Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. e2-1682-330/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
e2-1682-330/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01353-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „MIKLUDAVA“
Ieškovas
Schiedel GmbH
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1682-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01353-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MIKLUDAVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovų Schiedel GmbH & Co. KG ir uždarosios akcinės bendrovės „MONIER“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3711-275/2015 pagal ieškovų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MIKLUDAVA“ dėl prekių ženklų savininko teisių ir konkurencijos teisės pažeidimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtą (a) neoriginalių gaminių, pažymėtų Prekių ženklais, (b) nors ir originalių, tačiau sukomplektuotų iš skirtingiems komplektams priklausančių SCHIEDEL kaminų komplektų komponentų, gaminių ir (c) gaminių pakuočių, neteisėtai pažymėtų Prekių ženklais, naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti bet kokį siūlymą tokius gaminius/pakuotes parduoti, gaminių/pakuočių pardavimą, pakavimą, pateikimą į rinką, importą, eksportą, kaupimą ir naudojimą bet kokių gaminių/pakuočių ar jų dalių, ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje visų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose; įpareigoti atsakovę UAB „MIKLUDAVA“ savo lėšomis sunaikinti (a) neoriginalius gaminius, pažymėtus Prekių ženklais, (b) nors ir originalius, tačiau iš skirtingiems komplektams priklausančių SCHIEDEL kaminų komplektų komponentų, sukomplektuotus gaminius, ir (c) gaminių pakuotes, neteisėtai pažymėtas Prekių ženklais, kuriuos atsakovė valdo nuosavybės teise, teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas ieškinys, įsigaliojimo dieną; įpareigoti atsakovę UAB „MIKLUDAVA“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas šis ieškinys, rezoliucinę dalį; priteisti iš atsakovės UAB „MIKLUDAVA“ solidariai ieškovų UAB „MONIER“ ir Schiedel GmbH & Co. KG naudai 350 EUR nuostolių atlyginimo už laikotarpį iki 2015 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovės UAB „MIKLUDAVA“ solidariai ieškovų UAB „MONIER“ ir Schiedel GmbH & Co. KG naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „MIKLUDAVA“ solidariai ieškovams UAB „MONIER“ ir Schiedel GmbH & Co. KG jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šio ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę laikinai nutraukti ieškovų teisių pažeidimą bei uždrausti, kad ieškovų teises pažeidžiančios prekės – (a) neoriginalūs gaminiai, pažymėti Prekių ženklais, (b) nors ir originalūs, tačiau sukomplektuoti iš skirtingiems komplektams priklausančių SCHIEDEL kaminų komplektų komponentų, gaminiai ir (c) gaminių pakuotės, neteisėtai pažymėtos Prekių ženklais, – patektų į apyvartą, išimti iš apyvartos ir areštuoti visas nurodytas prekes ir/ar pakuotes.

Ieškovai nurodė, kad atsakovė vykdo intensyvius ieškovų teises pažeidžiančių prekių pardavimus, todėl kiekvieną dieną yra daroma nepataisoma žala ieškovams ir jų reputacijai, o taip pat didinami nuostoliai. Atsakovės veiksmai yra tęstiniai ir progresyviai darantys vis didesnę žalą ieškovų atžvilgiu, todėl turi būti nedelsiant nutraukti. Ieškovai prašo teismo sunaikinti ieškovų teises pažeidžiančias prekes (gaminius), todėl bylos pradžioje jų neareštavus, atsakovė galės šias prekes (gaminius) laisvai realizuoti ir tokiu būdu ieškovų reikalavimas taps beprasmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir nutarė uždrausti atsakovei UAB „MIKLUDAVA“ neoriginalius gaminius, pažymėtus prekių ženklais SCHIEDEL, SCHIEDEL RONDO ir SCHIEDEL RONDO PLUS, be to, nors ir originalius, tačiau sukomplektuotus iš skirtingiems komplektams priklausančių SCHIEDEL kaminų komplektų komponentų, gaminius, taip pat ir gaminių pakuotes, pažymėtas prekių ženklais SCHIEDEL, SCHIEDEL RONDO ir SCHIEDEL RONDO PLUS, – pateikti į apyvartą, įpareigojo atsakovę išimti juos iš apyvartos, taip pat nutarė areštuoti visas nurodytas prekes ir/ar pakuotes.

Teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir pateiktus įrodymus (duomenis, kad ieškovas Schiedel GmbH & Co. KG yra Bendrijos bei Lietuvos Respublikoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų SCHIEDEL, SCHIEDEL RONDO ir SCHIEDEL RONDO PLUS savininkas, o ieškovas UAB „MONIER“ yra Schiedel GmbH & Co. KG atstovas Lietuvos Respublikoje, duomenis apie ginčo gaminių (prekių) ir jų pakuočių panašumą), konstatavo, jog ieškinio galimo tenkinimo atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, toliau gali būti tęsiamas ieškovų teisių pažeidimas ir daroma žala. Teismo įsitikinimu, ieškovų prašyme nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes jomis yra siekiama užkirsti kelią ieškovų subjektinių teisių pažeidimui bei žalos atsiradimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų apie kokį nors neoriginalių SCHIEDEL gaminių platinimą, o apie netinkamą gaminių sukomplektavimą ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų. Vien tik aplinkybė, kad ieškovas yra atitinkamo prekių ženklo savininkas, pati savaime nereiškia, jog yra pagrindas areštuoti tokiu ženklu pažymėtas prekes, esančias pas atsakovę. Teismas nurodė, kad palygino ginčo gaminius ir jų pakuotes. Tačiau nuotraukose realiai matomi tie patys originalūs SCHIEDEL gaminiai, tik jie nupirkti ne iš ieškovo UAB „MONIER“, o atvežti iš Lenkijoje esančio kaminų sistemų platintojo, kuris tuos gaminius įsigijo iš pirminio šaltinio, t.y. to paties ieškovo Vokietijos įmonės Schiedel GmbH & Co. KG. Teismas palygino ieškovo gaminius su kitais paties ieškovo gaminiais, tik nupirktais atsakovės, ir padarė išvadą, esą ginčo gaminiai panašūs. Tai prieštarauja prekių ženklų teisės esmei, nes prekių ženklų funkcija yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d.).Byloje nėra jokių įrodymų, kad gaminiai būtų neoriginalūs arba kaip nors klastojami. Nei iš ieškovų pateikto antstolio 2014 m. gruodžio 3 dieną fiksuotų faktinių aplinkybių protokolo, nei iš jo darytų nuotraukų, nei iš užsakymo dokumentų, nei iš paties ieškinio ir su juo pateiktų įrodymų nėra matyti netgi prielaidų, kad atsakovė būtų suklastojusi prekių ženklu pažymėtas prekes arba kad neoriginalius gaminius būtų pažymėjusi SCHIEDEL ženklu. Atsakovė galutiniams vartotojams Lietuvoje realiai ir faktiškai parduoda tik originalius SCHIEDEL kaminų sistemų gaminius, kuriuos įsigyja ne iš UAB „MONIER“ Lietuvoje, o iš kitų platintojų Lenkijoje.Ieškinys taip pat nėra tikėtinai pagrįstas ta apimtimi, kur teigiama, kad atsakovė sukomplektuoja gaminius iš skirtingų komplektų, o jeigu ji tai atlieka – nenurodyta, kokiu būdu yra pažeidžiamos prekių ženklo savininko teisės. Ieškovai savo ieškinyje nepaaiškino ir nepagrindė tikėtinais įrodymais, kad yra kokių nors komplektavimo trūkumų ar problemų.Ieškovai nepaaiškino, kokia realiai jiems yra daroma žala dėl atsakovės veiksmų. Originalių SCHIEDEL gaminių platinimas Lietuvoje negali būti žalingas vien tik dėl to, kad atsakovė šiuos gaminius įsigijo ne iš ieškovės UAB „MONIER“, o iš Lenkijos tiekėjų. Atsakovei turi būti toliau leidžiama prekiauti šiais originaliais gaminiais, iki ieškovai įrodys ir teismas priims sprendimą, kad atsakovė, pardavinėdama netinkamos komplektacijos gaminius, padarė realią žalą, sugadino ženklo SCHIEDEL reputaciją, krito prekių pardavimai, pablogėjo konkurentabilumas ir pan., t.y. kai bus įrodyta, kad žala ieškovams buvo reali, o ne įsivaizduojama.Teismas netinkamai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį. Nutarties rezoliucinės dalies pabaigoje nurodoma areštuoti visas SCHIEDEL prekes, nors nei iš ieškovų prašymo, nei iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies nematyti, kad būtų kalbama apie tokio masto laikinąją apsaugos priemonę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo vertinti ieškinio pagrįstumą, kuris įvertinamas priimant sprendimą iš esmės. Nagrinėjamu klausimu teismas pasisako tik dėl grėsmės, kad galimas ieškovams palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Netgi jei teismas ir turėjo atlikti vertinimą dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo, laikytina, kad teismas, tenkindamas ieškovų prašymą, manė esant palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybę.Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo atlikti detalų ieškovų gaminių bei atsakovės parduodamų prekių palyginimą, įvertinti naudojamas pakuotes, komplektaciją, analizuoti aplinkybes, nepagrįstas jokiais įrodymais, jog atsakovė ieškinyje nurodytus gaminius įsigyja iš platintojo Lenkijoje, taip pat taikyti prekių ženklo savininko teisių išsėmimo taisyklę, kadangi toks įrodymų vertinimas ir teisės normų taikymas prilygsta bylos nagrinėjimui iš esmės.Ieškovai nesiekia kokiu nors būdu apriboti atsakovės teisės prekiauti originaliomis prekėmis. Ieškinio reikalavimas susijęs su ieškovų teises pažeidžiančiomis prekėmis – pakuotėmis, kurios, neturint ieškovų sutikimo, yra pažymėtos ieškovams priklausančiais prekių ženklais, suklastotais gaminiais bei netinkamos komplektacijos gaminiais. Visi šie gaminiai į rinką išleisti neteisėtai – be ieškovų sutikimo jais prekiauti. Net jei dalis atsakovės siūlomos produkcijos yra originalūs SCHIEDEL gaminiai, atsakovė SCHIEDEL prekių ženklą savavališkai naudoja ne tik šiems gaminiams žymėti, tačiau ir ne originalioms, tikėtina, savo pačios pagamintoms pakuotėms ženklinti.Realus ieškovų patirtos žalos dydis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra svarbus.Ieškovai nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, jog teismo nutarties rezoliucinė dalis suformuluota netinkamai. Teismas aiškiai nurodė, kokioms prekėms skirimas areštas, o atsakovė netinkamai aiškina teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovų prašymas imtis vieno iš ieškovų, kaip prekių ženklo savininko, teisių apsaugos ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai (konkrečiai – Prekių ženklų įstatymas) numato, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtines teises į prekių ženklą. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia įregistruoto prekių ženklo savininkui išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms. Šiame įstatyme įtvirtinti ne tik konkretūs įregistruoto prekių ženklo savininko teisių gynimo būdai, bet ir specifinės pareikštų reikalavimų užtikrinimo priemonės, iš kurių vyrauja prevencinės.

Pagal Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalį, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, inter alia areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (Prekių ženklų įstatymo 50³ str. 2 d. 4 p.).

Tuo atveju, kai įregistruoto prekių ženklo savininkas, gindamas savo, kaip prekių ženklo savininko išimtines teises, reiškia reikalavimus, kuriais siekia, kad teismas įpareigotų kitą asmenį, tikėtinai neteisėtai naudojantį prekės ženklą, pašalinti daromus pažeidimus, jis gali prašyti užtikrinti tokio reikalavimo įvykdymą laikinąja apsaugos priemone, sutampančia su pareikštu reikalavimu (Prekių ženklų įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 50³ str. 2 d. 1 p.). Be to, įstatymai nedraudžia taikyti tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuri sutaptų su pareikštu reikalavimu, ypač prevencinio ieškinio pareiškimo atveju ar ginant autorių arba prekių ženklų savininkų subjektines teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009).

Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, jog ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje nekelia pagrįstų abejonių, teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Ieškovai, siekdami apsaugoti ieškovo Schiedel GmbH & Co. KG, kaip intelektinės nuosavybės savininko, išimtines teises, kuriomis naudotis turi galimybę tik jis pats, padavė ieškinį dėl subjektinių teisių gynimo. Iš esmės ieškovai prašo nutraukti gaminių, neteisėtai pažymėtų ieškovo prekių ženklais, naudojimą dabar ir ateityje, įpareigoti atsakovę sunaikinti tokius gaminius, priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą bei kelia kitus išvestinius reikalavimus.

Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad atsakovė iš esmės kvestionuoja pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. kai kurie argumentai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, o ne su tikėtinai palankaus ieškovams teismo sprendimo vykdymu. Teismas pažymi, kad pareikštas ieškinys, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas Schiedel GmbH & Co. KG yra Bendrijos bei Lietuvos Respublikoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų SCHIEDEL, SCHIEDEL RONDO ir SCHIEDEL RONDO PLUS savininkas, o atsakovė naudoja minėtus prekių ženklus savo komercinėje veikloje, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, yra pagrindas svarstyti, ar egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ir pagrindas taikyti prevencinio pobūdžio priemones, konstatuojant, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tokių argumentų nepasisako.

Nors ieškovų prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra identiškos pagrindiniams ieškinio reikalavimams, tačiau savo esme ir siekiamu tikslu – panašios, be to, yra prevencinio pobūdžio, t. y. tiek įpareigojimas atsakovę laikinai nutraukti pirmiau aptartų gaminių patekimą į apyvartą ir išimti juos iš apyvartos, tiek tų gaminių areštas sudaro sąlygas užkirsti kelią atsakovei tęsti tikėtinai neteisėtus veiksmus komercinėje veikloje. Teismo atsisakymas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones reikštų atsisakymą užtikrinti ieškovo Schiedel GmbH & Co. KG, kuris pateikė duomenis apie turimas išimtines teises į minėtų prekių ženklų apsaugą, subjektines teises ir interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovei, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 146, 148, 149 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis