- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-265-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-300239-2018-5-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Ieškovas
- Ž. P. S.
- Atsakovas
- J. N.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1922-266/2018 pagal ieškovo Ž. P. S. ieškinį atsakovei J. N., trečiajam asmeniui S. M. dėl nuosavybės atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė: a) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti asmenine nuosavybe šias negyvenamas patalpas, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais : R-13 koridorių – 7,02 kv.m., ploto, R-16 sandėlį – 4,19 kv . m., ploto, R-19 reklaminę vitriną – 2,47 kv. m., kas sudaro bendrą 13,68 kv. m. plotą, adresu (duomenys neskelbtini); b) atsakovei J. N. priteisti asmeninėn nuosavybėn negyvenamas patalpas, pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu : R-14 salę-12,19 kv. m. ploto ir priskirti naudotis bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais R-1 koridorių – 0,45 kv. m. ploto, R-17 koridorių – 3,40 kv. m., kas sudaro 13,68 kv. m. ploto; c) trečiajam asmeniui asmeninėn nuosavybėn skirti negyvenamas patalpas, pastate unikalus Nr. 3595-9000-2023:0024, plane pažymėtas indeksu R-14 salę- 5,56 kv. m. ploto ir skirti naudotis bendrojo naudojimo patalpas pažymėtas plane indeksu R-1- 0,45 kv. m., R-17 , 3,40 kv. m. ploto; d) panaikinti perėjimą iš patalpos, pažymėtos plane indeksu R-14 į patalpą, pažymėtą plane indeksu R-16 ieškovo lėšomis ir darbu; e) ieškovas sumoka piniginę kompensaciją trečiajam asmeniui už jai tenkančią mažesnę dalį nekilnojamojo turto (1,49 kv. m.,) 64,70 eurų, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino ir pateikė įrodymus, kad jis 1997 metais iš A. S. nusipirko dalį patalpų rūsyje, esančių (duomenys neskelbtini), vėliau savo lėšomis pasistatė priestatą, plane pažymėtą R-13 ir R-16 , o dar vėliau vitriną, plane pažymėtą R-19. Nurodė, kad dalinės nuosavybės teise valdo 1368/3528 negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 31,43 kv. m., bei naudojasi bendro naudojimo patalpomis (koridoriais), plane pažymėtais R-1 ir R-17. Dalį patalpų, plane pažymėtu R-14, 2009 metais padovanojo sūnui Ž. S.. J. N. 2017 metais iš varžytinių nusipirko Ž. S. naudotas patalpas, plane pažymėtas R-14 , t.y. tokiu būdu sandoriu įgijo 2160/3528 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini).
3. Bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu J. N. dalį patalpų padovanojo S. M. (trečiajam asmeniui), o vėliau savo dalį J. N. padovanojo savo motinai J. N. (atsakovei).
Šalies argumentai
4. Ieškovas paaiškino, kad tiek į jo, tiek ir į atsakovės J. N. patalpas yra atskiri įėjimai. Iki atsakovei įsigyjant patalpas, ieškovas naudojosi patalpomis plane pažymėtomis R-13, tai koridoriumi, sandėliu, plane pažymėtu R-16 ir virtina, pažymėta R-19 , kurią pasistatė pats, turėdamas tuometinio bendrasavininkio sutikimą. Jis yra Anykščių menininkų asociacijos vadovas, organizuoja įvairias parodas, susijusias su Anykščių savivaldybės kultūriniais projektais Anykščių miestui ir miesto svečiams, todėl jam buvo reikalingos patalpos parodų rengimui. Naudojimosi patalpomis tvarka nusistovėjusi daug metų. Nurodo, jog siūlė vaikščioti į patalpas, kuriomis naudojasi atsakovė, tretysis asmuo, pro atskirus įėjimus, siūlė užmūryti duris esančias tarp patalpų plane pažymėtų R-16 ir R-14 ir tokiu būdu kiekvienam patalpomis naudotis atskirai taip išvengiant konfliktų, kuriuos inicijuoja S. M..
5. Ieškovas sutiko savo lėšomis užmūryti duris tarp patalpų R-14 ir R-16, taip pat sutiko kompensuoti trečiajam asmeniui 64,70 eurų už jai tenkančią mažesnę dalį nekilnojamojo turto.
Šalies argumentai
6. Atsakovė J. N. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog bendrai naudojamų patalpų kvadratūra yra 31,43 kv.m. Ieškovui priklauso 12,19 kv.m. jai 12,19 kv.m. ir trečiajam asmeniui S. M. 7,05 kv.m. Teigia, kad ieškovas nori atsidalinti daugiau patalpų ir nori pasiimti 4,34 kv.m. laiptinę, esančią prie patalpos R-13, kurios plotas nėra įtrauktas į bendrą patalpų plotą ir kuri priklauso atsakovei su trečiuoju asmeniu. Atsakovė sutiktų gauti tas patalpas, kurias sau nori atsidalinti ieškovas, nes ieškovo prašoma atidalinti patalpų dalis yra vertingesnė. Pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą patalpų atsidalinti negalima, nes atsakovei ir trečiajam asmeniui siūlomos patalpos yra labai mažos ir jas naudoti galima tik turint pagrindinį įėjimą į visas patalpas iš lauko, kaip yra dabar. Panaikinus praėjimą tarp patalpų R-13 ir R-14, patalpa R-14 (17,75 kv.m.) virstų sandėliavimo patalpa, į kurią patekti būtų galima tik pro 5 duris, esančias bendro naudojimo laiptinėje. Atsakovė su trečiuoju asmeniu sutiktų nupirkti iš ieškovo jam priklausančių patalpų dalį už 2000 eurų. Taip pat siūlo ieškovui draugiškai naudotis visomis patalpomis. Šiuo metu patalpomis nesinaudoja. Atsakovė nurodė, jog dar nežino kokiu verslu užsiims, tikriausiai tai bus susiję su nekilnojamuoju turtu, todėl įsirengus biurą klientams bus nepatogu į jį patekti.
7. Tretysis asmuo S. M. prašė ieškinį atmesti. Jos argumentai iš esmės yra analogiški atsakovės paaiškinimams. Nurodė, kad ginčo turto bendrasavininke tapo, kai atsakovės dukra J. N. padovanojo dalį patalpų. Jos manymu atsidalinti patalpų taip, kaip siūlo ieškovas neįmanoma. Ji siūlo draugiškai visiems kartu jomis naudotis. Ieškovas yra nesąžiningas, nes nori gauti daugiau patalpų ir dar laiptinę 4.30 kv.m., kuri nėra įskaičiuota į patalpų plotą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Pirmos instancijos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo Ž. P. S. ieškinį patenkino. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino Ž. P. S. asmenine nuosavybe šias negyvenamąsias patalpas, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais: R-13, koridorių - 7,02 m², ploto, R-16 - sandėlį – 4,19 m² ploto, R-19 reklaminę vitriną – 2,47 m² ploto, kas sudaro bendrą 13,68 m² plotą, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. N. asmeninėn nuosavybėn priteisė negyvenamąsias patalpas, esančias pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu R-14 salę- 12,19 kv.m. ploto ir priskyrė naudotis bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane indeksais R-1 koridorių – 0,45 kv.m. ploto, R- 17 koridorių – 3,40 ploto. Trečiajam asmeniui S. M. asmeninėn nuosavybėn paskyrė negyvenamąsias patalpas pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas R- 14 , salę 5,56 kv.m. ploto ir paskyrė naudotis bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane indeksais R-1 koridorių – 0,45 kv.m. ploto, R- 17 koridorių – 3,40 ploto. Panaikino praėjimą iš patalpos, pažymėtos plane indeksu R-14 į patalpą, pažymėtą indeksu R- 16 ieškovo Ž. P. S. lėšomis ir darbu. Priteisė S. M. iš Ž. P. S. 64,70 eurų piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį. Priteisė Ž. P. S. iš J. N., a .k. (duomenys neskelbtini) 220,60 eur (du šimtus dvidešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nusprendė išieškoti iš J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,26 eurus teismo turėtų pašto išlaidų.
9. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kartu su atsakove ir trečiuoju asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 31,43 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas pastate (duomenys neskelbtini) bei naudojasi bendro naudojimo patalpomis (koridoriais), plane pažymėtais R-1 ir R-17. Ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1368/1528 dalis negyvenamųjų patalpų, atsakovė -19/49 dalis, o tretysis asmuo 11/49 dalis negyvenamųjų patalpų. Teismas konstatavo, kad šalys nesutarė dėl atidalijimo būdo. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis).
Šalies argumentai
10. Ieškovas prašydamas atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pateikė pasiūlymą, paskiriant jam patalpas, plane pažymėtas R-13 koridorių 7,02 kv. m., ploto, R-16 sandėlį – 4,19 kv.m., R-19 reklaminę vitriną 2,47 kv.m., kas sudaro 13,68 kv. m. ir atitinka ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų dalį - 1368/1528. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso 19/49 dalių bendrame 31,43 kv.m. plote, kas sudaro 12,19 kv. m. ir 1,49 kv. m. (R-1 – 0,17 kv.m. ir R-17 1.31 kv.m. ) bendro naudojimo patalpų, todėl pagrįstu laikė ieškovo siūlymą atidalinti pastato rūsyje esančią salę, plane pažymėtą R- 17,75 kv. m. ploto, atsakovei skiriant 12,19 kv.m, trečiajam asmeniui, kuriai priklauso 11/49 dalių bendrame 31,43 kv.m. patalpų plote, kas sudaro 7,05 kv.m. ploto ir 0,86 kv.m. bendro naudojimo patalpų plote ( R-1, 0,10 kv.m. , R- 17 0,76 kv.m.,), paskirti tą pačią patalpą, skiriant jai pagal priklausančią dalį 5,56 kv. m. ir abiem (atsakovei ir trečiajam asmeniui) priskirti bendrai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis koridoriumi, plane pažymėtu R-1, 0,45 kv. m. ploto ir koridoriumi, plane pažymėtu R- 17, 3,40 kv.m. Ieškovas sutiko sumokėti trečiajam asmeniui piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį (1,49 kv.m. ) 64,70 eurų. Teismas sprendė, kad toks ieškovo teismui pateiktas atsidalijimo negyvenamųjų patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas. Padarė išvadą, kad minėtą ieškovo pasiūlymą galima įgyvendinti nepažeidžiant atsakovės ir trečiojo asmens teisių.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas P. S. visą laiką ir šiuo metu naudojasi patalpomis, esančiomis priestate ir plane nurodytomis R-13, tai koridoriumi, R- 16, sandėliu bei R-19 virtina, kuri yra iš lauko pusės prie šių patalpų. Į šias patalpas yra atskiras įėjimas. Ieškovas yra įsirengęs atskirą elektros skaitiklį ir moka už sunaudotą elektrą. Tai teismas nustatė ir apžiūrėjęs patalpas vietoje.
12. Teismas nustatė, kad patalpa R-14 yra pastato rūsyje. Ja ieškovas nesinaudojo, ji yra tuščia. Į ją yra atskiras įėjimas bendras visiems pastato patalpų bendrasavininkams, plane pažymėtas R-1 ir R-17. Šia patalpa naudojosi ieškovo sūnus Ž. S.. Tokia buvo nusistovėjusi patalpų naudojimosi tvarka. Nustatė, kad J. N. 2017-11-24 iš varžytinių įsigijo 2160/3528 dalis negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 31,43 kv.m., kurios buvo Ž. S. . Prasidėjus procesui, J. N. dalį patalpų padovanojo trečiajam asmeniui S. M., o likusią patalpų dalį savo motinai J. N. (atsakovei). Nustatė, kad atsakovė J. N. patalpas įsigijo 2018 metais. Prieš perkant patalpas iš varžytinių nei J. N., nei atsakovė J. N. jų neapžiūrėjo ir nevertino jų būklės. Apžiūrint ginčo patalpas vietoje teismas nustatė, jog yra atskiras įėjimas iš kiemo pusės į patalpą R- 14, tai koridoriai, plane pažymėti R-1 ir R- 17, kuriais laisvai patenkama į patalpą R- 14. Trečiojo asmens argumentus, kad koridoriai užkrauti daiktais ir nepatogu patalpomis naudotis, kad į patalpą R-14 patenkama tik praėjus 5 duris, kad patalpa R-14 nebus galima racionaliai naudotis atmetė kaip nepagrįstus. Teismas kaip nepagrįstus atmetė trečiojo asmens argumentus, kad ieškovas nori gauti daugiau patalpų, nes atliekant kadastrinius matavimus neįtraukta į bendrą patalpų plotą laiptinė 4,34 kv. m., esanti prie patalpos R-13. Teismas nustatė, kad ieškovas patalpų atidalinimo variantą siūlo pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo sudaryta 2013-11-20 ir tokie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir laikomi teisingais, nes nenuginčyti. Pažymėjo, kad nei atsakovė, nei tretysis asmuo neteikė kitų pasiūlymų, planų dėl patalpų atsidalijimo, taip pat neteikė pasiūlymų dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovui atsakovės, trečiojo asmens pasiūlymas parduoti savo patalpų dalį už 2000 Eur yra nepriimtinas, nes ieškovas naudojamose patalpose vykdo veiklą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Tretysis asmuo S. M. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1992-266/2018 panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą padarė procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimus. Nurodo, kad proceso metu J. N. byloje dalyvavo kaip atsakovė, tačiau pasikeitus proceso dalyviams ji, S. M., į bylą buvo įtraukta ne atsakove, bet trečiuoju asmeniu. Teigia, kad teismas įtraukdamas apeliantę į teismo procesą trečiuoju asmeniu iš esmės pažeidė jos procesines teises, kadangi ji kaip tretysis asmuo negalėjo realizuoti galimybių ginant materialiąsias subjektines teises dėl jai nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto dalies bendrojoje nuosavybėje (pavyzdžiui, priešieškinio pateikimas).
15. Ieškovas pateikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį pateikė tik vieną jam priimtiniausią padalijimo būdą, bet objektyviai ir motyvuotai neįrodė, kad kitų bendraturčių, t.y atsakovės ir trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Ieškovas teigdamas, kad turtą valdo jau nuo 1997 metų ir dalį perleisdamas savo sūnui Ž. S., nedalindamas turto ir nenustatęs naudojimosi tvarkos, pasielgė neatsakingai, todėl prisiėmė riziką dėl tolimesnių padarinių.
Šalies argumentai
16. Apeliantė teigia, kad teismas priėmė šališką ir iš esmės neobjektyvų sprendimą, kuriuo pažeidė trečiojo asmens ir atsakovės teises.
17. Ieškovas su apeliantės S. M. surašytu ir pasirašytu 2018-12-27 apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pasirašė asmuo, kuris pagal apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus skundo pasirašyti negali, apeliacinį skundą prašo palikti nenagrinėtą. Jei apeliacinis skundas bus nagrinėjamas, apeliacinį skundą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Priteisti iš apeliantės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės procesinės teisės nebuvo pažeistos. S. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta trečiojo asmens teisėmis – tiek su pareiškiančiais reikalavimais, tiek asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsakovė nei parengiamųjų teismo posėdžių metu, nei vėliau teikdama atsiliepimus į ieškovo ieškinį, priešieškinio byloje neteikė, o tretysis asmuo S. M. veikė atsakovės pusėje.
Šalies argumentai
19. Ieškovas nurodo, kad ne vieną kartą siūlė šalims taikiai išspręsti ginčą, tačiau visi jo siūlymai buvo ignoruojami. Todėl apeliantės teiginiai dėl vieno ginčo patalpų atidalijimo būdo yra nepagrįsti. Atsakovė galėjo reikšti ir siūlyti patalpų atidalijimo būdus priešieškiniu. Apeliantė ir atsakovė nesinaudojo joms įstatymu suteiktomis teisėmis ir pareigomis, o jas stengėsi perkelti ieškovui ir teismui. Teigia, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kuris nepažeidžia nei vienos šalies interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja, pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų trečiojo asmens S. M. apeliacinio skundo argumentų. Atsakovė J. N. pirmos instancijos teismo sprendimo neskundė.
22. Apeliantės argumentai, kad teismas įtraukdamas ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pažeidė apeliantės procesines teises (neturėjo galimybių ginti savo materialiąsias teises, negalėjo pateikti priešieškinio) atmestini kaip nepagrįsti.
23. Civilinė byla pagal ieškovo Ž. P. S. ieškinį atsakovei J. N. dėl negyvenamųjų patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, atidalijimo iškelta 2018-03-08. Ieškinys pareikštas atsakovei J. N., kuri iš varžytinių 2017-11-24 nusipirko 2160/3568 dalis negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 31,43 kv.m., su bendro naudojimo patalpomis pastate (duomenys neskelbtini). Atsakovę J. N. civilinėje byloje atstovavo advokatas ir jos mama J. N. pagal atsakovės 2018-03-14 išduotą įgaliojimą, notarinio reg.Nr. II -792, notarė J. V. bei tretysis asmuo S. M. pagal atsakovės J. N. 2018-06-07 išduotą įgaliojimą, notarinio reg. Nr.DS-2585.
24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. N. Negyvenamos patalpos dovanojimo sutartimi 2018-06-18 savo atstovei pagal įgaliojimą S. M. padovanojo 11/49 jai, atsakovei priklausančių 2160/3528 patalpų (7,05 kv. m. ploto).
25. Po dovanojimo sutarties sudarymo (nutarties 24 p.) negyvenamųjų patalpų su bendro naudojimo patalpomis R -1 ( 68/1000 iš 6,55), R-17 (68/1000 iš 50,02 kv.m.),- viso 3,85 kv.m. pastate adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiais tapo ieškovas Ž. P. S., kuriam nuosavybės teise priklauso 1368/3528 ginčo patalpos, kurios bendras plotas 31,43 kv.m., atsakovė J. N., kuriai nuosavybės teise priklauso 19/49 minėtos patalpos ir atsakovės J. N. atstovė S. M., kuriai nuosavybės teise priklauso 11/49 ginčo patalpos.
26. Praėjus dviem dienoms po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovės J. N. atstovė pagal įgaliojimą S. M. 2018-06-20 pateikė teismui prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą kaip atsakovę. Šis S. M. prašymas buvo sprendžiamas 2018-06-22 teismo posėdyje. Teismas S. M. prašymą įtraukti atsakove atmetė, nes nesutiko atsakovas. Tačiau teismas savo iniciatyva S. M. įtraukė trečiuoju asmeniu (2018-06-22 teismo posėdžio garso įrašas 09:23:50). Į ieškovo atstovo klausimą, ar tretysis asmuo reikš savarankiškus reikalavimus, S. M. neatsakė (2018-06-22 teismo posėdžio garso įrašas 09:23:52).
27. Atsakovės J. N. ir trečiojo asmens S. M. atsiliepimai į ieškovo 2018-07-18 patikslintą ieškinį yra analogiški. Tretysis asmuo S. M. savarankiškų reikalavimų nereiškė, nors tokia teise galėjo pasinaudoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės J. N. ir trečiojo asmens S. M. atsiliepimų į 2018-07-18 ieškovo patikslintą ieškinį turinio akivaizdu, jog atsakovės ir trečiojo asmens interesas dėl ginčo dalyko yra tas pats, - todėl darytina išvada, kad S. M. procesinė padėtis byloje yra tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje.
28. Teisė pasirinkti atsakovą ar atsakovus, kurie gali/turi pagal ieškinį atsakyti pagal Civilinio proceso kodekso normas suteikta ieškovui (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 3 dalis). Ieškovui nesutikus įtraukti S. M. atsakove į bylos nagrinėjimą, teismas pagrįstai minėtą S. M. prašymą atmetė ir jos teisių nepažeidė, kadangi S. M. įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. N. jai priklausančią 19/49 negyvenamųjų patalpų su bendro naudojimo patalpomis R -1 ( 68/1000 iš 6,55), R-17 (68/1000 iš 50,02 kv.m.),- viso 3,85 kv.m. pastate adresu (duomenys neskelbtini) 2018-08-30 Dovanojimo sutartimi Nr.DS-3606 padovanojo savo motinai, atstovei šioje byloje pagal įgaliojimą, J. N..
30. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė J. N. jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamųjų patalpų dalį dovanojimo sutartimis perleido savo atstovėms pagal įgaliojimą – S. M. – 2018-06-18, J. N. – 2018-08-30.
31. Pasikeitus faktinei situacijai dėl nuosavybės perleidimo (nutarties 30p.) ieškovas 2018-09-13 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakove nurodė J. N., trečiuoju asmeniu S. M.., t.y., kaip minėta, pasinaudojo jam suteikta procesine teise pasirinkti atsakovę (nutarties 28 p.).
32. Iš atsakovės J. N. ir trečiojo asmens S. M. atsiliepimų į 2018-09-13 ieškovo patikslintą ieškinį akivaizdu, jog atsakovės ir trečiojo asmens interesas dėl ginčo dalyko yra tas pats. Todėl S. M. procesinė padėtis byloje kaip buvo taip ir liko – tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. Atsakovė priešieškinio byloje nereiškė. Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė analogiškus ginčo patalpų atidalijimo variantus, kuriuos pirmos instancijos teismas analizavo, vertino ir dėl jų detaliai pasisakė priimdamas sprendimą.
33. Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad teismas, neįtraukęs apeliantės atsakove, pažeidė jos teises, nes ji negalėjo pareikšti priešieškinio. S. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta ir galėjo apsispręsti kaip gins savo materialiąsias subjektines teises ir įstatymo saugomus interesus. Ji galėjo pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, tačiau to nepadarė .Pažymėtina, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis).
34. Kadangi apeliantė savarankiškų reikalavimų nereiškė, jos pozicija dėl ginčo dalyko sutapo su atsakovių J. N., J. N. pozicija, kurią bylos nagrinėjimo metu palaikė, tai darytina išvada, kad tretysis asmuo S. M. byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo atsakovės pusėje. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas ( CPK 47 straipsnio 2 dalis).
35. Nei atsakovė J. N., nei vėliau atsakove tapusi J. N. priešieškinio nereiškė, pirmos instancijos teismo sprendimo neskundė. Trečiasis asmuo S. M., nepareiškusi savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja , interesus ( CPK 47 straipsnio 4 dalis). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas pateikė tik vieną jam priimtiniausią patalpų atidalijimo būdą, kad 1997 m. savo turto dalį perleisdamas sūnui elgėsi neatsakingai, nenustatė naudojimosi patalpomis tvarkos ir prisiėmė riziką dėl tolimesnių padarinių atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.
36. Ieškovas prašo S. M. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, nes apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui įstatymo keliamų reikalavimų, - apeliacinį skundą pasirašė S. M.. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis ir surašęs asmuo. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju su apeliaciniu skundu turi būti pateikiamos turimą išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijos, patvirtintos CPK nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis, pagal kurią nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje surašyti gali tik advokatas (išskyrus šioje dalyje nustatytas išimtis), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
37. Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos 2019-01-10 pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr.761978 ir atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotine.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 eurų (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų Ž. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.