- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-168-383/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. sausio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. P. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2006 m. gegužės 19 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 18 d.
2. Komisija 2021 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis M. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartį, patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsta. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba nuo 2009 m., turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Bausmės atlikimo metu skatintas 26 kartus, yra atlikęs 99,9 proc. teismo paskirtos bausmės, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vykdo visas paskirtas rekomendacijas.
3.2. Skunde pažymi, kad per 15 metų buvo baustas 8 kartus, nebuvo baustas už alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą, beveik visos paskirtos nuobaudos už mobilaus telefono naudojimą. Nusižengė, nes norėjo palaikyti glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, kadangi buvo galima skambinti kartą per savaitę. Nusikaltimą padarė jauno amžiaus, prieš tai nebuvo susidūręs su policija ar teismais.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, išties nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 30 balų (žema). Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Apeliacinės instancijos teismas bylos medžiagoje įžvelgia eilę teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t. y. kad M. P. už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 26 kartus, nuo 2009 m. sausio 26 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ gamybos cecho siuvimo bare. Bausmės atlikimo metu įgijo siuvinių gamintojo specialybę, perkeltas į atvirąją koloniją, dirbo UAB ,,A.“, šiuo metu dirba ŽŪB ,,N.“. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Be to, svarbu įvertinti visas – tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir įvertinus jų visumą spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto efektyvumo.
8. Nors ir nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė ir nuostatos. Nuteistajam M. P. buvo suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus metu, tačiau jis padarė pažeidimą. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad būdamas laisvėje, laisvalaikiu vartodavo alkoholinius gėrimus su grupe. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistąjį ir apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju jis gebės susitvarkyti su šia problema, juo labiau, kad šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad M. P. yra impulsyvus, jam sunku kontroliuoti savo emocijas, ypatingai tada, kai kažkas vyksta ne pagal jo norus, linkęs provokuoti ir kelti konfliktines situacijas. Ši aplinkybė rodo nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei, kelia pagrįstų abejonių, ar, būdamas laisvėje, nuteistasis neprovokuos konfliktų, ar jų sprendimui visada pasirinks adekvačius metodus, nesielgs impulsyviai, juo labiau, kad M. P. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje žuvo žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad įvertinimo metu nuteistasis stengiasi save pateikti socialiai priimtinesniu asmeniu, kas rodytų, kad galimai M. P. manipuliuoja, norėdamas pasirodyti geresniu, tik siekdamas palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko. Aukščiau aptartų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam M. P. tolimesnis bausmės atlikimas būtų efektyvus, taikant lygtinio paleidimo institutą.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net 8 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 7 kartus baustas drausmine nuobauda už uždraustų daiktų įsigijimą ir laikymą, naudojimosi kompiuteriu tvarkos nesilaikymą, valgykloje maitinimosi tvarkos pažeidimą, trumpalaikės išvykos į namus metu nebuvo rastas namuose, laiku negrįžo iš trumpalaikės išvykos, nerastas bažnyčioje, t. y. iš esmės už šiurkščius pažeidimus. Nors nuteistasis skunde pateisina savo padarytus pažeidimus tuo, kad norėjo palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, tai nepateisina jo elgesio, juo labiau, kad atlikdamas bausmę, asmuo turi suvokti, kad dėl savo nusikalstamo elgesio patirs tam tikrus suvaržymus, turės besąlygiškai laikytis taisyklių. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų M. P. neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo eilę kartų skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2019 m. lapkričio 26 d., nors iki tol jis buvo skatintas 24 kartus ir bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.
11. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog M. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 30 balų pagal OASys sistemą. Vis dėlto, akcentuotina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo paskutiniojo atlikto vertinimo padidėjo 4 balais. Tai rodo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo M. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.