- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 1-173-448/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- R. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv.. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1998-01-06 pagal LR BK 275 str. 2 d., 271 str. 3 d.–laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimu;
2. 1998-10-27 pagal LR BK 271 str. 2 d.–laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu;
3. 2000-01-11 pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.–laisvės atėmimu 6 mėn. su turto konfiskavimu;
4. 2000-06- pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 278 str. 1 d.–laisvės atėmimu 5 mėn. su turto konfiskavimu;
5. 2005-06-10 pagal LR BK 178 str. 2 d. ( 8 epizodai), 214 str. 1 d., 182 str. 3 d.–laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;
6. 2008-05-12 pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.–laisvės atėmimu 2 m.;
7. 2010-07-10 pagal LR BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ( 3 epizodai), 182 str. 3 d. ( 2 epizodai) – laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;
8. 2010-12-09 pagal LR BK 178 str. 2 d.-laisvės atėmimu 1 m.;
9. 2013-10-28 pagal LR BK 259 str. 1 d.-24 paroms arešto;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. sunkiai sutrikdė sveikatą.
R. K. 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu metė stilinę Nukentėjusiajam R. A. į galvą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo dešinio antakio srityje, po to lenta sudavė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, dėl ko jis nukrito ant grindų, vėliau rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau šešių smūgių R. A. į galvą, tuo padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujo išsiliejimo ir susikaupimo po galvos smegenų kietuoju dangalu (subdurinė hematoma) kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės –smilkininės skilčių srityje.
Apklaustas kaltinamuoju, R. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. jis buvo paveldėtame bute adresu Alytus, (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena sesuo R. K. ir jos sugyventinis R. A.. Kaltinamasis gėrė alų savo kambaryje, o sesuo R. su R. gėrė alų savo kambaryje. Vėliau atėjo kita sesuo L. Č., brolis G. K.. Į kaltinamojo kambarį atėjo A. paprašyti alaus, jis alaus nedavė. Tuomet A. paėmė nuo televizoriaus DVD grotuvą, kaltinamajam tas nepatiko, todėl turėta rankoje stikline paleido į A.. Tada paėmė prie sienos stovėjusią lentą ir sudavė smūgį A. per galvą, jis nukrito. Galėjo būti, kad po to jis A. rankomis ir kojomis sudavė keletą smūgių į galvą. Po to išėjo iš kambario, sesuo R. iškvietė policiją. Nurodo, kad visų aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus.
Kaltinamasis R. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, vadovaujantis LR BPK 273 str. 1 d., taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
Apklaustas kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, R. A. paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, tarp jo ir jo sugyventinės brolio K. kilo žodinis konfliktas. K. leido garsiai muziką, nukentėjusysis paprašė, kad sumažintų garsą. Tuomet jam K. paleido į galvą stikline ir trenkė lenta per galvą, nuo ko jis nukrito, o K. šokinėjo ant jo galvos. Jis kreipėsi į medikus. Policijos pareigūnams nurodė, kad susižalojo pats, kadangi galvojo, kad sužalojimai nėra tokie stiprūs, be to, nenorėjo pyktis su sugyventinės broliu (b. l. 14-15).
Apklaustas papildomos apklausos metu, R. A. paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 11.30 val. jis su sugyventine R. K. namuose adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Kitame kambaryje R. brolis R. K. su kita seserimi L. Č., broliu G. K. ir drauge V. gėrė alų, vyną ir garsiai klausė muzikos. Jie su R. nenorėjo, kad būtų garsiai klausoma muzika, nes atimtas jų vaikas ir dėl triukšmo galėjo kilti problemų, todėl R. nuėjusi pas R., paprašė, kad jis pritildytų muziką, bet jis muzikos nepritildė, tik ją iškeikė ir išvijo. Tuomet nukentėjusysis pats nuėjo paimti DVD, susivyniojo laidus ir norėjo paimti aparatą, bet R. metė į jį stiklinę ir prakirto dešinį antakį, bėgo kraujas. Jie su R. susikabino, kažkuriuo momentu pajuto smūgį lenta į galvą. Nuo šio smūgio jis nukrito ant žemės ir pajuto smūgius koja iš viršaus į veidą, galvą buvo užsidengęs rankomis. Smūgių jam koja buvo ne mažiau 5-6 kartų. Po to jis pasikėlė ir nuėjo į kambarį, R. iškvietė policiją. Tuomet jis parašė pareiškimą ir R. K. policija išvežė. Po kelių dienų, iškviestas į policiją, pasakė, kad su R. K. susitaikė. Vėliau jam pradėjo labai skaudėti galvą, todėl kreipėsi į medikus ir buvo išvežtas į Kauno klinikas. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-28).
Apklaustas papildomai, nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad po R. K. smūgių į gydytoją dėl didelių galvos skausmų kreipėsi 2014 m. rugsėjo 17 ar 19 dieną, per tą laikotarpį nuo sumušimo iki kreipimosi pas gydytoją jokių sumušimų daugiau neturėjo, taip pat nebuvo sumuštas ir prieš 2014-09-11 dieną (b. l. 29-30).
Šalies argumentai
L. R. K. apklausos protokole nurodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesio viduryje ji su sugyventiniu R. A. buvo iš tėvų paveldėtame bute adresu Alytus, (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos brolis R. K.. Ji su R. gyvena viename kambaryje, o R. K.-kitame. Tą dieną ji su R. savo kambaryje gėrė alų, kitame kambaryje alų gėrė jos broliai R., G. ir sesuo L. Č., buvo ir R. draugė V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Jie garsiai leido muziką. Ji užėjo į brolio kambarį ir paprašė, kad pritildytų garsą, bet R. buvo girtas ir ją varė iš savo kambario. Parėjusi į savo kambarį, R. paprašė, kad nueitų ir parneštų jai priklausantį DVD grotuvą. R. A. nuėjo. Ką ten veikė R., ji nematė, tik išgirdo triukšmą ir nusprendė, kad R. muša R.. Ji išbėgo į lauką, paskambino į policiją ir pranešė apie muštynes. Atvažiavus policijai, ji su pareigūnais parėjo namo. R. buvo kruvinas, jam iš antakio bėgo kraujas, jis parašė pareiškimą dėl sumušimo. R. kambaryje ant grindų buvo kraujo, buvo išpiltas alus, metėsi stiklo šukės, turbūt buvo sudužusi stiklinė. R. K. išsivežė policija. Po kelių dienų, iškviestas į policiją, R. A. atleido R., kaip jos broliui ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Po geros savaitės R. pasijuto labai blogai, jam kaudėjo galvą, jis kreipėsi į gydytoją privačiai ir buvo nukreiptas į ligoninę, iš čia nuvežtas į Kauno klinikas. Klinikose gydėsi dvi savaites, po to gydėsi namuose (b. l. 81-82).
Liudytojas G. K. apklausos protokole nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. jis su seserimi L. Č. nuvyko į svečius pas brolį R. K., kuris gyvena jų visų paveldėtame bute adresu Alytus, . (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena ir sesuo R. K. su sugyventiniu R. A., jie gėrė alų. Pas R. buvo atėjusi jo draugė V.. Jie visi keturi-jis, R., L. ir V.-gėrė alų ir vyną, garsiai klausėsi muzikos. Į kambarį atėjo R. A. ir paprašė pas R. alaus ir pritildyti muziką. R. nedavė, muzikos nepritildė. Tuomet R. norėjo paimti grotuvą. R. turėjo rankoje stiklinę su alumi ir ją metė į R., pataikė į galvą. R. susikibo su R. už drabužių, kiek kuris kuriam sudavė smūgių, neatsimena, nes viskas vyko labai greitai. Atsimena, kad R. R. su lenta sudavė gal vieną, gal du smūgius, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena dėl girtumo. Po to R. gulėjo ant grindų. R. iškvietė policiją. Atvykus policijai, R. parašė pareiškimą ir policija R. išvežė. R. buvo pasiūlyta važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Išvykus policijai, V. išvalė R. kambarį, nes ant grindų buvo kraujo, alaus ir šukių nuo sudužusios stiklinės. Ar sudavė kojomis R. R. po smūgių lenta, jis neatsimena, nes buvo girtas (b. l. 85-86).
Liudytoja L. Č. apklausos protokole nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. ji su broliu G. K. nuvyko į svečius pas kitą brolį R., kuris gyvena jų visų paveldėtame bute adresu Alytus, (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena ir kita sesuo R. K. su sugyventiniu R. A., jie gėrė alų. Pas R. buvo draugė V., jie gėrė alų ir vyną, klausėsi muzikos. Kažkuriuo metu į kambarį atėjo A. ir paprašė pas R. alaus ir liepė pritildyti muziką, bet R. alaus nedavė ir muzikos nepritildė. Tuomet R. priėjo prie grotuvo ir norėjo jį paimti, R. turėta rankoje stikline su alumi metė į R., pataikė į galvą Tuomet R. susikibo su R.. Viskas vyko labai greitai. R. kambaryje buvusia lenta gal pora kartų sudavė R. į galvą. Atsimena, kad R.s gulėjo ant grindų. Tuomet atėjo R. ir iškvietė policiją. R. parašė pareiškimą ir R. išvežė. R. buvo pasiūlyta važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Kai policija išvažiavo, V. išvalė kambarį, nes ant grindų buvo kraujo, alus ir šukių nuo sudužusios stiklinės (b. l. 87-88).
2014-09-30 protokolu–pareiškimu R. A. praneša, kad 2014-09-11 namuose adresu (duomenys neskelbtini) Alytuje, jį sumušė R. K., kuris į jį metė stiklinę, prakirto dešinį antakį, trenkė lenta per galvą, jam nukritus, šokinėjo ant galvos (b. l. 1).
2014-11-07 specialisto išvadoje Nr. G966/14(06) nurodyta, kad R. A. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl sunkios formos trauminės galvos smegenų ligos, kraujo išsiliejimo ir susikaupimo po kietuoju dangalu (subdurinė hematoma) kairio smegenų pusrutulio kaktinės–smilkininės skilčių srityse (b. l. 42-43).
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kaip R. A. parodo vietas, kur 2014-09-11 apie 12 val. R. K. metė į jį stiklinę, sudavė smūgį lenta bei sudavė rankomis ir kojomis smūgius į galvą (b. l. 65-68).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. A. pateikė medžio drožlių lentą, kuri apžiūrėta ir tai fiksuota daiktų apžiūros protokole (b. l. 59-62).
2015-02-02 specialisto išvadoje Nr. pG101-966/14(06) nurodyta, kad pateikta tyrimui medžio drožlių plokštė savo dalimi gali veikti kaip kietas bukas, kontakto vietoje neriboto paviršiaus, žalojantis daiktas. Smogiant medžio drožlių plokšte į galvą, galvos smegenų sužalojimo substratas formuotųsi trauminio poveikio zonoje. R. A. kliniškai nustatytas kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenų kietuoju dangalu (subdurinė hematoma) kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės– smilkininės skilčių srityje galėtų būti padaryti esant trauminiam poveikiui tyrimui pateikta plokšte į kairę kaktos–smilkinio sritį. Sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant tyrimui pateikta plokšte į pakaušio, viršugalvio ar dešinio momens sritį mažai tikėtina (b. l. 46-48).
Alkotesterio pažymoje nurodyta, kad R. K. 2014-09-11 12.54 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 17).
Apklaustas teisės medicinos specialistas S. J. paaiškino, kad galvos smegenų suspaudimo ir dislokacijos reiškiniai, esant kraujo išsiliejimui ir susikaupimui po galvos smegenų kietuoju dangalu, gali pasireikšti tiek artimiausiu laiku po patirtos galvos smegenų traumos, tiek praėjus kelių–keliolikos parų laikotarpiui po traumos. „Šviesusis periodas“ priklauso ne nuo kraujosruvos vystymosi, o nuo smegenų suspaudimo dislokacijos, kas nebūtinai sinchroniška hematomos vystymuisi. Sunkios formos trauminė smegenų liga, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės–smilkininės srities dalyje galėjo būti padaryta ir griūnant bei pakaušiu, jo dešine puse, atsitrenkiant į kietą plokščią pagrindą. Nukentėjusiajam kliniškai taip pat buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešinio antrankio srityje (šis sužalojimas aprašomas stacionarizavimo į Kauno klinikas metu). Šis sužalojimas padarytas dinamiškai kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršiumi ir galėjo būti padarytas tiek trauminiu poveikiu smūgiuojant kietu buku žalojančiu daiktu, tiek trauminiu poveikiu atsitrenkiant į kietą buką žalojantį paviršių. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto paviršiaus savybes, nėra. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas priskirtinas nežymiam sveikatos sutrikdymui. Medicininių duomenų, nurodančių į nukentėjusiojo pakartotinį sužalojimą laikotarpiu 2014-09-11 iki 2014-09-24, nėra (b. l. 50-51).
Vailniaus teritorinė ligonių kasa už R. A. gydymą R. K. pareiškė 1637,68 Eur civilinį ieškinį ( b.l. 71-77).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. K. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1d. Bylos aplinkybėms patikrinti buvo atlikti visi įstatymo reikalaujami veiksmai ir įvykdytas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimas. Teisme ištyrus bylos įrodymus, R. K. veikos kvalifikacija pasitvirtino.
Kaltinamasis pripažįsta metęs stikline nukentėjusaiajam R. A. į galvą, pripažįsta ir smūgius lenta, neatmeta galimybės, kad sudavė smūgius ir rankomis bei kojomis. Visų aplinkybių gerai neatsimena dėl to, kad, kaip jis parodė, įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusysis R. A. paaiškino jo sužalojimo aplinkybes, liudytojai R. K., G. K., L. Č. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Nukentėjusysis į medikus dėl jo sužalojimo kreipėsi po kelių dienų. Jis nurodė, kad iš pradžių nesikreipė dėl to, kad neblogai jautėsi, o kai pradėjo prastai jaustis, kreipėsi medicinos pagalbos. Nesikreipė ir dėl to, kad jį sumušęs R. K.-jo sugyventinęės brolis, ir dėl to nenorėjo R. K. pridaryti nemalonumų. Nei iki įvykio, nei iki kreipimosi į medikus, kaip nurodė nukentėjusysis R. A., jis nebuvo sumuštas. Apie tai, kad nėra jokių medicininių duomenų apie R. A. sumušimą iki įvykio ir iki jo kreipimosi į medicinos įstaigą, nurodė ir teismo medicinos specialistas savo išvadoje. Taigi atmesta tikimybė, kad galbūt R. A. buvo sužalotas iki jo sumušimo arba iki kreipimosi į medicinos įstaigą momento.
R. K. smūgius R. A. sudavė dėl to, jog supyko dėl šio veiksmų, kadangi R. A. prašė alaus bei bandė pasiimti grotuvą. Taigi smūgiai buvo suduoti iš asmeninių paskatų, tyčia. Kaltinamasis R. K. veikė kryptinga tyčia, turėdamas tikslą sužaloti nukentėjusįjį R. A., nors ir nesiekdamas sunkių (realiai atsiradusių) pasekmių. Tiek smūgių sudavimas rankomis ir kojomis gulinčiam žmogui į gyvybiškai svarbų organą-galvą, tiek smūgių sudavimas į galvą pasitelkiant akivaizdžiai sužaloti galintį daiktą-lentą-patvirtina kaltinamojo siekį sužaloti nukentėjusįjį ir kaltinamojo atliktų veiksmų pavojingumo suvokimą bei abejingumą galimų padarinių atsiradimui. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatyta, kad kaltinamasis R. K. nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas neapibrėžta tyčia ir todėl šie jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes-šiuo konkrečiu atveju pagal BK 135 str.1 d. Įrodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas R. A. atsirado būtent dėl R. K. veiksmų, jam sudavus smūgius rankimis, kojomis ir lenta nukentėjusiajam į galvą.
Remiantis aukščiau aptartu, įrodyta, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgiam į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. R. K. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. K. teisiamas jau dešimtą kartą, jam jau buvo skirtos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Iš buvusių teistumų ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo R. K. išvadų nedaro, vėl daro sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba. Kadangi R. K. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą ir atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas jau dešimtą kartą, jam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad R. K. gailisi dėl nusikalstamos veikos, kad jo veikos priežastis-buitinis konfliktas tarp neblaivių asmenų, be to, nukentėjusysis R. A. jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia.
Vilniaus teritorinės ligonių kasa byloje pareiškė 1637,68 Eur ieškinį dėl sužaloto nukentėjusiojo R. A. gydymo ( b. l. 71-72). R. A. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais kaltinamojo R. K. veiksmais, todėl R. K. ir turi atlyginti dėl jo veikos padarytą žalą, t.y. jis turi atlyginti Ligonių kasoms už R. A. gydymą. Dėl to Ligonių kasos ieškinys tenkintinas, ieškinio sumą išieškant iš R. K..
Kadangi kaltinamasis R. K. prisipažino kaltu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas LR BK 64¹ str. ir R. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę R. K. sumažinti vienu trečdaliu, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Po nusprendžio paskelbimo panaikinti R. K. skirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirti kardomąją priemonę-suėmimą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir saugomą Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje-lentą-po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos (a. s. (duomenys neskelbtini) AB Swedbankas, kodas 73000) ieškinį 1637,68 Eur sumai tenkinti pilnai, šią sumą išieškant iš R. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtam nuteistajam R. K.-nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.