Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-2010

Teisejas Gražina Cereškeviciene Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. birželio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m ., Lietuvos Respublikos piliecio, vedusio, dirbancio Šventos Marijos laidojimo namuose, pagrindinio išsilavinimo, gyvenancio ir deklaravusio gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), Pabrades m., Švencioniu rajone, teisto:

2004 03 10 Švencioniu rajono apylinkes teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., pritaikius 38, 67, 70 str. baudžiamoji byla nutraukta, skirti ipareigojimai;2005 04 13 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., pritaikius LR BK 63 str. 5 d. 1, 2 p. paskirta 2 metai laisves atemimo, teistumas neišnykes ir nepanaikintas,

apeliacini skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 dali ir nubaustas laisves apribojimu vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji nuo 21 iki 6 valandos, jei tai nesusije su darbu, buti savo namuose.

Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys patenkintas. Priteista iš J. V. Valstybinei ligoniu kasai, imones kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini), AB banke Swedbank, 1229,16 Lt ( vienas tukstantis du šimtai dvidešimt devyni litai, 16 centu ) gydymo išlaidu atlyginimo.

Nukentejusiosios J. V. civilinis ieškinys iš dalies patenkintas. Priteista iš J. V. nukentejusiajai J. V. 1000 Lt (vienas tukstantis litu) neturtines žalos atlyginimo.

Priteista iš nuteistojo J. V. i valstybes pajamas 15 Lt ( penkiolika litu) proceso išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. V. nuteistas už tai, kad 2009 06 24, apie 11.30 val., prie namo, esancio Arnioniu g. 4, Pabrades m., Švencioniu rajone, priklausancio A. V., tycia ranka pastume ant laiptu stovejusia J. V., kuri del to nukrito ant kaires rankos ir del to lužo kairysis stipinkaulis, tuo nesunkiai sutrikde J. V. sveikata. Tokiais savo veiksmais J. V. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 dalyje.

Teismo posedyje nuteistojo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neigia padares nusikaltima, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi neirodes jo kaltes.

Byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma yra irodyta, kad J. V. 2009 06 24, apie 11.30 val., prie namo, esancio (duomenys neskelbtini), Pabrades m., Švencioniu rajone, priklausancio A. V., tycia ranka pastume ant laiptu stovejusia J. V., kuri del to nukrito ant kaires rankos ir del to lužo kairysis stipinkaulis, tuo nesunkiai sutrikde J. V. sveikata. Sveikatos sutrikdymas yra neteisetas tycinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukeles žmogaus sužalojima arba susargdinima. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudetis yra materiali. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra baig­tas nu­si­kal­ti­mas ir kva­li­fi­kuo­ja­mas tik pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so spe­cia­lio­sios da­lies nor­ma ki­lus pa­da­ri­niams – sveikatos sutrikdymui. Atsakomybe už šio nusikaltimo padaryma kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Jokiu pagristu abejoniu del nukentejusiajai padarytu sužalojimu nera – specialisto išvadoje Nr. 2961/09(01) nurodyta, jog J. V. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del kairiojo stipinkaulio lužio J. V. sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienu. Nors nuteistasis nuo pat pradžiu savo kaltes nepripažino, taciau jo kalte irodo nuoseklus ir išsamus nukentejusiosios parodymai, kuriuose ji paaiškino, jog ivykio diena norejo pasiskolinti iš dukros pažistamos Anios, kurios gyvenamoji vieta jai buvo žinoma, kompaktu- filmu pasižiureti, jau anksciau buvo skolinusis, dukra atsinešdavo. Jautesi lengvai apgirtusi, sugyventinis irgi buvo lengvai išgeres. P. A. namu yra 3-4 pakopu mediniai laipteliai, tureklu nera. Ji jais užlipo, kad pasibelsti i duris, o P. M. liko laukti netoliese. Nespejus pasibelsti, durys atsidare. Nukentejusioji paklause, ar yra Ania, J. V. atsake, kad nera. Kai J. V. pasake, kad Anios nera ir uždarinejo duris, pastume nukentejusiaja ranka i krutine, nuo ko ji nugriuvo, o jis užsirakino duris. Bet po to J. V. greitai išejo iš namu, mate kaip užrakino duris. Kadangi nukentejusioji stovejo ant laiptu krašto, o J. V. buvo išejes ant laiptu aikšteles, tai ji ir nugriuvusi, lužis yra J. V. fizinio veiksmo- pastumimo pasekme. Kaip ji nugriuvo, J. V. mate, turejo matyti ir P. M., nes buvo šalia. Nukentejusiosios parodymus patvirtina liudytojo P. M. parodymai, kuriuose jis paaiškino, jog jam kartu su nukentejusiaja nuejus prie mineto namo, duris atidare nepažistamas vyras. J. V. su juo trumpai kalbejosi, po ko šis vyras, budamas ant prieangio laipteliu aikšteles pastume ranka J. V., nuo ko ši nuo laiptu viršaus nugriuvo ant žemes. J. V. praše ši vyra iškviesti greitaja pagalba, taciau nepažistamas vyras užrakino duris ir kažkur išejo. Liudytojas nukentejusiaja su dviraciu nuveže i greitaja pagalba. J. V. ranka sulužo nuo J. V. pastumimo, po ko ši nukrito nuo laiptu ant žemes, nes iki tol J. V. jokiu sužalojimu neturejo, vežant i greitaja jai jokiu sužalojimu nebuvo padaryta. Taip pat specialisto išvada Nr. 2961/09(01) patvirtina, kad nukentejusiajai J. V. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentejusioji savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Nuteistojo teigini, kad ivykio diena, po to, kai buvo užejusi nukentejusioji, jis iš namu neišejo tol, kol negrižo jo žmona, paneigia nukentejusiosios ir liudytojo P. M. parodymai, jog nuteistasis, pastumes J. V., uždare duris, ir netrukus išejo iš namu.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog laiptu plotis, nors ir neužfiksuotas ivykio vietos apžiuros protokole, sudaro apie du metrus. Kaip matyti iš fotolenteles, esancios prie ivykio vietos apžiuros protokolo (T. 1 b. l. 6-9), prie namo esanciu laiptu plotis negali buti dvieju metru, jau vien lyginant užfiksuota laiptu ilgi – du metrus. Todel nuteistojo versija, kad nukentejusioji turejo nukristi ant laiptu, o ne šalia ju, yra neitikinama ir vertintina kaip gynybine taktika. Taip pat nuteistojo teiginys, kad liudytojas P. M. negirdejo nuteistojo ir nukentejusiosios pokalbio, neturi reikšmes, kadangi kaip pats liudytojas parode, nors jis pokalbio negirdejo, taciau stovejo netoliese ir mate kaip nuteistasis pastume nukentejusiaja, po ko pastaroji krito ant kairiojo šono. Nuteistasis skunde kritikuoja teisiamojo posedžio protokola, jog jame nebuvo užfiksuotas jo klausimas liudytojui P. M. ir jo atsakymas, kad jis nemate kaip nuteistasis pastume J. V.. Pažymetina, jog LR BPK 261 str. numatyta pastabu del protokolo pateikimo tvarka, taciau nuteistasis šia teise nepasinaudojo. Tai, kad nebuvo apklausta nuteistojo žmona, neturi itakos nuosprendžio pagristumui, kadangi ji ivykio metu nebuvo namuose ir ivykio nemate.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisake del kaltes formos ir rušies. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali buti padaromas tycine arba neatsargia kaltes forma. Iš byloje surinktu irodymu matyti, jog J. V. suprato savo atliekamu veiksmu esme ir prasme, pastume nukentejusiaja nuo laiptu tycia. Žmogui sveikata gali buti sutrikdyta veikiant tiesiogine ar netiesiogine tycia. Esant tiesioginei tyciai, asmuo supranta, kad jis savo veika kesinasi i kito žmogaus sveikata, numato, kad gali ja sutrikdyti ir nori kilsianciu padariniu, o netiesiogines tycios atveju – nors ir nenori, taciau samoningai leidžia jiems kilti. Samoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesiogines tycios valinis momentas, teismu praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui. Kaltininkas abejingas ar padariniai kils, ar jie nekils, jam visiškai tas pats del padariniu kilimo ar nekilimo. Iš byloje esanciu irodymu darytina išvada, jog J. V. veike netiesiogine tycia, jis suprato, kad, stumdamas nuo laiptu J. V., kesinasi i jos sveikata, numate, kad del šio jo veiksmo gali kilti padariniai nukentejusiosios sveikatai, taciau nors ju ir nenorejo, samoningai leido šiems padariniams kilti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagristai patenkino Valstybines ligoniu kasos civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo. Teismas motyvavo ši sprendima tuo, kad del J. V. suteiktu asmens sveikatos priežiuros paslaugu 1229,16 Lt sumai, ieškovui padaryta 1229,16 Lt turtine žala. Šias išlaidas kompensavo Valstybine ligoniu kasa. Šia faktine aplinkybe patvirtina rašytiniai irodymai (b.l. 31,32-33), iš kuriu matyti, kad gydymo paslaugos J. V. buvo suteiktos del stipinkaulio lužio 2009 06 24, jos gydymo išlaidos yra 1229,16 Lt. Todel ieškinys yra irodytas ir tenkintinas. Kadangi žala padaryta del J. V. nusikalstamos veikos, todel sutinkamai su Sveikatos draudimo istatymo 15 str., 30 str., 31 str.,33 str., LR CK 6.283 str., 6.280 str. iš J. V. priteista Valstybinei ligoniu kasai, imones kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini), AB banke Swedbank, 1229,16 Lt gydymo išlaidu atlyginimas.

Taip pat byloje buvo pareikštas ir nukentejusiosios civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagristai iš dalies tenkino nukentejusiosios pareikšta civilini ieškini, priteisdamas 1000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Teismas atsižvelge i visas reikšmingas aplinkybes - kad nukentejusioji del J. V. nusikalstamos veikos gydesi, kente skausma ir nepatogumus, neabejotinai patyre dvasiniu pergyvenimu, nukentejusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ji sirgo virš 10 dienu, taciau pasveiko ir neprarado dalies darbingumo, veikos padarymo metu niekur nedirbo ir nebuvo registruota darbo biržoje. Taip pat teismas atsižvelge i J. V. kaltes forma -padare nusikalstama veika veikdamas tycia, prieš vyresne moteri, jis yra jaunas, sveikas ir dirbantis, vedes, išlaikytiniu neturi. Taip pat teismas teisingai atsižvelge i tai, kad J. V. nusikalstama veika turtine žala nebuvo padaryta. Teismas teisingai remesi teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais ir LR CK 6.250 str. nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. V. bausme, atsižvelge i visas reikšmingas aplinkybes - LR BK 54 str. nuostatas, i kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, veikos stadija, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybe, atsakomybe sunkinancias bei lengvinancias aplinkybes. J. V. baustas administracine tvarka (b.l. 66- 67), teistas (teistumas neišnykes ir nepanaikintas (b.l. 51-65), i psichiatro ir priklausomybes ligu iskaita neirašytas (b.l. 69), vedes, taciau savo nepilnameciu vaiku neturi. Veikos padarymo metu J. V. nedirbo, šiuo metu yra dirbantis. Jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nera. Teismas taip pat ivertino nuteistojo asmenybe ir elgesi po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, ivertines visas aplinkybes, paskyre J. V. pacia švelniausia bausme, numatyta straipsnio sankcijoje.

Kolegija, išanalizavusi byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010-03-05 nuosprendis yra teisetas ir pagristas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo J. V. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.