- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- II-1221-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01426-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. G.
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2024 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20250-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja A. G. 2024 m. liepos 29 d. nutarimu nustatė, kad A. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis, būdamas juridinio asmens vadovu, 2024 m. gegužės 10 d. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti administracinį nusižengimą per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2024 m. sausio 1 d. 10.38 val.) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
A. G. paskirta administracinė nuobauda – 520 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. G. 2024 m. liepos 29 d. nutarimą.
Skunde nurodoma, kad jis 2024 m. birželio 1 d. gavo pranešimą dėl padaryto administracinio nusižengimo ir tą pačią dieną išsiuntė informaciją apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, t. y. M. L..
Atsiliepimas
Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. B. (V. B.) atsiliepime į A. G. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti.
Atsiliepime cituojamos ANK 611 straipsnio 2 dalies ir ANK 431 straipsnio 2 dalies nuostatos bei teigiama, kad 2024 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo byloje dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo suformuotas pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui prašant nurodyti, kas naudojosi transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 1 d. 10.38 val. (duomenys neskelbtini). Toks pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. gegužės 2 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šis elektroninis paštas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad nuo 2024 m. balandžio 29 d. aptariamas elektroninio pašto adresas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis elektroninis paštas. Nenustatyta, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Be to, pareiškėjas skunde nurodė analogišką elektroninį paštą. Šiuo atveju pagrįstai nuspręsta, kad A. G., būdamas bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad jį pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti. Pareiškėjas pateikė duomenis apie galimai padarytą administracinį nusižengimą padariusį asmenį tik 2024 m. birželio 1 d., t. y. praleidęs nustatytą penkių darbo dienų terminų, taip pažeisdamas SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimą ir padarydamas ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
A. G. skundas tenkinamas.
Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 1 d. gavo pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo ir tą pačią dieną pranešė, kas vairavo transporto priemonę. Tuo metu įmonės automobilis buvo servise ir transporto priemone pasinaudojo kitas žmogus, kuris sutiko su pažeidimu ir davė savo kontaktus.
Atsakydamas į teismo klausimus A. G. paaiškino, kad naudojamas elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Šiuo elektroniniu pašto adresu naudojasi nuolat, atsako į visus laiškus dėl padarytų KET pažeidimų. 2024 m. birželio 1 d. pranešė policijai, kai gavo administracinio nusižengimo protokolą. Papildomai negavo jokio laiško.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. To paties 2 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d. 10.38 val. (duomenys neskelbtini), naudojantis automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo padarytas administracinis nusižengimas – viršytas nustatytas leistinas greitis. Taigi, pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo Institucijos pranešimo apie šį administracinį nusižengimą gavimo dienos privalėjo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Pagal teismų praktiką, būtent juridinio asmens vadovas, jeigu šio juridinio asmens vidaus teisės aktais nenustatyta kitaip, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-489/2023, 2AT-35-511/2024).
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos valdyba (toliau – Policijos valdyba) 2024 m. gegužės 2 d. 14.45 val. išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) tos pačios dienos pranešimą (ROIK: 24231934597) dėl užfiksuoto minėto administracinio nusižengimo prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–18, 47). Juridinių asmenų registre (2024 m. birželio 1 d. duomenimis) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (galioja nuo 2024 m. balandžio 29 d.) (b. l. 23–25). Kaip minėta, pats A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis naudojasi analogišku elektroninio pašto adresu. Taigi, byloje nenustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Taip pat nėra pateikta įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui pasiekti adresatą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylai reikšmingu laiku besinaudojančiai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai įteiktas Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešimas (ROIK: 24231934597) dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ANK 573 straipsnio 1 dalis). A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo užtikrinti, kad jį pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024).
Taigi A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iki 2024 m. gegužės 10 d. imtinai, kaip nustato ANK 611 straipsnio 2 dalis, turėjo pateikti informaciją Policijos valdybai apie asmenį, kuris 2024 m. sausio 1 d. 10.38 val. valdė ar naudojosi automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundą nagrinėjant teisme, A. G. parodė teismui telefone išsaugotą elektroninį laišką (kopija yra b. l. 51, 60), iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 2 d. 21.00 val. išsiuntė elektroninį laišką į elektroninį paštą ketpazeidimai@policija.lt, kad ROIK byloje 24231934597 automobilį vairavo M. L., taip pat buvo pateikti šio asmens atitinkami duomenys (asmens kodas, gyvenamoji vieta, vairuotojo pažymėjimo numeris), kaip reikalavo Policijos valdyba. Pažymėtina, kad Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešime nurodytas analogiškas ROIK numeris, taip pat tas pats elektroninio pašto adresas ketpazeidimai@policija.lt, į kurį galima siųsti paaiškinimus. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad duomenis apie asmenį galima pranešti, be kita ko, elektroniniu paštu (b. l. 17). Teismas antrame teismo posėdyje taip pat įsitikino, kad A. G. parodytas elektroninis laiškas yra išsiųstų elektroninių laiškų aplanke, o tai teismui nekėlė abejonių, kad elektroninis laiškas iš tiesų buvo išsiųstas. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo pateikta informacija, kad jis 2024 m. gegužės 2 d. 21.00 val. išsiuntė elektroninį laišką į elektroninį paštą ketpazeidimai@policija.lt nurodydamas asmens, kuris 2024 m. sausio 1 d. 10.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia išvada darytina, kad ROIK numeris yra suteikiamas individualiai kiekvienam galimai padarytam administraciniam nusižengimui.
Teismas pateikė užklausimą į Instituciją, ar Institucijoje buvo gautas A. G. 2024 m. gegužės 2 d. 21.00 val. siųstas elektroninis laiškas. Gautas neigiamas atsakymas (b. l. 57). Kita vertus, teismas nenustatė, kad A. G. siųstas elektroninis laiškas yra galimai suklastotas ar dėl kokių nors kitų priežasčių neatitinkantis tikrovės, taip pat kad toks elektroninis laiškas grįžo kaip neišsiųstas dėl neegzistuojančio adresato – nesančio elektroninio pašto. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas iš tiesų 2024 m. gegužės 2 d. 21.00 val. išsiuntė elektroninį laišką. Tai, kad elektroninis laiškas nebuvo gautas Policijos valdyboje, savaime nereiškia, kad kaip nors pasireiškė A. G. kaltė (tyčia ar dėl neatsargumo), juolab, kaip minėta, pačiame Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešime nurodyta, kad galima pateikti prašomą informaciją ir elektroniniu paštu. Asmuo negali būti atsakingas už tai, kad siųstas elektroninis laiškas dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių nepasiekė adresato. Be to, asmuo neturi pareigos papildomai domėtis, ar elektroniniu paštu, kuris nurodytas Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešime, išsiųsta informacija pasiekė adresatą. Jei asmuo negauna elektroninio laiško iš sistemos, kad nepavyko išsiųsti elektroninio laiško, nes nėra tokio elektroninio pašto adreso (kaip minėta, nagrinėjamu atveju tokia situacija nenustatyta), asmuo pagrįstai gali tikėtis, kad jis išsiuntė elektroninį laišką ir jis pasiekė adresatą.
Institucija akcentuoja, kad A. G. byloje anksčiau nenurodė, kad policijos prašomi asmens, kuris atitinkamu laiku ir vietoje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys buvo teikiami ir anksčiau – iki 2024 m. birželio 1 d. (pavyzdžiui, 2024 m. gegužės 2 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, skundą nagrinėjant teisme, nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės painiojo 2024 m. birželio 1 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešimu. Tik teismui paaiškinus, kad jis yra baudžiamas už Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešime nurodytos informacijos nepateikimą laiku, dėl to ir buvo surašytas 2024 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas, ir paklausus A. G., ar jis yra gavęs Policijos valdybos 2024 m. gegužės 2 d. pranešimą, pareiškėjas patvirtino, kad gavo, ir nurodė, kad informavo policiją apie tai, kartu parodydamas elektroninį laišką. Teismo vertinimu, toks asmens, neturinčio specialių žinių, painiojimasis atskiruose policijos dokumentuose (Policijos valdybos pranešime ir administracinio nusižengimo protokole) ir nurodymas, kad iki skundo nagrinėjimo teisme jis pateikė policijos prašomą informaciją 2024 m. birželio 1 d., savaime negali būti vertinamas kaip kaltumo įrodymas padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paneigiamos anksčiau nustatytos aplinkybės.
Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G., išsiųsdamas 2024 m. gegužės 2 d. 21.00 val. Policijos valdybai elektroninį laišką apie asmenį, kuris 2024 m. sausio 1 d. 10.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, tačiau ne dėl jo kaltės toks elektroninis laiškas nebuvo gautas Policijos valdyboje. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė atsakomybė nėra formali, ji atsiranda, tik kai asmuo yra kaltas (tyčia ar dėl neatsargumo) padaręs administracinį nusižengimą. Nesant jokios asmens kaltės formos, jis negali atsakyti administracine tvarka. Šiuo atveju pareiškėjo kaltė padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą neįrodyta. Taigi A. G. veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Institucijos vyresniosios tyrėjos A. G. 2024 m. liepos 29 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. G. (A. G.) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20250-2024, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį paskirta 520 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes A. G. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.