ir prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Iš anksčiau paminėto 2018 metų Vaiko ir šeimos įvertinimo matyti, kad atsakovas smurtavo prieš sutuoktinę, laikančią mažametę dukrą, bei visą laiką mažametės dukros buvo prižiūrimos mamos I. C., šalims gyvenant kartu bei gyvenant atskirai. Dėl šios priežasties mažamečių vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su tėvu. Lietuvos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nustatė, kad Lietuvoje nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos geros, mergaites mama rūpestingai prižiūri, mergaitės lanko vaikų darželį. Tenkintinas ieškinys dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos su mama nustatymo. Tenkintinas ieškovės prašymas leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Siekdamas apsaugoti vaikų interesus, bei atsižvelgiant į vaikų amžių teismas sprendžia, kad iki M. ir D. sukaks aštuoneri metai, jos galės bendrauti su tėvu ryšių priemonėmis bei vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaikų mamai I. C. Vėliau tėvas su dukromis galės bendrauti laisvai, atsižvelgiant į vaikų interesus.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Ieškovė I. C. prašo priteisti iš atsakovo D. S. C. nepilnamečių vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2018-08-01 iki vaikų pilnametystės. Atsakovas prieštaravimo šiam reikalavimui nepareiškė, tik nurodė, kad Rumunijoje auklės paslaugos būtų apie 150 Eur. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, jis jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas ir gali bei privalo teikti vaikams išlaikymą. Spręsdamas dėl reikiamo išlaikymo vaikams dydžio teismas atkreipia dėmesį į ieškovės paaiškinimus apie vaikų poreikius maistui, rūbams, batams, būstui, ugdymo priemonėms, higienai, bei į ieškovės nurodomą sumą, kad dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 700-800 Eur. Teismas sprendžia, kad abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios ir nutaria, kad vieno vaiko poreikius atitinka 200 Eur suma per mėnesį iš vieno iš tėvų. Pripažįstama, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatos numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius nuo 2018-02-01 iki 2018-07-31 abiem dukroms lygiomis dalimis, iš viso 3000 Eurų. T. y. prašoma priteisti po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Byloje nekyla ginčas, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario 1 dienos atsakovas D. S. C. neteikė išlaikymo dukroms M. ir D., todėl išlaikymo įsiskolinimas yra priteistinas už visą prašomą laikotarpį. Anksčiau aptarta, kad priteistino išlaikymo vienam vaikui dydis yra 200 Eur per mėnesį, todėl tokia suma priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukterų M. Ir D. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Eur (200 Eur x 2 x 6 mėn.).
CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui pavedama valdyti nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai I. C., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje - 8/213 dalis 2,1300 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių butą su rūsiu tuo pačiu adresu. Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą priteisti jai kaip asmeninę nuosavybę, nurodo, kad ji pirko butą iš savo asmeninių lėšų. Tačiau asmeninių lėšų panaudojimo ieškovė neįrodė, butas įgytas santuokos metu kaip abiejų sutuoktinių bendra nuosavybė, todėl nekilnojamasis turtas negali būti paskirtas vienai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad butas yra nedidelis, jo padalinti natūroje dviem išsituokusiems asmenims nėra galimybės, todėl butas paskirtinas ieškovei, tačiau ji turi sumokėti atsakovui pusės buto ir žemės sklypo vertės kompensaciją. Registrų centro duomenimis žemės sklypo rinkos vertė yra 176 Eur, buto rinkos vertė yra 2 070 Eur, iš viso 2 246 Eur. Atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei paliekamą jo turto dalį sudaro 1 123 Eur.
Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė C. pavardė (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).
Ieškovei I. C. yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinys yra iš esmės tenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisina jos sumokėta žyminio mokesčio suma – 68 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei iš atsakovo priteistini 68 Eurai jos sumokėto žyminio mokesčio.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla užvesta pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Iš viso šioje byloje žyminio mokesčio dydis yra toks: 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur. x 2 x 12 x 3 % x 75 %), ir 26 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo, iš viso 209 Eur. Iš šios sumos atskaičius ieškovės sumokėtą sumą – 68 Eur, iš atsakovo valstybei yra priteistina 141 Eur žyminio mokesčio bei 10,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 151,29 Eur. bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo yra priteisiamos valstybės antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 182 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 307 ir 385 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Hereford miesto rotušėje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 67, tarp D. S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. C., a. k. 4(duomenys neskelbtini), turinčių du nepilnamečius vaikus.
Dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą D. S. C.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. C.
Nustatyti, kad atsakovas D. S. C. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C., gim. (duomenys neskelbtini), iki vaikams sukaks po aštuonerius metus tik vaikų mamos I. C. akivaizdoje ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Nustatyti, kad D. S. C. apie ketinimą atvykti pas vaikus pagal jų gyvenamąją vietą informuoja vaikų motiną I. C. prieš 7 (septynias) paras sms žinute. Vaikams sulaukus 8 (aštuonerių) metų atsakovo D. S. C. bendravimas su vaikais M. C. Ir D. C. nustatomas be apribojimų, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus dėl bendravimo vietos.
Priteisti iš D. S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. C., gimusios (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur. (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 16 dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistą materialinį išlaikymą kasmet indeksuoti atsižvelgiant į metinės infliacijos lygį. Taip pat priteisti iš D. S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. C., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus) lygiomis dalimis, kiekvienai po 1 200 Eur už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-07-31.
Paskirti I. C. nepilnamečių vaikų M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti I. C. asmeninės nuosavybės teisėmis 8/213 dalis 2,1300 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Girnikų k.v., esančio (duomenys neskelbtini), 176 Eur rinkos vertės, ir butą su rūsiu 12,70 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas : (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A2p, 2 070 Eur rinkos vertės.
Priteisti atsakovui D. S. C. iš I. C. 1 123 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris eurus) kompensacijos už I. C. asmeninės nuosavybės teise atitekusį turtą.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę C.
Priteisti iš D. S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), I. C. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-245-496/2019“ 151,29 Eur. (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 29 ct.) ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 182 Eur. (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.