Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, latvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis vairuotoju D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Be to, kaltinamasis J. G. 2020 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,2178 g kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė savo kuprinėje ir gabeno 2020 m. rugpjūčio 2 d. 17 val. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kol šią narkotinę medžiagą kelio (duomenys neskelbtini), prieigose, apie 300 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, patikrinimo metu surado ir paėmė valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnai, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

4. Kaltinamajam J. G. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir gynėjui bei prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

6. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir leidžia spręsti kaltinamojo J. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

6.2.1. Remiantis anksčiau išdėstytais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, liudytojo V. Č. ir paties kaltinamojo J. G. parodymais – byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. G. kaltinime nurodytu laiku vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jame per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno augalinės kilmės narkotinę medžiagą – 0,2178 g kanapių (antžeminių dalių) ir šaunamąjį C kategorijos ginklą – dujinį pistoletą „EKOL Special 99 Rev.II Nr. (duomenys neskelbtini)“.

6.2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio. Kaip jau konstatuota anksčiau aptariant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis J. G. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – 0,2178 g kanapių (antžeminių dalių) ir šią narkotinę medžiagą jis gabeno automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

6.2.4. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis gabendamas automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą – 0,2178 g kanapių (antžeminių dalių) ir šaunamąjį C kategorijos ginklą – dujinį pistoletą „EKOL Special 99 Rev.II Nr. (duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis J. G. padarė kontrabandą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau minėta, kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, ar neturint atitinkamo gabenti leidimo gabenti BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus daiktus. Motyvai ir tikslai nėra būtini šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Byloje nustatyti kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, objektyviosios pusės elementai, kurių neginčija ir pats kaltinamasis, atskleidžia ir padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis J. G., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, suvokė pavojingą daromos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabena narkotinę medžiagą ir šaunamąjį C kategorijos ginklą. Taip teismui leidžia spręsti byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis, jo paties teigimu, šaunamąjį ginklą į automobilį buvo įsidėjęs prieš kažkurį laiką iki įvykio, o narkotines medžiagas – tik prieš dvi dienas, todėl neįtikėtina, kad kaltinamasis per tokį trumpą laiką galėjo pamiršti, kaip jis aiškina, jog automobilyje yra padėtas ginklas ir narkotinės medžiagos ir jis neturėjo tikslo neteisėtai per valstybės sieną vežti ginklą ir narkotines medžiagas. Taigi, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam J. G. inkriminuotoje veikoje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

7. Kaltinamasis J. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam J. G. teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Vertindamas kaltinamojo J. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis) ir vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 199 straipsnio 4 dalis). Vertindamas kaltinamojo J. G. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to. Kaltinamasis J. G. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 45–47), dirba D. K.. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

8.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam J. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kurios sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios greta kitų bausmės tikslų išskiria bausmės teisingumo tikslą, o bausmės teisingumas yra vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu. Remiantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau, kaip nurodyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

8.1.1. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam J. G. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl jam skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

8.1.2. Nors kaltinamojo J. G. padarytas nusikaltimas (BK 199 straipsnio 4 dalis) yra susijęs su šaunamojo ginklo ir narkotinių medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną formaliai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, tačiau jo pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra mažesnis nei rūšinio tokio pobūdžio nusikaltimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis J. G. kontrabanda gabeno ne tiek pavojingą, lyginant su kitais, C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą, kurį teisėtai buvo įsigijęs Latvijos Respublikoje (b. l. 45), o kontrabanda gabentos narkotinės medžiagos kiekis gana mažas, ir byloje nėra duomenų apie ginklo panaudojimą nusikalstamiems tikslams ar jo demonstravimą kitiems asmenims, taip pat nenustatyta, jog narkotines medžiagas kaltinamasis būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti, t. y. nėra duomenų, kad šia nusikalstama veika būtų sukeltos neigiamos pasekmės ar jos grėstų kitiems asmenims. Be to, kaltinamasis yra kitos valstybės pilietis, Lietuvoje negyvena, todėl žinoti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus jam yra sudėtinga.

8.1.3. Teismo įsitikinimu, aptariamos kaltinamojo J. G. padarytos veikos teisinis vertinimas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, už kurios padarymą, kaip jau minėta, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį už padarytą veiką bausti minėto įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme.

8.1.4. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo J. G. padarytos veikos (BK 199 straipsnio 4 dalis) pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą, ir tai yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamojo J. G. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam pagal BK 199 straipsnio 4 dalį kitą bausmės rūšį nei numatyta šio įstatymo sankcijoje, t. y. įstatyme už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytą minimalią baudą (150 MGL (7500 eurų) BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), kaip ir prašo prokuroras. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.2. Įvertinęs jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo J. G. atžvilgiu bus pasiekti ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrus jam sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

9. Bausmes, paskirtas kaltinamajam J. G. už atskiras nusikalstamas veikas, teismas subendrina apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį – baudžiamasis nusižengimas ir sunkus nusikaltimas (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

10. Kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.

11. Civilinio ieškinio byloje nėra.

12. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dujinis pistoletas „EKOL Special 99 Rev.II Nr. (duomenys neskelbtini)“ su tuščia dėtuve ir odiniu dėklu, saugomas VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), – konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12.1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusi narkotinė medžiaga – 0,1675 g kanapių (antžeminių dalių), palikta saugoti kaip kontrolinis pavyzdys Lietuvos teismo ekspertizės centre, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini kaip kontrolinis pavyzdys Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

12.2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lietuvos teismo ekspertizės centro užantspauduotame pakete esanti tirti pateiktų objektų pakuotė, cigarečių pakelis, paketėlis OCB su popieriumi ir filtrais, saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–42), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12.3. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – augalinės kilmės medžiagų smulkintuvas, saugomas VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–42), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas J. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

13.1. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 178,06 Eur (b. l. 139–141). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis J. G. yra užsienio pilietis ir nemoka lietuvių kalbos, todėl jam gynėjas buvo būtinas, taip pat įvertinęs skiriamos baudos dydį, teismas sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. G. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į J. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (200 eurų) dydžio baudai.

Paskirtą baudą J. G. turi sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Per nurodytą terminą nuteistajam nesumokėjus baudos ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dujinį pistoletą „EKOL Special 99 Rev.II Nr. (duomenys neskelbtini)“ su tuščia dėtuve ir odiniu dėklu, saugomą VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), – konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – 0,1675 g kanapių (antžeminių dalių), saugomą Lietuvos teismo ekspertizės centre, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti kaip kontrolinį pavyzdį Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lietuvos teismo ekspertizės centro užantspauduotame pakete esančią tirti pateiktų objektų pakuotę, cigarečių pakelį, paketėlį OCB su popieriumi ir filtrais, saugomus VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, esančioje (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – augalinės kilmės medžiagų smulkintuvą, saugomą VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, esančioje (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. G..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš J. G. išieškoti 178,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato užmokestis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.