Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal G. J. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2007 m. lapkričio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 137³ str. 1 d. 375 litų administracine bauda už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 9 d. patikrinus transporto priemonę Honda Civic, v./Nr. MKF 324, nenustatė ir techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) Nr.06-000726 nepažymėjo 205 kodo (Gabaritiniai žibintai), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 215 kodo (Akumuliatorių baterijos tvirtinimas), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 303 kodo (Trauklės), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 701 kodo (Išmetimo sistema), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 705 kodo (Skysčio prasisunkimas), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“.

Savo veiksmais G. J. pažeidė LR Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.3-275, 18,3 punkto reikalavimus ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr.2b-225 patvirtintų „Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo ir pildymo taisyklės“.

Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda atstovė advokatė Diana Oseckienė savo atstovaujamojo skundą palaikė. Ji nurodė. kad susipažinus su bylos medžiaga ir išklausius institucijos paskyrusios nuobaudą atstovo, kyla abejonių dėl valstybinės kelių transporto inspekcijos šališkumo. Nuobauda paskirta ir kvalifikuota neteisingai. Institucija skirianti nuobaudą negali bausti pagal tą straipsnį, pagal kurį jis turi būti nubaudžiamas. Skiriant nuobaudą nebuvo įvertinti visi kriterijai ir nebuvo aptarta, kodėl paskirta tokia nuobauda. Jis nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, o nuobauda buvo paskirta didesnė nei įstatymo numatytas jos vidurkis. Protokolas turi būti surašomas pažeidimo dieną ir jį surašant turi dalyvauti pažeidimą padarė asmuo, kad galėtų pareikšti paaiškinimus, duoti pastabas, o ne kai priimamas sprendimas skirti nuobaudą. Įdomiai gaunasi – 10 val. 13 min buvo atlikta techninė apžiūra Kuršėnų techninių apžiūrų centre, nurodyti automobilio trūkumai. Galutinė padaryta išvada – automobilis nėra techniškai tvarkingas ir jis turi būti sutvarkytas ir tik tada pakartotinai turi vykti į techninę apžiūrą. Po to jis važiavo viduryje dienos iki Kelmės ir tik 16 val. jis atsidūrė Šiaulių techninių apžiūrų centre, kur jam buvo atliktas kontrolinis patikrinimas. Nuo patikrinimo Kuršėnų techninių apžiūrų centre praėjo 6 valandos. Kyla pagrįstų abejonių, kad tam tikri pažeidimai galėjo atsirasti ir eksploatuojant automobilį, nes gaunasi dviprasmiška padėtis. Institucijos atstovas pasakė, jog stabdžiai galėjo „įsidirbti“. Mano, kad stabdžiai yra gyvybiškai svarbus dalykas, svarbiau, nei tepalų praleidimas. Institucijos atstovas teigia, kad to gedimo galėjo 16 val. nepamatyti, o visų kitų negalėjo ir jie turėjo būti matomi. Pagrįstų abejonių kelia ir tas dalykas, kad automobilis yra paties inspektoriaus A. V.. Galbūt tai paslėpti trūkumai ir juos galima aptikti „giliau“ žiūrint. Asmuo, atliekantis techninę apžiūrą galėjo jų nepamatyti arba jų iš viso nebuvo. Jeigu būtų automobilis iš karto po apžiūros varomas apžiūrai ir rasti tie trūkumai, tai G. J. nebūtų kreipęsis į teismą. Mano, kad turėtų būti ne tikslas „nušauti‘ du zuikius, o atliktas techninis patikrinimas, kad nei vienas techniškai netvarkingas automobilis nepraeitų techninės apžiūros. Bylos esmė tokia, kad ieškoma ne objektyvių pažeidimų, o buvo stengiamasi nubausti. Prašo panaikinti 2007 m. lapkričio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovo Virgilijaus Statkaus nuomone, administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir tinkamai. Inspektorius nagrinėjęs bylą ir surašęs ATP protokolą akivaizdžiai suklydo ir vietoj 137²str. 1 d. taikymo nurodydamas 137³star. 1 d. Tai yra akivaizdu pagal pažeidimo aprašymą ir paskirtą baudos dydį, todėl prašo teismo pakeisti pažeidimą kvalifikuojantį straipsnį. Turėtų būti 137²str. 1 d. G. J. ATP protokolas buvo surašytas vadovaujantis 2007-11-09 jo surašyta techninės apžiūros kortele Nr.06-000726 bei trijų ekspertų tą pačią dieną surašyto kontrolinio patikrinimo techninės apžiūros rezultatų kortele. Remtasi pasirašytomis dvejomis to paties automobilio ataskaitomis, todėl protokolas surašytas teisėtai, turint pakankamą pagrindą. Nagrinėjant bylą buvo supažindintas su medžiaga. Inspektorių A. V. jis įpareigojo atlikti kontrolinį automobilio patikrinimą. Tam šis išskyrė savo automobilį registruotą ne savo vardu ir tą transporto priemonę vairavo asmuo dirbantis pas juos specialisto darbą. Automobiliu Honda Civic po Šiaulių miesto jis nuvažiavo ryte į techninių apžiūrų stotį Kuršėnuose, po to tas automobilis nuvažiavo į Kelmės techninių apžiūrų stotį, kur palaukus 2 valandas buvo atliktas techninis patikrinimas. Po šių dviejų patikrinimų automobilis nuvyko į Šiaulių techninių apžiūrų centrą, kur buvo pakviesti du ekspertai, dalyvaujant inspekcijos pareigūnui turinčiam techninių apžiūrų eksperto kvalifikaciją. dalyvaujant trim asmenims, buvo apžiūrėtas automobilis ir raštu apiforminta to automobilio techninė būklė, pažymint kontrolinėje kortelėje. Remiantis tuo kontroliniu automobilio apžiūros aktu ir A. J. apžiūros aktu, buvo padarytos išvados, kad A. J. nepažymėjo 5 didelių trūkumų buvusių automobilyje Honda Civic. Tie trūkumai: 205 – nešvietė dešinysis priekinis gabaritas. Šis pažeidimas nebuvo užfiksuotas ir Kelmėje. Išleidžiant automobilį į reisą nedegė ši lemputė. To kontrolierius ir neužfiksavo. 215 kodas – nepritvirtinta akumuliatorių baterija. Kelmės techninių apžiūrų stotyje šis trūkumas buvo užfiksuotas. Šį trūkumą užfiksavo 3 ekspertai Šiauliuose. Tvirtinimo apkabos nebuvo pritvirtintos. 303 trūkumas – traukės laisvumas. Ekspertai rado laisvumą vairo mechanizme. Šis laisvumas negali atsirasti per laiką ar jo inicijuoti. Jis atsiranda dėl amžiaus, dėl susidėvėjimo. 701 trūkumas - išmetimo sistemoje nėra garso slopinimo bakelio. Šis automobilis buvo perdirbtas. Buvo išpjautas garso slopinimo bakelis ir jo nebuvo šiame automobilyje. 705 kodas – skysčio prasisunkimas nebuvo pažymėtas. Jeigu automobilis būtų plautas specialiame stende su nuriebalintojais, jo galėtų ir nesimatyti. Tačiau šis automobilis ne vieną savaitę buvo stovėjęs lauke. Nebuvo plautas nei jo kėbulas, nei apatinė dalis. Tepalų sunkimasis iš variklio buvo seniai. Galbūt tik priekinė gabaritinė lemputė galėjo ir kartais degti, kartais nedegti. Tačiau išleidžiant automobilį rodė, kad nedegė. A. V. yra šio automobilio valdytojas. G. J. buvo pakviestas į bylos nagrinėjimą, kur jis buvo supažindintas su patikrinimo rezultatais. G. J. jie nekvietė tikrinant, nes buvo darbo dienos pabaiga, todėl ir protokolo nesurašė tą pačią dieną. ATP protokolą surašė ir nutarimą skirti nuobaudą taip pat priėmė pats A. V..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda - naikintina, o administracinė byla nutrauktina.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje G. J. 2007 m. lapkričio 26 d. surašytame ATP protokole buvo suformuluota pažeidimų esmė ir nurodyti kaltinimai, t.y., kad jis, 2007 m. lapkričio 9 d. patikrinus transporto priemonę Honda Civic, v./Nr. MKF 324, nenustatė ir techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) Nr.06-000726 nepažymėjo 205 kodo (Gabaritiniai žibintai), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 215 kodo (Akumuliatorių baterijos tvirtinimas), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 303 kodo (Trauklės), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 701 kodo (Išmetimo sistema), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“, nepažymėjo 705 kodo (Skysčio prasisunkimas), kurio vertinimo kriterijus „didelis trūkumas“. Nurodyta, jog pažeidėjas padarė ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Remiantis tokiu surašytu ATP protokolu, pažeidėjui tos pačios dienos nutarimu pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatytus požymius buvo skirta atitinkama administracinė nuobauda. Nei ATP protokole, nei nutarime skirti administracinę nuobaudą nėra daugiau nurodyta jokių papildomų aplinkybių. Su tokiu aplinkybių išdėstymu bei veiksmų kvalifikavimu teismas nesutinka. ATPK 137³ str. 1 d. dispozicijoje nurodyti veikos požymiai visiškai neatitinka ATP protokole bei nutarime skirti administracinę nuobaudą aprašytų įvykdytų pažeidimų požymių. Galima daryti prielaidą, kad pareigūnas surašymas ATP protokolą bei nutarimą skirti administracinę nuobaudą turėjo galvoje ATPK 137² straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius. Pareiškėjo skundas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, nes jis sąmoningai ar nesąmoningai buvo suklaidintas ir jo teisės apsiginti buvo suvaržytos.

ABTĮ 53 straipsnis numato, kad proceso šalys be kitų teisių turi teisę pačios teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių argumentams ir samprotavimams ir t.t. Ši įstatymo nuostata taikytina ir valstybinių institucijų pareigūnams, nagrinėjantiems administracinių teisės pažeidimų bylas. Nagrinėjamuoju atveju pakartotinė automobilio apžiūra buvo atliekama nedalyvaujant pačiam asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nors tam jokių kliūčių nebuvo. Priešingai, G. J. apie tokį techninį patikrinimą ir jo rezultatus buvo pranešta tik po kelių savaičių, jau surašant ATP protokolą bei čia pat skiriant administracinę nuobaudą. Automobilis po G. J. atliktos techninės apžiūros 10.13 val. buvo tikrinamas ne iš karto, juo buvo važiuojama iš pradžių į Kuršėnus, po to į Kelmę, dar vėliau – vėl į Šiaulius. Pakartotinis automobilio techninis patikrinimas buvo pradėtas tik 16 val., t.y. praėjus beveik 8 valandoms po pirminės jos techninės apžiūros (b.l. 11). Techninių apžiūrų rezultatai nesutapo, t.y. pakartotinio automobilio techninio patikrinimo metu buvo fiksuoti trūkumai - 205 kodas (Gabaritiniai žibintai), 215 kodas (Akumuliatorių baterijos tvirtinimas), 303 kodas (Trauklės), 701 kodas (Išmetimo sistema), 705 kodas (Skysčio prasisunkimas), kurie nebuvo pažymėti pirminės automobilio techninės apžiūros metu, o pakartotinio automobilio patikrinimo metu nebuvo pastebėti ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje nebuvo atžymėti pirminės automobilio techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai – 407 kodas (Stovėjimo stabdis), 408 kodas (Stabdžių efektyvumas). Pastarieji nustatyti trūkumai yra laikytini „dideli“ (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.2b-380 „Dėl valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. liepos 12 d. įsakymo Nr.2b-225 „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo ir pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.5 punktas). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus pareigūnas A. V. ne tik surašė 2007 m. lapkričio 26 d. ATP protokolą bei tą pačią dieną nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą, bet ir dalyvavo 2007 m. lapkričio 9 d. pakartotinio automobilio patikrinimo metu kaip „ekspertas“, įvertinęs pirminės automobilio techninės apžiūros metu atliktą darbą. Techninių apžiūrų metu buvo naudojamas pareigūno A. V. disponuojamas automobilis Honda Civic, v./Nr. MKF 324. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus pareigūnai techninėms apžiūroms iš anksto paruošė ir pateikė techniškai netvarkingą savo automobilį ir netgi šį automobilį perdirbo, išpjaudami automobilio atskiras konstrukcijas, kurios yra būtinos ir be kurių automobilio eksploatacija yra draudžiama (garso slopinimo bakelio išpjovimas). Tokiu būdu, nagrinėjamuoju atveju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus pareigūnų iš esmės buvo kuriamas savotiškas administracinį teisės pažeidimą imituojantis elgesio modelis. Techninei apžiūrai tam tikslui net buvo specialiai sukonstruota, paruošta ir panaudota transporto priemonė, kuri šioje administracinėje byloje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektas (dalykas). Baudžiamojoje teisėje ir baudžiamose bylose yra taikomas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis. Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis – tai sankcionuoti, nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės, visuomenės ar asmens interesus. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis yra taikomas retai, tik ypatingais atvejais, tikslu ištirti sunkius ar sudėtingus nusikaltimus. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymo. LR Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, konstatuoja, kad „provokacijomis gautų įrodinėjimo priemonių naudojimas negali būti pateisintas viešuoju interesu. Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, jeigu operatyvinė veikla pradedama prieš asmenį, kuris tyrėjams iki tol apskritai nebuvo žinomas“. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad „nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti“. Visi anksčiau paminėti principai ir reikalavimai yra skirti tiesiogiai taikyti baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų tyrimo, tačiau, taikant teisės analogiją, šie principai tinka ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. LR Konstitucinis Teismas savo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog „konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).“ Administracinėse bylose administracinį teisės pažeidimą imituojantis elgesio modelis apskritai nėra numatytas ir nėra galimas. Įrodymų leistinumo principas administracinėse bylose nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus nėra liberalesnis nei baudžiamosiose bylose. Konkrečiu nagrinėjamuoju atveju, teismo nuomone, pareigūnų specialiai perdirbtas ir paruoštas apžiūrai techniškai netvarkingas automobilis su paslėptais ar sunkiai pastebimais sugadinimais šioje administracinėje byloje negali būti laikomas leistinu įrodymu. Dar daugiau, kelių eismo taisyklės numato, kad eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus (KET 273 p.). Pagaliau pats G. J., atlikęs techninę apžiūrą ir nustatęs tam tikrus pažeidimus bei pažymėjęs juos techninės apžiūros kortelėje (ataskaitoje) kaip „didelius“ trūkumus, skyrė automobilio vairuotojui pakartotinę techninę apžiūrą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog byloje tinkamai ir leistina forma nesurinkta pakankamai įrodymų, kad G. J. savo veiksmais būtų padaręs konkretų ir aiškų administracinį teisės pažeidimą, todėl jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 137³ str. 1 d. negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta bei yra pagrindas ją panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 2 p.,

nutaria:

Skundą tenkinti.

G. J. 2007 m. lapkričio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių skyriaus inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 137³ str. 1 d. paskirtą nuobaudą – 375 litų administracinę baudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.