Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Jonavos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“, mažajai bendrijai „Palaimos projektai“, K. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija, pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija, Statybos priežiūros skyrius, atsakovė) 2019 m. spalio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 19 d. išdavė statytojai UAB „Jonavos vandenys“ (toliau – ir statytojas) leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-25-181119-00073 (toliau – ir Statybos leidimas). Statybos leidimu statytojui suteikta teisė statyti naują statinį, kurio paskirtis – skirstomieji tinklai (vandentiekio tinklai), kategorija – nesudėtingas statinys, žemės sklype, kadastro Nr. 4610/0017:57, ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos MB „Palaimos projektai“ parengtą Vandentiekio tinklų, (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. PP-18-96-SPP.

Nurodė, jog 2019 m. spalio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrasis statybos priežiūros skyrius surašė Savivaldybės administracijai Privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29), kuriuo įpareigojo iki 2019 m. lapkričio 8 d. nurodyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotoją, kuris atsakingas dėl pažeidimų padarymo išduodant Statybos leidimą.

Pareiškėja tvirtino, jog Privalomasis nurodymas, kuriuo reikalaujama nurodyti kaltus asmenis dėl išduoto Statybos leidimo, buvo surašytas nepagrįstai, neteisėtai. Privalomojo nurodymo įpareigojimas nurodyti kaltus asmenis nepagrįstas jokiais teisės aktų reikalavimais, nenurodytas jo teisinis pagrindas, t. y. nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Inspekcijos kompetenciją.

Teigė, jog Privalomojo nurodymo įpareigojimas yra išvestinis reikalavimas iš statybos leidimo teisėtumo, tik teismas bylos nagrinėjimo metu dėl statybos leidimo panaikinimo nustato kaltus asmenis bei jų atsakomybės laipsnį ir taiko atsakomybę dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Pažymėjo, jog šie klausimai buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2-16103-527/2019. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Inspekcija pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją vykdo statybos valstybinę priežiūrą. Statybos valstybinę priežiūrą apima ir privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas. Inspekcija turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija. Tvirtino, jog Inspekcija turi teisę dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus, per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, reikalingus statybos valstybinei priežiūrai atlikti, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdyti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus.

Pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas ne dėl Inspekcijos ieškinio tikslinimo civilinėje byloje Nr. e2-16103-527/2019 ir / ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis, o dėl administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo bei atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nustatymo, po to, kai Inspekcijoje atlikus tyrimą pagal M. S. teisinės įmonės 2019 m. vasario 5 d. skunde išdėstytas aplinkybes dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtos veiklos atliekant statybos darbus įmonei nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose, neturint šių tinklų savininko sutikimo, patikrinimo metu nustatyta, jog minėti vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti statytojui UAB „Jonavos vandenys“ nepateikus Savivaldybės administracijai statinio savininko rašytinio pritarimo dėl projektuojamo statinio patekimo į apsaugos zoną (patikrinimo akto 1.5 papunktis), padaryta patikrinimo išvada, jog Statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Inspekcijos nuomone, Privalomasis nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra aiškus, konkretus, jame nurodytas ir teisinis, ir faktinis nurodymo pagrindas, surašytas pagal Inspekcijai teisės aktais suteiktą kompetenciją, todėl jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-917-(15.29), kuriuo Inspekcija Jonavos rajono savivaldybės administraciją įpareigojo iki 2019 m. lapkričio 8 d. nurodyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotoją, atsakingą dėl pažeidimų padarymo Savivaldybės administracijai 2018 m. lapkričio 19 d. išduodant statytojui UAB „Jonavos vandenys“ Statybos leidimą Nr. LSNS-25-181119-00073.

Statybos leidimu statytojui buvo suteikta teisė statyti naują statinį, kurio paskirtis – skirstomieji tinklai (vandentiekio tinklai), kategorija – nesudėtingas statinys, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo MB „Palaimos projektai“ parengtą Vandentiekio tinklų, (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. PP-18-96-SPP.

Byloje nustatyta, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas, siekiant atsakingam asmeniui dėl statybos reikalavimų pažeidimų, išduodant Statybos leidimą, pritaikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 362 straipsnio 1 dalies nuostatas, patikrinus Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir Inspekcijai nustačius, jog Statybos leidimas buvo išduotas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių nuostatas. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. kovo 25 d. Inspekcijos Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-190325-00046, kurio išvadose, be kita ko, nurodyta taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį. Tai įrodo ir Privalomojo nurodymo turinys bei atsakovės atsiliepime išdėstytos aplinkybės.

Teismas pažymi, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę surašyti privalomuosius nurodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Teismas pažymi, jog viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Pagal Priežiūros įstatymo 21 straipsnio, apibrėžiančio statybos valstybinę priežiūrą atliekančių Inspekcijos pareigūnų pareigas, nuostatas, Inspekcijos pareigūnai privalo teikti privalomuosius nurodymus šio įstatymo nustatytais atvejais (4 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1136-525/2019 yra konstatavęs, jog pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomojo nurodymo institutas taikomas siekiant pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Konkrečiu atveju Privalomasis nurodymas surašytas kitu tikslu, t. y. siekiant pritaikyti administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio 1 dalies nuostatas patikrinimo metu Inspekcijai nustačius, jog Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių nuostatas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnį, už statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoti ANK 590 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (1 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Minėtoms institucijoms pavesta surašyti ir administracinio nusižengimo protokolą, kurio turinį nustato ANK 609 straipsnio nuostatos, pagal kurias administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; taip pat ir duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir kt. duomenys. Administracinio nusižengimo protokole yra suformuluojamas kaltinimas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Įvertinęs faktinę situaciją ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo pačios institucijos, kurioms pavesta jį atlikti, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, juose nurodant atsakingus už administracinį nusižengimą asmenis.

Konkrečiu atveju Inspekcija šią pareigą Privalomuoju nurodymu nepagrįstai perkėlė Savivaldybės administracijai, nors teisės aktais tokios funkcijos Inspekcijai nesuteiktos.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, teisės aktais atsakovei įtvirtintą kompetenciją, o tai sudaro pagrindą pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti 2019 m. spalio 24 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29) (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 24 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.