Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-260-564/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
T-260-564/2018
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00793-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-260-564/2018
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00793-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 8 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. balandžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr.81/04-266 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą – atlikti 80 valandų nemokamų darbų. Bausmės pradžia – 2009-06-03, pabaiga – 2020-01-06. A. J. teistas 2009-10-07 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 8 mėnesiai 25 dienos.

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, nuteistasis skatintas 15 kartų, galiojančių nuobaudų neturi. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo elektriko, šaltkalvio remontininko, ožinių-tiltinių kranų mašinisto, kūriko specialybes. Dirba VĮ „Mūsų amatai“, išėjęs į laisvę ketina dirbti A. K. įmonėje, 2017-08-07, 2018-02-21 gauta minėtos įmonės savininko sutikimai priimti į darbą nuteistąjį, jei jis bus paleistas lygtinai. Bendrauja su artimaisiais. Dalyvavo programose „Pažink save“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Keisk požiūrį“, „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimuose.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis atlieka bausmę labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis atlieka bausmę už negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – sukėlusį nusikaltimą. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Bausmės atlikimo metu nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimų užfiksuota 5 atvejai ir nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau nuteistasis net 4 kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pripažintina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.

Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę ketina dirbti, 15 kartų skatintas, drausmine tvarka baustas 5 kartus, tačiau šiuo metu nuobaudos nebegaliojančios, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi vidutinė, savo skaičiumi artima žemai (41 balas pagal OASys). Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma vidutinė, artima žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 41 balas. 2013-10-08 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai. 2017-05-04 atlikus pakartotinį rizikos vertinimą taip pat nustatyta vidutinė rizika – 47 balai. 2017-09-20 atlikto vertinimo duomenimis rizika išliko vidutinė – 41 balas. Paskutinis vertinimas buvo atliktas 2018-03-19, kur nusikalstamo elgesio rizika nesikeitė ir išliko 41 balas. Rizikos mažėjimą lėmė išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pirminio vertinimo, atlikto 2013 m., rizika sumažėjo, tačiau nedaug, vis dar išlieka vidutinė, teismas mano, jog pažanga ją mažinant dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą yra didelė (pagal HCR-20).

A. J. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas ir netinkamas draugų ratas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog galima teigti, kad A. J. būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, prarasti savitvardą (ypač pavartojęs alkoholio). Be to, bausmės atlikimo metu net penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ( net 4 kartus už alkoholio vartojimą bei draudžiamų daiktų turėjimą). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau sistemingas vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas rodo, kad nuteistasis yra linkęs aktyviais savo veiksmais apsunkinti pataisos procesą. Be to, žinodamas, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ir toliau juo piktnaudžiauja, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje. Vis tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su savitvardos praradimu konfliktinėse situacijose sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo smurtinio elgesio istorija susijusi su alkoholio vartojimu, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo įtakos jo elgesiui riziką.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-266 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J..

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė