- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- I-5460-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00118-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- G. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-01-11 pateikė teismui skundą, kurį 2016-05-02 patikslinęs teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-16 ir 2012-10-18 buvo etapuojamas VST automobiliais netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad automobiliuose nebuvo praleidžiančių dienos šviesą langų, saugos diržų ir avarinio išėjimo. Teigia, kad vienam asmeniui teko mažiau nei 1,3 m² ploto sėdimos vietos (b. l. 1, 45).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo 2016-01-05 skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu skundu žodžiu ar raštu konvojaus metu nebuvo gauta (b. l. 9–10). Atsiliepime į pareiškėjo 2016-04-25 patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senaties terminą dėl atsakovo veiksmų iki 2013-04-25. Nurodė, kad pareiškėjo konvojavimo metu specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Pabrėžė, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Dėl saugos diržų paaiškino, kad Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės) nenustato, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Dėl vietos trūkumo paaiškino, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje (b. l. 53–55).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl galimai netinkamų etapavimo sąlygų 2012-10-16 ir 2012-10-18 (b. l. 1, 45). Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo etapuojamas 2012-10-16 ir 2012-10-17 (b. l. 56, 60).
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų etapavimo sąlygų 2012-10-16 ir 2012-10-17 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-10-17, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-10-17, tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2016-01-11 (b. l. 1) – praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, neturtinę žalą dėl galimai netinkamų etapavimo sąlygų 2012-10-16 ir 2012-10-17.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėjui 2016-06-06 buvo įteiktas atsakovės atstovės atsiliepimas, kuriame prašoma taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 82). Pareiškėjas 2016-06-15 pateikė teismui raštą kuriame nurodė, kad Europos Žmogaus teisių konvencija nenumato senaties termino skundui paduoti. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996-10-22 sprendimas Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, p. 51–52, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975-02-21 sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę, p. 38). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo pažeistas pareiškėjo orumas, jam sutriko sveikata. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai.
Atsižvelgiant į tai, atsisakytina atnaujinti skundo dėl žalos, galimai padarytos 2012-10-16 ir 2012-10-17 konvojavimų metu, padavimo terminą. Vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovo) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 5 000 eurų neturtinės žalos, galimai padarytos 2012-10-16 ir 2012-10-17 konvojavimų metu, atlyginimą, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.