Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ pareikštą ieškinį atsakovui M. M., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Ieškinį palaiko.

4. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininkas M. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į M. M..

5. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. birželio 1 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

6. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad transporto priemonė Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2019 m. balandžio 14 d.) buvo drausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudėjas UAB ,,D. g. e.“. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK 2019 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 82-ANR_N-645-2019 nurodyta, kad 2019 m. balandžio 14 d. 13 val. 18 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, M. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,,D. g. e.“, važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu kelių važiuojančio automobilio Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. K., kuris trenkėsi į Audi A5, valstybinis (duomenys neskelbtini) automobilį. Po susidūrimo Audi A5 automobilis trenkėsi į elektros skydinę. Vairuotojas vairavo transporto priemonę Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo be valstybinės techninės apžiūros. M. M. pažeidė KET 9, 14, 154 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK rašto Nr. 82R-33934183-19 matyti, kad transporto priemonės Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo blaivus. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad nustatyti automobilio Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė prašymą atlyginti jam žalą už dėl eismo įvykio 2019 m. balandžio 14 d. metu apgadintos elektros skydinės, pridedama atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – darbų suma be (duomenys neskelbtini) Eur. AB ,,Lietuvos draudimas“ išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, kur nurodyta, kad automobilio Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 1 605,00 Eur. Transporto priemonės Volvo S40 savininkei L. K. draudimo bendrovė išmokėjo 1 605 Eur, o AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ - 398 Eur žalos atlyginimo. AB ,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiuosius apie žalos atlyginimą informavo raštu.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6. 263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

8. Pažymėtina, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

9. Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.3 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

11. Ieškovei įvertinus visas įrodomąsias aplinkybes priteistina už padarytą žalą jos išmokėta suma 2 003,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs šią nukentėjusiesiems išmokėtos žalos atlyginimo sumą.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Ieškovė sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 45,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

14. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB Swedbank bankas, naudai 2 003,00 Eur (du tūkstančius tris eurus 0 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 2 003,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.