Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui E. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype šalia bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo betoninius pamatus (0,20 m aukščio, 15,12 m ilgio) bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype šalia bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo betoninius pamatus (0,20 m aukščio, 15,12 m ilgio) bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu bei prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu bei prašė jį tenkinti.

Ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio. Nurodė, jog iki 2016 m. spalio 24 d. paskirto teismo posėdžio sklype šalia bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo savavališkai pastatyti betoniniai pamatai (0,20m ilgio, 15,12 m ilgio), dėl kurių reiškiami ieškinio reikalavimai, buvo nugriauti. Tai patvirtina 2016 m. rugsėjo 23 d. surašytas ,,Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas“, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Atsakovas įvykdė reikalavimus po civilinės bylos iškėlimo, todėl iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, jog atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės ieškovei yra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal VTPSI ieškinį atsakovui E. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkino ir civilinę bylą nutraukė. Atšaukė byloje paskirtą 2016 m. spalio 24 d., 13.30 val. išvykstamąjį teismo posėdį.

Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė tai, jog po civilinės bylos iškėlimo atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškinio pateikimo dieną atsakovas būtų įvykdęs ieškovo reikalavimus, atsakovas nepateikė, o vien atsakovo nuotraukoje užfiksuotas bendras vaizdas nepaneigia ieškovės patikrinimo aktuose užfiksuotų aplinkybių, jog savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti tiek iki ieškinio pateikimo, tiek ir po civilinės bylos iškėlimo. Taigi, atsakovo nesavalaikis ieškovės reikalavimų įvykdymas sąlygojo būtinybę ieškovei kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo motyvai, kad trūkumai pašalinti po įpareigojimo tai padaryti, neatitinka tikrovės. Faktinės aplinkybės, nustatytos byloje, yra visiškai kitokios. Prievolę įrodinėti, kad pažeidimas buvo ieškinio iškėlimo metu, turi ieškovė. Šiuo atveju teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Atsakovas nedelsdamas pašalino šiltnamio pamatus ir šių pamatų nuo 2015 m. balandžio mėnesio nebėra. Atsakovas negavo nei ieškovės patikrinimo akto, nei nuotraukų su procesiniais dokumentais, todėl šių dokumentų nėra ir negali būti, nes pamatai yra išardyti. Ieškovė, priimdama individualaus taikymo aktą, turėjo laikytis Viešojo administravimo įstatymo normų, reglamentuojančių individualaus taikymo akto surašymą. Apie visus surašytus aktus atsakovui turėjo būti tinkamai pranešta. Nei tinkamai, nei netinkamai pranešta nebuvo. Atsakovui parašius atsiliepimą į ieškinį, į jo sklypą atvyko inspektorius ir surašė aktą, su kuriuo atsakovui pavyko susipažinti tik teisme. Minėtas aktas yra be datų ir rekvizitų. Akte nurodyta, kad aptiktas pamato fragmentas, kuris yra 4 metrų ilgio. Pridėta nuotrauka, kurioje matosi, kad „fragmentas“ yra lazdyno lapo dydžio. Dėl klaidinančio akto atsakovas parašė ieškovės vadovui skundą, kuriuo prašė, kad atliktų tarnybinį patikrinimą dėl teismo klaidinimo, nurodant melagingus duomenis. Į skundą buvo atsakyta, kad ieškovės vadovas apgailestauja, kad patikrinimas atliktas netinkamai. Apie teismo klaidinimo faktą atsakyme į skundą nebuvo pasisakyta. Teismas nutarė paskirti išvažiuojamąjį posėdį, siekdamas nustatyti ieškinio pagrįstumą. Po tokio teismo nutarimo, ieškovė atsiėmė ieškinį, prašydama nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė niekaip neįrodė faktų, kad pažeidimas buvo po 2015 m. balandžio 4 d., visi pateikti ieškovės aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo normų, reglamentuojančių individualaus taikymo akto surašymą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovui nešalinant savavališkos statybos, pagrįstai 2015 m. gegužės 4 d. su ieškiniu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Iki 2016 m. spalio 24 d. paskirto teismo posėdžio savavališkai pastatyti betoniniai pamatai, dėl kurių reiškiami ieškinio reikalavimai, buvo nugriauti ir buvo surašytas tai patvirtinantis 2016 m. rugsėjo 23 d. ,,Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas“, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad atsakovui nebuvo žinoma apie 2016 m. kovo 10 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto, nes jis buvo ieškinio priedas. Minėtas dokumentas yra elektroninis, pasirašytas įgalioto Inspekcijos darbuotojo, galiojančiu elektroniniu parašu, todėl šio dokumento duomenys yra matomi elektroninio dokumento aprašomojoje lentelėje. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui paskyrus išvažiuojamąjį teismo posėdį, Inspekcija atsisakė nuo ieškinio. Inspekcija pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo byloje tuomet, kai atsakovas įvykdė privalomąjį nurodymą ir pašalino savavališkos statybos padarinius. Ieškovė, atlikdama įstatymų įtvirtintą pareigą, vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovas, pirmiausia pats savavališkos statybos veiksmais, atlikdamas statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o gindamas savo teises civilinėje byloje, pasinaudojo teise turėti advokatą, todėl pripažintina, kad tai jo išlaidos, kurios šiuo atveju neturėtų būti atlygintinos. Pažymėtina, kad visi Inspekcijos surašyti administraciniai aktai (savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas) yra nepanaikinti ir galiojantys, t.y. statytojas šių administracinių aktų neginčijo, jų turinys statytojui yra žinomas. Kol jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyti administraciniai aktai išduoti kompetentingos valstybės institucijos – Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla, nepriteisiant šalims bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (LAT 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2016 m. gegužės 4 d. pateikė teismui ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kartu pateikdama ir duomenis, galinčius patvirtinti šio reikalavimo pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovas 2016 m. gegužės 27 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu, taip pat pateikė nuotrauką, kurioje nesimato ieškovės aktuose užfiksuotos neteisėtos statybos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė dar iki ieškinio pateikimo ne vieną kartą ragino atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei jų egzistavimą tinkamai užfiksavo. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kad iki ieškinio padavimo bei bylos nagrinėjimo metu būtų bendradarbiavęs su ieškove ir stengęsis nurodytus pažeidimus pašalinti. Atsakovo atskirajame skunde minimas ieškovės vadovo 2016 m. liepos 28 d. atsakymas į jo skundą tik patvirtina, kad 2016 m. liepos 27 d., tai yra ieškovei jau pareiškus ieškinį, dar nebuvo išsardytos visos statinio konstrukcijos, o betoniniai pamatai buvo užkasti, todėl tik dalį jų atkasti ir užfiksuoti sugebėjo Inspekcijos pareigūnas. Pripažintina, kad atsakovas nepateikė teismų pakankamai duomenų, kad ieškinyje nurodyti pažeidimai būtų visiškai pašalinti dar iki ieškinio pateikimo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.