Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. prašymą dėl paskirtų įpareigojimų mokėjimo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuspręsta V. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 210 MGL – 10500 Eur dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 140 MGL 7000 dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. liepos 6 d. 09 val. 30 min. iki 2023 m. liepos 7 d. 10 val. 48 min., t. y. įskaityti 2 MGL – 100 Eur dydžio baudą; nustatyti, kad V. P. paskirtą baudą privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu konfiskuoti iš V. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio priemonės „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5290 Eur. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 25 d.

2023 m. spalio 17 d. teisme gautas nuteistojo V. P. prašymas dėl paskirtų įpareigojimų mokėjimo išdėstymo dalimis. Nurodo, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tokia situacija jam pirmą kartą gyvenime, įstatymų anksčiau nebuvo pažeidęs ir nebuvo teistas. Prašo teismo pakeisti jam paskirtą bausmę dėl privalomo baudos sumokėjimo per trumpiausią laiką, nes automobilis yra senas, „automobiliui jau seniai laikas į sąvartyną“. Šio automobilio rinkos kaina 2700 Eur, teismo paskirta suma yra per didelė ir neteisinga. Prašo priimti švelnesnį sprendimą, prailginant mokėjimo terminus ir pakoreguoti transporto priemonės kainą. Šiuo metu tokių pinigų neturi – neuždirba, jo atlyginimas į rankas yra 430 Eur per mėnesį, yra pabėgėlis ir šių pinigų jam neužtenka net susimokėti už nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Pinigų užtenka tik būtinoms išlaidoms, mokesčiams ir gyvenimo būsto nuomai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 5290 Eur sumos konfiskavimo mokėjimo išdėstymo dalimis.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, pasirinkti metai – 2013 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 5290 Eur su PVM, t. y. tokia vertė, kokią ir nuspręsta išieškoti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

Baudžiamojo proceso įstatymas galimybės asmeniui kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo tvarkos pakeitimo nenumato. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, V. P. turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Todėl V. P. prašymas šioje dalyje netenkinimas.

Dėl baudos mokėjimo termino išdėstymo.

Pagal BK 42 straipsnį bauda yra viena iš bausmių rūšių, skiriamų padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Įstatymas numato, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį (Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalį). Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą nustatė 1 vienerių metų baudos sumokėjimo terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, paskirtą baudą V. P. turi sumokėti iki 2024 m. spalio 25 d.

BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. BVK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Minėto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmą yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis, ar visą sumą vienu kartu, jokios reikšmės neturi.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimui reikia nustatyti ne tik tai, kad skolininko turtinė padėtis yra itin sunki (vien blogos asmens materialinės padėties aptariam procesiniam institutui taikyti nepakanka), tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės, dėl ko mokėjimų išdėstymas ar atidėjimas laikino negalėjimo sumokėti įsiskolinimą atveju turi prasmę ir nelaikomas nepateisinamu procesinio sprendimo vykdymo vilkinimu.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo, būtina konstatuoti aplinkybę, jog iki nustatyto termino pabaigos (šiuo atveju iki 2024 m. spalio 25 d.) V. P. dėl objektyvių kliūčių – besitęsiančios sunkios turtinės padėties negalės sumokėti paskirtą baudą. Šiuo atveju šiai aplinkybei konstatuoti aktualu įvertinti V. P. turtinę padėtį. Nors jis nurodo, kad dirba, gauna pajamas, tačiau nepateikė duomenų, kokios jo gaunamos pajamos, nepateikė duomenų apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl objektyviai nustatyti V. P. turtinę padėtį nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens turtinę padėtį objektyviai atspindi ne tik gaunamos nuolatinės pajamos per paskutinių vienerių metų laikotarpį, bet ir turimos santaupos banko sąskaitose/ne banko sąskaitose bei turimas realizuotinas turtas. Tokių duomenų nuteistasis į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad V. P. padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį nustatoma nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), jis nuteistas (pritaikius BK 64¹ straipsnį ir įskaitant sulaikymo laikotarpį) 138 MGL dydžio bauda, t. y. arti minimaliai ir mažesne nei šiuo metu galiojančiame straipsnyje numatytai bausmės vidurkiui. Teismas taip pat pažymi, kad savanoriško baudos sumokėjimo terminas V. P. baigsis tik 2024 m. spalio 25 d., todėl, teismo vertinimu, jis dar turi pakankamai laiko baudą sumokėti per teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą 1 metų terminą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas šiuo metu nemato pagrindo nustatyti V. P. ilgesnį nei yra nustatytas teismo baudžiamuoju įsakymu baudos sumokėjimo terminą, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

V. P. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.