Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių N. M., M. B., V. P., R. P., E. G., A. G., L. S., R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gitrama“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Gitrama“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-703-153/2014), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su tyčiniu bankrotu ir kreipimusi į prokuratūrą, nesprendė įrodymų išreikalavimo klausimų, todėl šie apeliantų reikalavimai negali būti atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku. Pažymi, kad įstatyme nenustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto, negali būti vykdomos tolimesnės bankroto procedūros.Nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos, kurioms esant galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės likvidavimo, o ta aplinkybė, kad keitėsi kreditorių sąrašas ir apeliantų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti po to, kai kreditorių susirinkimas pasiūlė įmonę pripažinti bankrutavusia, negali būti kliūtimi tęsti bankroto procedūras. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato termino, jau patvirtinto kreditorių sąrašo tikslinimui, o ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada turi būti organizuojamas pirmasis kreditorių susirinkimas. Apeliantų nurodytos priežastys neturi esminės reikšmės klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nagrinėjimui, argumentai dėl taikos sutarties sudarymo deklaratyvūs, o apeliantų nurodytų teismų procesinių sprendimų vykdymo ypatumus lemia atsakovo teisinis statusas, bet ne tai, kad įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Įstatymas nenumato jokių išimtinių kreditorių reikalavimo patenkinimo sąlygų, jei kreditorių reikalavimai atsiradę teismo sprendimo pagrindu. Atsakovas veiklos nevykdo dėl bankroto ir darbų trūkumų ištaisyti negali, o, apeliantai savo pažeistas teises gali apginti kitu nurodytu alternatyviu būdu trūkumus ištaisyti savo lėšomis, o patirtų išlaidų dalies reikalauti iš atsakovo.

Apeliaciniam teismui atsakovas pateikė prašymą prijungti prie bylos įrodymus apie įvykusius atsakovo kreditorių susirinkimus, patvirtinančius, jog nėra galimybės sudaryti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismui atsakovo BUAB „Gitrama“, pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą nagrinėjant bankroto bylas (CPK 314 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria bankrutuojanti įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodomos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantų atskirajame skunde keliamų klausimų dėl tyčinio bankroto ir įrodymų išreikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šiais klausimais nepasisako.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Taigi pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti visi arba dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad jeigu minėtas trijų mėnesių terminas praėjo ir jis nėra pratęstas, tai teismas privalo vykdyti ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, netgi nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus teikimo. Tokios nuomonės laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Gitrama“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administratoriumi paskirtas UAB „VTD Group“. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino BUAB „Gitrama“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus; 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimis kreditorių finansiniai reikalavimai buvo tikslinami. 2013 m. lapkričio 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime vienu iš darbotvarkės klausimų – dėl įmonės pripažindinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutarta prašyti teismą pripažinti bankrutuojančią UAB „Gitrama“ bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto (1 t., 135-140 b. l.). Bankroto administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Gitrama“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. lapkričio 19 d. (1 t., 134 b. l), tačiau nesuėjus įstatyme numatytam 3 mėnesių terminui nebuvo spręstas. Kitas administratoriaus prašymas teisme gautas 2014 m. sausio 9 d. (1 t., 186 b. l.) ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi klausimas dėl bankrutuojančios UAB „Gitrama“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2014 m. sausio 30 d. rašytinio proceso tvarka, kreditorius informuojant apie teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo (1 t., 191 b. l.). Taigi, klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto išspręstas praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos, taip pat jau esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria patvirtinti apeliantų kreditoriniai reikalavimai. Klausimo nagrinėjimo data buvo išviešinta, apeliantai jokių prieštaravimų pirmosios instancijos teismui neteikė. Apeliantai nepaneigia ir kitų įmonei pripažinti bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto įstatyme nustatytų sąlygų nagrinėjamu atveju egzistavimo. Deklaratyviai nurodydami, kad neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl taikos sutarties sudarymo, neteikia duomenų apie taikos sutarties sudarymą ar kreditorių susirinkimo prašymo pratęsti ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikimą teismui. Administratoriaus teismui pateiktos BUAB „Gitrama“ 2014 m. balandžio 9 ir 16 d. kreditorių susirinkimų protokolų kopijos liudija priešingai apeliantų argumentams – klausimų dėl taikos sutarties sudarymo galimybių kreditorių susirinkime apeliantai nekėlė, pasiūlymų neteikė. Todėl egzistuojant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį ir pripažinti BUAB „Gitrama“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Apeliantų argumentai dėl administratoriaus veiksmų iki jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, dėl bankroto procedūrų pažeidimų bei dėl administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.