Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-964/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
1-13-964/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39948-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
P. M.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-964/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39948-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S) (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,nukentėjusiajam P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 2013-12-02 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2014-02-04 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. ir 6 mėn.; 2014-10-28 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., bausmę atlikęs, tačiau turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) tėvui P. M. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje tyčia metaliniu strypu sudavė P. M. ne mažiau kaip 6 kartus per rankas ir kojas, tuo jam padarydamas kairio dilbio stipinkaulio atokiojo (riešiniojo) trečdalio fragmentinį (skeveldrinį) lūžį ir kairės alkūnės bei plaštakos odos nubrozdinimus, o dėl stipinkaulio lūžio nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. pripažino tėvą mušęs, bet gindamasis nuo jo, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino pilnai ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. grįžo po darbų savaitgaliui į namus pas tėvą. Susiginčijo su juo dėl motinos, kuri šiuo metu gyvena atskirai, ir sudavė tėvui per ranką, koją, kelį, o galimai ir per abi rankas ir kojas, gerai visko neprisimena. Buvo susinervinęs, nenorėjo stipriai sumušti. Tėvas vėliau buvo kambaryje, o jis nuėjo pažiūrėti, ar viskas gerai. Davė elastinį bintą, kitą dieną – vaistų, kai šis atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Tėvo atsiprašė, šiuo metu su juo sutaria puikiai. Mano, kad sumušdamas tėvą pasielgė blogai, dėl savo veiksmų gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmame teismo posėdyje teigė, kad gynėsi nuo tėvo, puolusio jį peiliu ir kirviu, norėdamas apsiginti, išvengti atsakomybės. Parodymų pakeitimui jokios įtakos nieks nepadarė. Atlygino žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str.).:

Iš nukentėjusiojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena su sūnumi A. M. (duomenys neskelbtini). Pats yra bedarbis, o sūnus dirba kitame mieste, į namus grįžta tik savaitgaliais. 2016 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienį, tarp jo ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Tuomet sūnus, paėmęs metalinį kampuotą strypą, pradėjo jį mušti. Iš viso strypu jam sudavė ne mažiau kaip 6 kartus per rankas ir kojas. Po kiekvieno smūgio jam labai skaudėjo, tačiau labiausiai skaudėjo kairę ranką, kuri anksčiau buvo sulaužyta. Pas medikus kreipėsi tik paragintas savo seserų ir tuomet gydytojai nustatė rankos lūžį. Dėl sumušimo pretenzijų sūnui neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, kadangi sūnui jis atleido (b. l. 10-11, 29).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. L. duotų parodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. jis matė, kaip A. M. metaliniu strypu mušė savo tėvą P. M., kad daužė jam per rankas, kojas ir nugarą, tačiau kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė A. M., pasakyti negali. Teigė, kad nenorėdamas žiūrėti kas vyksta, jis išėjo į lauką ir į namus grįžo maždaug po pusvalandžio. Tuo metu kambaryje ant grindų, kur buvo mušamas P. M., matė daug kraujo. A. su tėvu kalbėjosi apie motiną. P. M. kažkuri ranka buvo kruvina, pamėlusi. A. M. jam siūlė važiuoti pas gydytojus, tačiau šis atsisakė, kalbėdamas, kad skausmas praeis. P. M. G. L. akivaizdoje A. peiliu negrasino (b. l. 42-43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3155/2016(01) matyti, kad P. M. nustatyti kairio dilbio stipinkaulio atokiojo (riešiniojo) trečdalio fragmentinis (skeveldrinis) lūžis ir kairės alkūnės bei plaštakos odos nubrozdinimai, kad šie sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Stipinkaulio lūžis, pagal savo pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padarytas kieto buko riboto paviršiaus daikto smūgiu. Tikslaus smūgių (trauminių poveikių) skaičiaus nustatyti negali, tačiau tikėtina, kad smūgių buvo ne mažiau kaip trys. P. M. padarytas sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes stipinkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 25-26).

Iš 2016-12-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti užfiksuota įvykio vieta. Joje A. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus dėl smūgių sudavimo tėvui metaliniu strypu (b. l. 93-94, 95, 96, 97-98).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais prieš šeimos narį - tėvą. Nusikalstama veika padaryta buitinio konflikto metu, dėl smūgių strypu nukentėjusiajam sveikata sutrukdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau neatsirado BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, jo parodymai paskutinio teisiamojo posėdžio metu iš esmės atitinka kitiems faktiniams bylos duomenims. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Esant nustatytų ir ištirtų aplinkybių visumai, kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

A. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir gailėjimosi teismas nepripažįsta, nes jis visiškai prisipažino tik paskutinio teismo posėdžio metu, o tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmo teismo posėdžio metu jis mėgino teisinti savo veiksmus gynyba nuo tėvo, skirtingai aiškino tiek smūgių skaičių, tiek vietą, į kurią jie buvo suduoti, taip prieštaraudamas ir nukentėjusiojo, ir liudytojo parodymams. Taip pat teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir jo nurodomą pagalbą tėvui bei žalos Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlyginimą, nes po sumušimo kaltinamasis jokių aktyvių veiksmų siekiant sumažinti skausmą neatliko, t.y. medikų neiškvietė, pats tėvo pas juos nenuvežė, nors, kaip nurodė liudytojas G. L., ant grindų, kur buvo mušamas P. M., buvo daug kraujo, P. M. kažkuri ranka buvo kruvina, pamėlusi, o pats nukentėjusysis parodė, jog po kiekvieno smūgio jam labai skaudėjo, labiausiai skaudėjo kairę ranką, kuri anksčiau buvo sulaužyta. Nors žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas A. M. atlygino, tačiau ši žala nėra žala nukentėjusiajam. Tai dėl nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ligonių kasos patirtos išlaidos, kurių atlyginimas teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, bet nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje tris kartus teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimus, t.y. nusikaltimus nuosavybei, (b. l. 48-52, 54-60, 61-63), administracine tvarka baustas (b. l. 64-72), VšĮ Molėtų r. PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 75), Molėtų rajono savivaldybės administracijos Inturkės seniūnijos seniūnės charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 77), nedirba (b. l. 79-80). Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas A. M. skiria laisvės atėmimą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis paskutinio teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi, su tėvu susitaikė, jo atsiprašė, pastarasis jokių pretenzijų sūnui nereiškė, atsiprašymą priėmė, pripažino, kad šiuo metu su sūnumi sutaria, griežtai bausti sūnaus neprašė, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtini nemokami darbai, kuriuos įpareigoti atlikti prašė ir nukentėjusysis, bei įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti registraciją darbo biržoje ar dirbti. Kadangi A. M. nurodė nuolat skirtingose vietose ieškantis darbo ar dirbantis atsitiktinius darbus, nagrinėjamą nusikaltimą padarė ne nakties metu ir laikas veikos padarymui reikšmės neturėjo, įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru metu teismas netaiko.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. M. 2016 m. rugsėjo 19 d. Molėtų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti tėvui P. M. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su tėvu P. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 99-100). Pradėjus bausmės vykdymą ši kardomoji priemonė naikintina.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 39,77 Eur už P. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 32-33). Kadangi reikalaujama priteisti suma sumokėta (b.l. 128), ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti jį 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo aidėjimo laikotarpiu tęsti registraciją darbo biržoje ar dirbti, per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų, kuriuos A. M. turi išdirbti per 4 mėnesius nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

A. M. Molėtų rajono policijos komisariato tyrėjo 2016 m. rugsėjo 19 d nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė