Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. S. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 7, 12 papunkčius, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis 1961 m. baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, 24 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas R. S. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-98 paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi nuteistojo R. S. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus Europos Žmogaus Teisių teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.Nuteistasis R. S. skundu prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, paskiriant terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį. Nuteistasis teigia, kad pranešimą apie prašymo dėl bausmės sušvelninimo nagrinėjimą jis gavo 2018 m. liepos 12 d., t. y. prieš vieną dieną iki prašymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo teisėjui Artūrui Kisieliui, kuris galimai buvo šališkas. Skunde nurodoma, kad teisėjas A. Kisielius buvo vienas iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos narių, priimant Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendį. Nuteistasis abejoja teisėjo A. Kisieliaus nešališkumu, motyvuodamas tuo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu nebuvo pritaikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 9 ir 10 punktų nuostatos, kurias pritaikius būtų iš esmės pasikeitę bausmės skyrimo kriterijai.Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra BPK 362¹ straipsnyje numatytas teisinis pagrindas palengvinti jo teisinę padėtį ir pakeisti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, kad ji atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus.Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).Nuteistasis R. S. prašo sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, paskiriant terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį, ne remdamasis tuo, kad jo padėtį švelnina įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o motyvuodamas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateiktais išaiškinimais. Iš minėto EŽTT sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiūrėjimo institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo. Tačiau byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams - nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl ko šias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmių rūšimis. EŽTT tik padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes neįtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo galimybė. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama, bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši spraga turėtų būti šalinama tik EŽTT sprendimo pasėkoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turėtų būti keičiama į kitą bausmę ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos, kaip turi būti peržiūrima laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.Nuteistojo argumentas, kad jis neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo teisėjui Artūrui Kisieliui yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie prašymo nagrinėjimo laiką R. S. buvo išsiųstas 2018 m. liepos 2 d., kaip nurodo pats nuteistasis pranešimą jis gavo 2018 m. liepos 12 d., taigi jis turėjo galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta teise pareikšti pareiškimą dėl nušalinimo ar kitus prašymus, tačiau nušalinimo teisėjui nepareiškė. Be to, nuteistojo skunde dėstomi teiginiai dėl tariamo teisėjo A. Kisieliaus šališkumo šiuo atveju tėra subjektyvi nuteistojo nuomonė. Vien aplinkybė, kad teisėjas A. Kisielius buvo vienas iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos narių, priimant Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendį, ir teismas nuteistojo atžvilgiu skyrė bausmę ne taip, ar ne tokią, kokią pageidautų nuteistasis, negali būti pagrindu spręsti apie teisėjo šališkumą. Nuteistasis taip pat buvo pateikęs prašymą jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju skundas nebuvo paduotas nuteistojo R. S. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl buvo nuspręsta žodinio skundo nagrinėjimo nerengti, kadangi naujai aiškintinų aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis prašymo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka niekaip nemotyvavo. Visus, nuteistojo R. S. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti tiek prašyme sušvelninti nuteistojo padėtį, tiek skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, ir šia savo procesine teise pasinaudojo. Taigi, akivaizdu, kad galimybė pateikti papildomą informaciją rašytinio proceso tvarka nuteistajam R. S. buvo aiškiai žinoma ir asmuo proceso metu ją išnaudojo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo R. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.